Įkraunama...
Įkraunama...

Šildymas infraraudonaisiais spinduliais

QUOTE(mintas @ 2015 01 13, 10:08)
Čia vidinio ar išorinio bloko ant medinių sienų kabinti negalima? Jei vidinio, tai man naujiena, o jei išorinio, tai jo nebūtina kur nors kabinti, galima ir ant žemės pastatyti.

IR plokštės, kaip supratau iš jas eksploatuojančių atsiliepimų,  turi niuansų. Norint jomis pigiau šildytis, bus šildomasi taškais. Spinduliavimo zonoje bus šilta, išėjus už spinduliavimo zonos šalta. Visą namą tolygiai prišildyti kainuos panašiai, kaip ir su kitais elektriniais šildytuvais.


Jūsų turima informacija neteisinga. Matomai atsiliepimai buvo visgi ne iš infrašildymo plokštes naudojančių žmonių, o tų, kurie susidūrė su zoniniais infrašildytuvais, skirtais lauko terasoms, darbo zonoms pramoninėse erdvėse ir panašiai.

Infrašildymo plokštės gi priešingai, nei jūs rašėte, užtikrina labai tolygų ir komfortišką šildymą. Aišku reikia laikytis gamintojo nurodymų ir naudoti atitinkamos galios plokštes atitinkamo ploto patalpai, bei kabinti jas tokiame aukštyje, kokiame numatyta eksploatuoti būtent tos galios plokštę. Bet jei gamintojo rekomendacijų laikomasi, plokštės užtikrins netgi jaukesnę ir tolygiau sušilusią aplinką, nei naudojant kitas šildymo priemones, nes veikiant tokiai plokštei pirmiausiai šils patalpos grindys, joje esantys baldai, daiktai, sienos ir tokioje patalpoje niekados nepatirsite nemalonaus jausmo, kai nukrečia šiurpuliukai padėjus basą pėdą ant šaltų grindų, ar prisilietus prie šalto stalo, kėdės - šie paviršiai visada bus 2-3 laipsniais šiltesni, nei oro temperatūra patalpoje. Aišku jei Jūs sumontuosite 100 m2 plote vieną mažytę plokštę, skirtą 5-6 m2 ploto šildymui, tai ji nesugebės prišildyti viso ploto, ir netgi tiesiai po ja jums gal būt bus per šalta, nekalbant jau apie tai, kas bus išėjus iš jos veikimo zonos. Bet tai turėtų būti suvokiama savaime, kaip ir tai, kad nebandysime to paties 100 m2 ploto pašildyti uždegę degtuką. Kiekvienas šildymo įrenginys turi savo paskirtį ir savo pritaikymo galimybes. Jei ignoruojame nurodymus, kaip jis turi būti naudojamas, natūralu, kad negausime rezultato, kuris gaunamas, pritaikius prietaisą pagal paskirtį.
Atsakyti
kaip suprantu, naujajam šildymo sezonui infraredas nieko nesuviliojo 4u.gif
Atsakyti
Darbe paklojo IR plokštes grindyse.
Stebina tai, kad ant plokščių dėjo laminatą, o laminatas apačioje turi priklijuotą izoliacinį sluoksnį. plotas apie 3kvm skirta darbo vietoms šildyti
Jau kelios dienos veikia, šilčiau? vargu, laminatas šiltas. temp būna nustatoma ir iki 50C galima gal ir daugiau, bet itin juntamo rezultato tas neduoda.
Kelia abejonių naudojimas po laminatu su izoliaciniu sluoksniu.
Kėdės kurios stovi virš šildomo ploto - nešyla. Matyt IR šildo tik laminatą, o pastarasis jau bando šildyti patalpos orą.
Nesakau nieko blogo apie IR šildymą. tik pastebėjimas iš realybės. Kai klojo laminatą išsakiau abejonę, tai atsakymas buvo toks, kad negali kloti kitokio laminato (reikalavimai tam tikri dėl spalvos ir 34 klasės)
Atsakyti
Blogai sumontuota.
As turiu 2x650W IR svetaines lubose. Susilto visus daiktus ir laminata. 25m2
Nakti 18.5 -+0.5
Diena 19.5 -+0.5
Atsakyti
QUOTE(Kirtiss @ 2015 03 04, 16:49)
Aišku jei Jūs sumontuosite 100 m2 plote vieną mažytę plokštę, skirtą 5-6 m2 ploto šildymui, tai ji nesugebės prišildyti viso ploto, ir netgi tiesiai po ja jums gal būt bus per šalta,


Aš būtent apie šį scenarijų ir kalbėjau. Tik taip šildantis galima kalbėti apie pigesnį infraredinį šildymą.

