Šildymas infraraudonaisiais spinduliais

Sutankinti neiseis, nes laiptai bus uzdari betoniniai. Todel ir mastom apie efektyvu kitoki sildymo sprendima Nes dideli radiatoriai ne itin zavi

Nesukit sau galvos, o uzsukit pas specialistus ir Jums isspres sia susidariusia situacija.

Dėl infraraudonojo šildymo šildytuvų įvairovės.

Pakalbėkim apie šildančių stipriai įkaitintomis, net švytinčiomis infraraudonųjų spindulių lempomis. Ant pačių pigiausių mačiau užrašus, kad šildymui naudojamos kvarcinės lempos, ant brangesnių - halogeninės.

Kiek žinau, kvarcinės lempos skleidžia ir ultravioletinius spindulius, tai kai šildaisi jomis infraraudonųjų spindulių pagalba, ar nesudegins kartu su infraraudonaisiais išspinduliuojami ultravioletiniai spinduliai akių?

Gal kas jau turi isirenges infraraud. spinduliu sildyma plokstemis? kokie atsiliepimai?
planuojam isirenginet, ir nezinom ar verta...
Namas 130 kv. papildomai yra grindinis sildymas (ne visur), ir zidinys. namo silumine varza gera.

Sveiki, radau naują forumą apie infroraudonasias plokštes. Pastebėjau, ten šnekama daugiau iš praktinės pusės. Daug atsiliepimų kas patiko ir ar vertas tas plokštes turėti. Kam įdomu linkas http://www.siluma.co...A1ildytuvai.23/

Perskaičiau jūsų nurodytus pasisakymus ir supratau, kad nieko gero. Ypač su kinietišku šlamštu.

Sveiki, norėjau padiskutuoti apie Infra plokščių ir kitų "spindulinių" šildymo prietaisų savybes.
Šiek tiek teorijos pradžiai.
Panagrinėsiu kokius infraraudonuosius spindulius skleidžia paviršiai.

Iš pradžių norėjau pateikti keletą faktų ir išsklaidyti šiek tiek rūko apie infraraudonuosius spindulius.
Infraraudonųjų spindulių isiskverbimo gylis į žmogaus kūną (odą):
http://www.part.lt/p...d7e4567a982.gif
Kaip matome giliausiai prasiskverbia ne "tolimieji" infraraudonieji spinduliai, bet kaip tik "artimieji" 700-750nm, kurie vis dar matomi plika akimi kaip silpna sodri raudona spalva.
Taigi nelieka pagrindo teigti, kad vidutinio ar tolimojo infraraudonojo spektro spinduliai giliau prasiskverbia. Akivaizdžiai ne.
Tiesiog žmogaus šilumos jutikliai yra ne tokie jautrūs artimiesiems infraraudoniesiems spinduliams.

Nuo ko priklauso kokius infraraudonuosius spindulius skeidžia šaltinis - ne nuo paviršiaus medžiagos, o nuo paviršiaus temperatūros:
http://www.part.lt/p...fe4576c6859.gif
Kuo šaltesnis paviršius, tuo tolimesniojo infraraudonojo spektro spindulių porcija bus didesnė. Kuo paviršius karštesnis, tuo didesnė bus trumpesniųjų infraraudonųjų spindulių dalis ir tuo pačiu bendras spinduliuotės kiekis yra daug didesnis.

Galėčiau atsakyti konkrečiau į kažkokį klausimą jeigu kartais būtų įdomu.


Panagrinėkime kas tai yra akmenine Infra plokštė ir kiti infraraudonųjų spindulių šildytuvai.
Ji sudaryta iš kaitinamojo elemento (dažniausiai nichromo viela), spinduliuojančio paviršiaus (akmuo, metalas ar stiklas) ir izoliacinės/atspindinčios galinės dalies.
Nėra nieko stebūklingo ir sudėtingo.

Savo infraraudonųjų spidulių spektro sudėtimi (temperatūra) Infra plokštė yra
tarp grindinio šildymo (+25С) ir krosnelės (+80... +150С). Ir visai greta radiatorių (+50... +80С).
Išvada: Infraraudonųjų spidulių spektras (artimųju/vidutinių/tolimųjų mišinys) skleidžiamas Infra plokščių nėra išskirtinis. Identišką spindulių mišinį gali skeisti ir elementarus radiatorius jeigu temperatūros būtų vienodos. Spektrui neturi juntamos įtakos iš kokios medžiagos yra spinduliuojantis paviršius ar jo spalva.

Apie Infra plokštes kalbama taip lyg jos vienos skleidžia IR spindulius, o radiatoriai tai jau grynai konvekcinis šildymo prietaisas ir spindulių beveik neskleidžia. Tai yra netiesa. Jeigu radiatorius būtų tokios pačios formos ir temperatūros kaip ir Infra plokštė jų spinduliavimas būtų vienodas.
Kai Infra plokštė pastatyta vertikaliai (prie sienos), tai šalia jos įkaitusio paviršiaus vyksta tokia pati intensyvi konvekcija kaip ir prie

Tiesiog radiatoriaus geometrinė forma (daug uždarų vertikalių plokštumų) sąlygoja, kad jis šilumą perduoda daugiausiai konvekcijos būdu (šildydamas cirkuliuojantį orą).

Drįsčiau teigti, kad Infra plokštė skiriasi nuo tradicinio tepalinio radiatoriaus tik forma, dydžiu ir izoliuota nugarine dalimi. Kai kurie plokšti tepaliniai radiatoriai
http://www.skelbimai...is-5245706.html
izoliavus "nugarinę" galėtų būti prilyginti Infra plokštėmis (nelyginant dizaino ir motavimo galimybių). Infra plokštės iš esmes yra tie patys elektriniai radiatoriai
tik su plokščiu paviršiumi.
Akmuo ar stiklas yra tik dizaino detalės, kurios neturi nieko bendro su infraraudonųjų spindulių sudėtimi (spektru) ar intensyvumu. Ir akmuo, ir stiklas, ir metalas skleidžia tuos pačius infraraudonuosius spindulius jeigu jų paviršiaus temperatūra yra vienoda.
Skirtumas tik tas, kad Infra plokštės išdėstomos skirtingai nei radiatoriai ir duoda kitokį efektą.
Spinduliai vienodi.

Padarykite eksperimentą. Užsimerkite tamsoje ir pridėkite savo delną 5 cm atstumu nuo savo veido. Net visiškai nejautrus vyras mometaliai pajustų šilumą (IR spindulius). Atvirkštinis rezultatas būtų priglaudus ledo maišelį 5 cm atstumu nuo veido. Iškart jaustume šaltį, nors oras tikrai nespėtų taip momentaliai atšalti.
Išvada - bet kuris šiltas daiktas, net ir tos pačios šildomos grindys, skleidžia juntamai šildančius infraraudonuosius spindulius. Tai nėra vien tik Infra plokštėms būdinga savybė.

"Šildo ne orą, o sienas, daiktus ir žmones" - turi prasmę tik kai oras greitai keičiasi.
Paskaičiuokime apie ka čia kalbama:
30 kv. m. kambaryje yra 80 kub.m. oro, kurį pašildyti nuo +15 iki +25 laipsnių Сelsijaus sunaudotume 80m3 x 1,2 kg/m3 = 96kg; 96kg x 10K x 1003 J/kgK = 963kJ = 0,27kWh energijos.

Paskaičiuokime kiek kg sienos galėtume pašildyti 10 C su 0,27kWh.
X= 963kJ/ (10 Kelvinų x 900 J/kgK) = 107 kg arba ~ 1 kv. m. mūro. O kiek kambaryje sienų ir daiktų kg...?

Išvada. Orui kambaryje sušildyti reikia labai mažai šilumos energijos lyginant su sienų, baldų sušildymu. Ir teiginys, kad šildo daiktus, o ne orą nelabai turi prasmės. Daiktams ir sienoms šylant oras taip pat šyla labai neatsilikdamas, nors jo tiesiogiai ir beveik nešildo Infra plokštė.
Oras nesušyla tik tada kai didžioji dalis daiktų kambaryje taip pat yra šalti, o šildoma tik ten kur yra žmogus, o kitos vietos šaltos - zoninis šildymas. Ar čia komfortas?