Jei su infrarediniu šildymu šildyti, taip, kad būtų visur komfortabilu, tai nebus jokios ekonomijos, lyginant su kitais elektriniais šildytuvais. Fizikos dėsnių infraredas, kaip ir joninis katilas nepakeis.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2015 10 19, 09:38)
Aš būtent apie šį scenarijų ir kalbėjau. Tik taip šildantis galima kalbėti apie pigesnį infraredinį šildymą.

Jei su infrarediniu šildymu šildyti, taip, kad būtų visur komfortabilu, tai nebus jokios ekonomijos, lyginant su kitais elektriniais šildytuvais. Fizikos dėsnių infraredas, kaip ir joninis katilas nepakeis.


O kodėl būtinai reikia pažeidinėti fizikos dėsnius? Dažnai būtent tų dėsnių nežinojimas ar nepilnas žinojimas ir neleidžia suprasti kaip kažkas veikia, ar neveikia. Tarp kitko, jei labai jau gilintis į fiziką, tai patys "fizikai" dar turi labai daug neatsakytų klausimų ir daug ką aiškina tik "teorijomis" o ne faktais mirksiukas.gif , bet čia šiaip - lyrinis nukrypimas. O su šildytuvais viskas ganėtinai konkretu.

Dėl zoninio šildymo infrašildymo plokštėmis ir ne plokštėmis pateiksiu pavydį iš praktikos: Baldų parduotuvėje, kurios bendras plotas yra keletas šimtų kvadratinių metrų (tikslaus ploto neprisimenu, bet įsivaizdavimui - ji įrengta buvusioje krepšinio sporto salėje) klientė norėjo įrengti zoninį šildymą pardavėjos darbo vietoje, nešildant visos parduotuves ir po ganėtinai ilgų diskusijų ir mano patikinimo, kad iš paprastos infrašildymo plokštės nebus naudos, nusprendė savo rizika kabinti infrašildytuvą, kuris veikia irgi panašiai, kaip plokštė, bet infraraudonieji spinduliai išgaunami metalo keramikos elementais, kurie kaista iki 220-260 laipsnių ir yra padengti aliuminio plokštelėmis, kurios šiuos spindulius papildomai išsklaido. Didelio galingumo šildytuvo visgi kabinti nenorėjo, taigi virš darbo vietos buvo pakabintas 1200 W galingumo šildytuvas. Parduotuvėje viduje be šildymo laikėsi apie 8-10 laipsnių temperatūra. sumontavus ir įjungus minėtą šildytuvą, jo darbo zonoje grindų ir baldų paviršiaus temperatūra pakilo iki 14-15 laipsnių. Visgi to buvo per mažai komfortabiliam darbui. Dėti tokio pat tipo tik didesnio galingumo šildytuvą klientė nepanoro, nes ir šis šildytuvas nuleistas į mažesnį aukštį temperatūrą sukėlė labiau, bet pernelyg stipriai jautėsi jo "kaitinimas" ir jis buvo nemalonus. Todėl buvo pasirinktas 2000 W infrašildytuvas su kvarcinėmis lempomis, kuris yra tinkamesnis zoniniam šildymui ir jo poveikis klientę patenkino. Ši istorija labiau iliustruoja tai, kad skirtingose situacijose gali būti reikalingi skirtingi sprendimai.

Toliau, pavyzdys apie tai, kaip neįsigilinusio į klausimą komentatoriaus požiūriu "pažeidžiami fizikos dėsniai". Jau ne vieną kartą teko susidurti su teiginiu: "vienodo galingumo elektrinis šildytuvai išskiria vienodą kiekį šilumos". Neginčysiu šio teiginio tiesiogiai. Bet štai vėlgi situacija iš praktikos: Klientas pageidavo įsigyti infrašildytuvą savo terasai. Iš visų pasiūlytų variantų jį labiausiai sudomino 2000 W šildytuvas su halogenine lempa ir 2900 W galingumo šildytuvas su kvarcine lempa. Kadangi kvarcinis šildytuvas buvo pigesnis, jis pradžioje atrodė patraukliau. Bet mes sutarėme, kad nuvažiuosime pas klientą su abiem šildytuvais, išbandysime juos abu terasoje ir tada jis nuspręs, kuris jam tinka. Taigi, išbandžius abu šildytuvus paties kliento įspūdžiai buvo „betgi šitas 2000 W šildytuvas šildo labiau, už aną 2900 W“. Fizikos dėsniai neveikia? Manau, kad priežastis visgi ne tame. „Šaknys“ tame, kad 2000 W šildytuve realizuotos šiuolaikiškesnės technologijos: panaudota kompaktiška, bet efektyvi, halogeninė infrašildymo lempa; panaudotas patentuotas reflektorius su sidabro danga, kuris labai efektyviai fokusuoja šilumą ir nukreipia į darbo zoną. O alternatyvus šildytuvas, nors ir „galingesnis“ visgi buvo pagamintas „pigiau“, panaudojant pigesnes medžiagas ir technologijas. Todėl jo kaina buvo mažesnė, bet didesnis galingumas buvo išnaudojamas neefektyviai. Panaši situacija gaunasi ir lyginant „paprastus elektrinius šildytuvus“, arba tiksliau – konvenciniu būdu veikiančius elektrinius radiatorius ir infrašildymo plokštes. Plokštės šildo efektyviau ir taupiau ne todėl, kad pažeidžiami fizikos dėsniai, o todėl, kad būtent tie dėsniai yra išnaudojami: šiluma nukreipiama ten, kur ji yra reikalinga; mažiau energijos panaudojama neefektyviam oro, besikaupiančio palubėje šildymui; pirmiausiai ir labiausiai sušyla žmogų supantys paviršiai, suteikdami daugiau komforto... na ir galiausiai, bet na mažiausiai svarbus faktas, kad daug ką reiškia, kaip tas „vienodo galingumo“ šildytuvas pagamintas ir kaip jis tą vienodą galingumą išnaudoja. Aukščiau pateiktas pavyzdys parodo, kaip galima apsigauti, lyginant tik „pliką galingumą“.

Praeitą savaitę teko bendrauti su patenkintu klientu, kuris pas save įsirengė infrašildymo plėvelę grindų šildymui virtuvėje. Jau po visko jis prasitarė, kad įdėmiai skaitė temas apie tai šitame forume ir stebėjosi, kad čia beveik nėra naudingos informacijos šita tema, tik didžiąja dalimi pasvarstymai tų, kurie „abejoja“ tokių šildytuvų efektyvumu. Jam pasakiau nuomonę, kad apie sėkmingą tokių šildytuvų panaudojimą žmonės tiesiog neskuba viešai pasakoti ir geriausiu atveju papasakoja savo artimiausiems draugams. Paraginau jį pasidalinti savo įspūdžiais šiame forume, kadangi tokios informacijos trūkumą pastebėjo jis pats. Bet kol kas vis dar nematau, kad jis būtų kažką parašęs biggrin.gif
Atsakyti
Šiuo atveju pats ir būsit tas "neįsigilinęs komentatorius". Dar kartą pažiūrėkit Minto sakinį, kuriam oponuojat. Pažodžiui: "infrarediniu šildymu šildyti, taip, kad būtų visur komfortabilu, tai nebus jokios ekonomijos, lyginant su kitais elektriniais šildytuvais". Mintas rašė apie viso pastato šildymą, o jūs oponuojat pateikdamas zoninio šildymo pavyzdžius. Taip, tie pavyzdžiai visiškai teisingi. Infraredas yra nepamainomas, kai reikia šilumos pojūčio mažame kampelyje lauke, dideliame angare ar panašiai. Bet tai efektyviai nepritaikoma gyvename name, kur norint komforto šilta turi būti visur ir visada. Čia belieka elementari fizika su savo energijos tvermės dėsniu, ir IR šildytuvai praranda bet kokius privalumus, kad ir kokie Hi-Tech sprendimai būtų sukišti.
QUOTE(Kirtiss @ 2015 10 19, 11:04)
Toliau, pavyzdys apie tai, kaip neįsigilinusio į klausimą komentatoriaus požiūriu "pažeidžiami fizikos dėsniai"... <{POST_SNAPBACK}>