Bet koks šilumą spinduliuojantis šaltinis bus super malonus šąlančiam žmogui.
O jeigu oro ir daiktų temperatūra yra komfortiška, tai tie spinduliai jokio papildomo malonumo iš plokštės nesuteiktų.

Teiginiai, kad akmeninis radiatorius kaisdamas išskiria drėgmę, o šaldamas sugeria taip palaikydamas santykinę drėgmė patalpoje 52-58% lygyje sunkiai net laboratorinėmis sąlygomis pasiekiama užduotis. Išvirus arbatos tokiame kambaryje drėgmės pusiausvyra subyrėtų.
http://www.akmensrad...is-sildymas.htm
Žmonės gal nesuvokia kaip skaičiuoti kiek vandens gali sukaupti ir atiduoti jų akmeniniai radiatoriai ir daro kiekybinę prielaidą (52-58%) iš kokybinės prielaidos - akmuo šąla, drėgmė sugeriama; šyla-atiduodama aplinkai. O kokie skaičiai per daug galvos neskauda. Tarkim tokie, kad drėgmė būtų optimali 55%...
Granitas "įgeria" daug mažiau vandens lyginant su kitais minkštesniais akmenimis.
Kalkakmenis daug geriau tiktų šiai funkcijai...


Teiginys dėl rasos taško pasistūmimo į sienos vidurį taip pat nėra aiškiai pagrįstas, jeigu oro ir sienų temperatūra panaši. Problemos dėl sienų drėgmės nepavyks išspręsti su laikinai įjungiamu mažo galingumo (<500W) infraraudonųjų spindulių šildymo prietaisu. Problema čia su šildymo prietaisais mažai susijusi.

Kuo geriau apšiltintos sienos, grindys, lubos, tuo mažesnis temperatūrų gradientas (skirtumas nuo lubų iki grindų). Šildymo būdo pasirinkimas suvienodinti temperatūrai yra tik kova su pasekme. Priežastis yra apšiltinime/sandarume.

"Įrodyta, kad mes jaučiame šilumą, jei bendra oro ir sienų temperatūra yra lygi 39°C" - įdomus teiginys. Ką reiškia "jaučiame šilumą"? Ar mano pateiktas pavyzdys su delnu jau yra "šilumos jautimas"? Jeigu taip, tai delnas buvo tik +35С. Garantuoju, kad ir didesnį +30С daiktą pajaustume užsimerkę.
Bunant 0C kambaryje pajaustume ir +20С šilumos daiktą. O šiltame gal ir to +39 nejaustume. Tai reliatyvu.
Asmeniškai man atsikėlus ryte +22C kambario sienų spinduliuojama šiluma jau yra juntama šiluma. Nereikia nei +39С.

"šildo kūnus kambaryje, kurie yra iki 8,5 m atstumu nuo jų" - viskas priklauso nuo spinduliuojančio ploto ir temperatūros. Čia tikrai nekalbama apie 350W modelį.
Greičiau 3kW, kuris "ryja" 1,5Lt/val.