QUOTE(mintas @ 2015 10 19, 09:38)
Jei su infrarediniu šildymu šildyti, taip, kad būtų visur komfortabilu, tai nebus jokios ekonomijos, lyginant su kitais elektriniais šildytuvais. Fizikos dėsnių infraredas, kaip ir joninis katilas nepakeis.
Atsakyti
QUOTE(Milao @ 2015 10 19, 13:14)
Šiuo atveju pats ir būsit tas "neįsigilinęs komentatorius". Dar kartą pažiūrėkit Minto sakinį, kuriam oponuojat. Pažodžiui: "infrarediniu šildymu šildyti, taip, kad būtų visur komfortabilu, tai nebus jokios ekonomijos, lyginant su kitais elektriniais šildytuvais". Mintas rašė apie viso pastato šildymą, o jūs oponuojat pateikdamas zoninio šildymo pavyzdžius. Taip, tie pavyzdžiai visiškai teisingi. Infraredas yra nepamainomas, kai reikia šilumos pojūčio mažame kampelyje lauke, dideliame angare ar panašiai. Bet tai efektyviai nepritaikoma gyvename name, kur norint komforto šilta turi būti visur ir visada. Čia belieka elementari fizika su savo energijos tvermės dėsniu, ir IR šildytuvai praranda bet kokius privalumus, kad ir kokie Hi-Tech sprendimai būtų sukišti.


Turėsiu tamstą nuliūdinti, bet į šį klausimą "neįsigilinęs komentatorius" esate Jūs. Aš gi oponavau konkrečiai minčiai, kad infrašildymo plokštės taikytinos zoniniam šildymui - jos būtent tam prasčiausiai tinkamos, nes jų paskirtis yra tolygiai šildyti visą patalpą, užtikrinant komfortabilią aplinką VISOJE patalpoje, ir naudojant žodį "komfortabilią", drįsiu užtikrinti, kad aplinka bus žymiai komfortabilesnė, nei naudojant konvekciniu būdu veikiančius elektrinius radiatorius, nes infrašildymo plokštės sušildys patalpos grindis, baldus ir kitus daiktus, prie kurių liečiasi, ar bent jau šalia yra žmogus, iki 2-3 laipsniais aukštesnės temperatūros, nei patalpoje palaikoma oro temperatūra. Taigi tokioje aplinkoje tikrai žymiai komfortabiliau. O dėl ekonominio efekto, tai yra konkretūs objektai, kuriuose klientai anksčiau naudojo konvekcinius elektrinius radiatorius ir įsidėję infrašildymo plokštes, bei palyginę šildymo sąnaudas paskaičiavo, kad vien iš elektros sąnaudų skirtumo investicija į plokštes atsiperka per porą šildymo sezonų. Negaliu atvirai čia nurodinėti nei kur, nei kokios konkrečiai plokštės, nes tuoj mane apkaltins forumo taisyklių pažeidinėjimu ir neleistina reklama, bet kam tikrai įdomu ir kas nori faktų, ras būdų šitą informaciją iš manes susižinoti mirksiukas.gif o ir ne tik iš manes, bet bet kurioje įmonėje, kuri ne pirmus metus tiekia infrašildytuvus - reikia tik nepatingėti, na ir neužsispirti įsitikinime "negali būti, nes aš nusprendžiau, kad tai prieštarauja fizikai"
Atsakyti
QUOTE(Kirtiss @ 2015 10 19, 10:04)
panaudotas patentuotas reflektorius su sidabro danga, kuris labai efektyviai fokusuoja šilumą ir nukreipia į darbo zoną. O alternatyvus šildytuvas, nors ir „galingesnis“ visgi buvo pagamintas „pigiau“, panaudojant pigesnes medžiagas ir technologijas.

Praeitą savaitę teko bendrauti su patenkintu klientu, kuris pas save įsirengė infrašildymo plėvelę grindų šildymui virtuvėje.


Dabar dar kartą perskaitykite savo išdėstytas mintis.
Pirma buvo teisinga - infraraudonųjų spindulių reflektoriaus (fokusavimo) įtaka labai didelė.
Antra mintis apie po plytelėmis įdiegtą ifraplėvelę jau marketinginis triukas.
Žmogus jaučia šiltas plyteles ir nėra jokio skirtumo koks šilumos šaltinis šildo plyteles jeigu šiluma paskirstoma tolygiai. Po plytelėmis įrengtos infraplėvelės niekuo nesiskirs nuo užbetonuotų infravamzdelių ar infrakaitinimo kabelio.
Tas klientas būtų lygiai taip pat patenkintas ant savo plytelių bet kuriuo kitu grindinio šildymo šilumos šaltiniu. Nereikia čia kabinti makaronų. Nėra skirtumo kas šildo plyteles iš apačios.
Jeigu pardavėjai +11C angare ar terasoje nėra kitų variantų tik šildančios plokštės, tai grindų plyteles galima šildyti bet kuo, jokių niuansų čia nėra.
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2015 10 19, 16:46)
Dabar dar kartą perskaitykite savo išdėstytas mintis.
Pirma buvo teisinga - infraraudonųjų spindulių reflektoriaus (fokusavimo) įtaka labai didelė.
Antra mintis apie po plytelėmis įdiegtą ifraplėvelę jau marketinginis triukas.
Žmogus jaučia šiltas plyteles ir nėra jokio skirtumo koks šilumos šaltinis šildo plyteles jeigu šiluma paskirstoma tolygiai. Po plytelėmis įrengtos infraplėvelės niekuo nesiskirs nuo užbetonuotų infravamzdelių ar infrakaitinimo kabelio.
Tas klientas būtų lygiai taip pat patenkintas ant savo plytelių bet kuriuo kitu grindinio šildymo šilumos šaltiniu. Nereikia čia kabinti makaronų. Nėra skirtumo kas šildo plyteles iš apačios.
Jeigu pardavėjai +11C angare ar terasoje nėra kitų variantų tik šildančios plokštės, tai grindų plyteles galima šildyti bet kuo, jokių niuansų čia nėra.


Gerbiami forumiečiai, Jūs mane tikrai nuoširdžiai stebinate ir netgi šiek tiek liūdinate. Negi tiek daug žmonių, skaitydami žinutę forume, sugeba joje perskaityti visai ne tai, kas joje bandoma pasakyti? Ar gal čia aš jau visai nebemoku dėstyti minčių... biggrin.gif Na tiek to, pabandysiu dar kartą parašyti, gal trečias kartas nemeluos biggrin.gif

Savo pirmąją šios dienos žinutę aš sąmoningai suskirsčiau į keturias pastraipas, taip (aš tikiuosi) nurodydamas, kad jose yra pateikti trys atskiri teiginiai: pirmoje pastraipoje buvo retorinis klausimas, ar tikrai reikia pažeisti fizikos dėsnius, norint pagrįsti infrašildytuvų efektyvumą. Antroje pastraipoje buvo teiginys, kad infrašildymo plokštės nėra efektyviausias sprendimas zoniniam šildymui. Trečioje pastraipoje buvo konkrečiu pavyzdžiu pademonstruota, kad tos pačios galios šildytuvai ne būtinai bus vienodai efektyvūs, beje, atkreipkite dėmesį, kad lyginau netgi ne infrašildytuvą su konvekciniu elektriniu radiatoriumi, o du skirtingus infrašildytuvus - netgi šiuo atveju galimi skirtumai. Ir galiausiai ketvirtoje pastraipoje pasidalinau apgailestavimu, kad žmonės, patyrę sėkmingą infrašildymo pritaikymą savo aplinkoje neskuba savo teigiama patirtimi dalintis forume, nors tokios informacijos stoką patys suvokia ir netgi garsiai įvardina. Taigi tenai buvo kelios skirtingos mintys, pamąstymai, ar jei leisit panaudoti populiarų šiandienos kalboje žodį, įžvalgos biggrin.gif

Na, o kad nebūčiau vien tik "makaronų kabintojas" ir tuščiai nenaudočiau forumo erdvės vien tik savo paties žinučių komentavimui ir išaiškinimui biggrin.gif , reaguodamas į BangaS repliką apie tai, kad grindų plyteles galima šildyti bet kuo ir jokių niuansų tame nėra, siūlau pažiūrėti filmuotą eksperimentą: https://www.youtube....h?v=V93V0Bi6YYE

Šį eksperimentą atlikau ne aš. Jį darė ir filmavo kolega iš kito miesto ir kitos įmonės, dirbančios toje pačioje srityje. Eksperimentas atliktas prieinamomis priemonėmis ir kiek tai įmanoma, ne laboratorinėmis sąlygomis, siekiant objektyvaus rezultato. Jei galite/norite/sugebate atlikti bandymą geriau, tiksliau, tobuliau - maloniai prašau, atlikite ir pateikite savo rezultatus. Bet manau, kad tie, kas pažiūrės įrašą be išankstinės nuostatos viską neigti, o ieškodami atsakymų, gaus pakankamai naudingos informacijos apmąstymui tema "grindų plyteles galima šildyti bet kuo, jokių niuansų čia nėra". Jei tos pačios įtampos ir tokio pat srovės stiprumo (taigi tokios pačios galios) elektros matinimu per tą patį laiką ir vienodomis sąlygomis skirtingais kabeliais gaunamas taip ženkliai skirtingas šildymo efektas, tai gal visdėlto yra tų "niuansų" mirksiukas.gif .

Beja, kad nebūčiau apkaltintas tuo, jog vėl ne tą komentuoju, ar ne į temą rašau, tai priminsiu, jog infrašildymo plėvelė gaminama to paties anglies pluošto pagrindu, tik joje jis naudojamas ne kabelio pavidalu, o plonu sluosksniu, kuris yra padengtas izoliacinėmis medžigomis. Na o infrašildymo plokštėse tuo pačiu anglies pluoštu yra padengtas plokštės aktyvusis paviršius. Taigi temos tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Kirtiss: 19 spalio 2015 - 17:49
QUOTE(Kirtiss @ 2015 10 19, 15:00)
Turėsiu tamstą nuliūdinti, bet į šį klausimą "neįsigilinęs komentatorius" esate Jūs.


Žinot, vis tik klystat, ne infraredinis šildymas ekonomiškas. Aš nusipirkau elektrinį kaloriferi 2kW galingumo ir su juo šildžiau visą 130m2 namą, temperatūrą visame name palaikydamas komfortabilią, ne mažesnę nei 20C laipsnių, per visą 2014m.-2015m. šildymo sezoną sunaudojau elektros už 1100Lt. Jokiu kitu prietaisu namas papildomai nebuvo šildomas. Jame net kamino jokio nėra.

Suraskit man nors vieną namą, kuriame infraudonųjų spindulių plokštės šildytų taip ekonomiškai, kaip elektrinis kaloriferis. Elektrinis kaloriferis daug ekonomiškesnis šildymo prietaisas už infraraudonųjų spindulių plokštes, nes šildant kaloriferiu, laisvai galima skaičiuoti 8W galingumą vienam kvadratiniam namo metrui (šildžiau tik naktiniu tarifu, tad 2kW galingumas buvo naudojamas tik maždaug per pusę). Raskit nors vieną infraraudonųjų spindulių šildytuvą, kuris leistų naudoti tokį mažą šildymo galingumą.

Vat jums praktinis elektrinio šildymo prietaiso palyginimas iš realaus namo Vilniuje.

P.S. Šis marketinginiu stiliumi parašytas tekstas skirtas tik Kirčiui, visus kitus noriu perspėti, kad bet koks elektrinis šildytuvas šildo brangiau, nei malkinis katilas, granulinis katilas, šilumos siurblys ar kiti, pigesnį šilumos šaltinį naudojantys šildymo prietaisai. "Stebuklo" dėl mažo šildymo galingumo ir bendro šilumos poreikio priežastis, ne pigiai šildantis šildymo prietaisas, o energiškai efektyvus namas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 19 spalio 2015 - 18:36
QUOTE(Kirtiss @ 2015 10 19, 17:39)
Gerbiami forumiečiai,


Gerbiamas Kirti, tamstos žinutės vėdinimo temoje tikrai apšvietė daug žmonių, mane tame tarpe irgi, bet jau mintys apie inraraudonąjį šildymą smile.gif. Pavartykit šią temą keliais lapais atgal, pamatysit, kaip keliatas "specialistų" bandė įrodinėti, kad infraraudonųjų spidulių šildymo plokštės yra nors kiek efektyvesni šildymo prietaisai nei kiti elektriniai šildymo prietaisai, kurių NVK yra virš 98-99%. Taip, sutinku, konvekciniai radiatoriai leidžia susikaupti šilčiausiam orui palubėje ir taip realiai ta šiluma taip nejuntama, bet jūs niekaip neįrodysite, kad eilinis elektrinis grindinio šildymo kabelis veiks mažiau efektyviai nei bet koks infraraudonųjų spindulių šildytuvas. Ar kaloriferis, patikėkit, jis irgi šildo ne ką mažiau efektyviai.

Vienintelė vieta, kuri leidžia pigiau šildytis naudojant infraraudonųjų spindulių šildytuvus yra zoninis šildymas, tai faktas, bet tai tėra vienintelė vieta, kur infra yra nepamainoma. Visais kitais atvejais infraraudonųjų spindulių šildytuvas nėra niekuo ne geresnis už teisingai parinktą elektrinį šildymo prietaisą. Kaip minėjau, elektriniai radiatoriai nėra teisingiausias pasirinimas.
Atsakyti