"Neįtikėtinas ENERGIJOS TAUPYMAS: iki 40%! - apie tai gal rytoj
Veikia tuo pačiu principu, kaip grindinis šildymas - ok
Pusiau akumuliacinis šildymas - efektas (masė), net napalyginamas su šildomomis grindimis.
Nesukelia dulkių – tinka alergiškiems žmonėms - dulkes reikia valyti nuo bet kurio radiatoriaus. Šiuo atveju tai padaryti lengviau. Dar mažiau dulkių kelia šildomos grindys.
Nedegina oro, deguonies - deguonies sudeginti neįmanoma...
Spinduliuoja ilguosius šilumos spindulius -kaip ir bet kuris kitas tokios temperatūros paviršius. Čia nieko ypatingo.
Palaiko pastovų drėgmės lygį (52-58%) patalpoje - be komentarų
Akmuo šildo visų tipų pastatus – gipso kartono, medžio, plytų, akmens [/I]- čia buvo paaiškinimas apie tuos infraraudonuosius spindulius, kad nereikėtų aiškintis kaip jie veikia.
Lengva priežiūra - TAIP, tai didžiausias pranašumas.
Gali būti derinama su bet kuria kita šildymo sistema - kaip ir bet kuri kita
Džiovina sienas bet ne orą - tik jeigu sienos prastai apšiltintos ir į patalpą paduodama daug šaltesnio oro.
Galima reguliuoti temperatūrą atskiruose kambariuose - savaime suprantama
Paprastas ir greitas montavimas - taip
Išsikraustant šildymo sistemą galite išsivežti su savimi - jeigu išsikraustote ne dėl didelių elektros sąskaitų.
Infraraudonųjų spindulių šildymas
Taupo energiją (18% lyginant su visomis šildymo sistemomis) - Energijos kaina taip pat labai skirtinga 0,10-0,50 Lt/kWh, bet apie tai jau rytoj
Taupo energiją (30-40% lyginant su konvekciniu šildymu) - apie tai rytoj
Visiškai ekologiška šildymo sistema - dujinis šildymas labiau ekologiškas, nes elektrai pagaminti ir transportuoti iš Elektrėnų iki Jūsų namo sunaudojama nepalyginamai daugiau dujų nei Jūsų dujinis katilas sunaudotų pašildymui. KKK atskira diskusija. Visi kiti būdai tokie pat eklogiški arba dar ekologiškesni (saulės energija).
Reikalauja mažai investicijų - žiūrint su kuo lyginti, bet yra daug tiesos.

Prašau paaiškinti mechanizmą kaip taupoma energija šildant šiuo būdų. Panagrinėkime pagal STR pastatytą šiandienos namą: 130 kv.m., R~5, kai akmeniniai radiatoriai yra pagrindinis ir vienintelis šildymo šaltinis.


Atsiprašau, kad ne nuosekliai dėsčiau mintis. Jeigu rasit klaidų, pataisysim kartu.

QUOTE(pauliusvv @ 2013 01 14, 12:17)
Sveiki, radau naują forumą apie infroraudonasias plokštes. Pastebėjau, ten šnekama daugiau iš praktinės pusės. Daug atsiliepimų kas patiko ir ar vertas tas plokštes turėti. Kam įdomu linkas http://www.siluma.co...A1ildytuvai.23/



Perskaičiau jūsų nurodytus pasisakymus ir supratau, kad nieko gero. Ypač su kinietišku šlamštu


Nu jo, o kada buvo kažkas gero su Kinietišku šlamštu? Kas blogiausia, pardavėjai nutyli ar tai kinietiška ar ne. Gal kas susidurėt su lėvom plokštem?

Cituojus Grožis pasisakymą:
"Firmos labai gerai atsiliepia apie šiuos spindulius , tai ir :
vėžinių lastelių augimo slopinimas
Kai kurių rūšių hepatito B viruso slopinimas
Žalingo poveikio elektromagnetinių laukų neutralizavimas
distrofijos išgydymas
Sergantiems cukriniu diabetu organizme insulino kiekio padidėjimas;
Kepenų cirozės gydymas;
Žvynelinės reikšmingas pagerėjimas arba visiškas išgijimas;
Labai tinka pagyvenusiems žmonėms ir t.t.ir t.t."
Kaip ir minėjau ankčiau IR spindulių spektras nuo Infra plokštės yra lygiais toks pat kaip ir nuo bet kurio panašiai įkaitusio paviršiaus.
T.y. koklinė krosnis taip pat turėtų turėti ne prastesnias savybes.

Varlyte96, ar jūsų butas pirmame aukšte? Jeigu ne, tai drėgmės kilmė ne kapiliarinė, o kondensacinė. Drėgmė iš jūsų kambario oro kondensuojasi ant šaltos sienos.
Drėgmės problemą dalinai galima būtų išspręsti pakeliant sienos paviršiaus temperatūrą ir izoliuojant vidaus drėgmės pernešimą iš vidaus oro į sieną.
Drėgmę griausiai stabdo aliuminio folija ar polietileno plėvelė, kurią reikia dėti šiltojoje pusėje. O temperatūrą virš rasos taško geriausiai pakeltų kad ir 5 cm neoporo ir PIR/PUR plokštės.
IR spinduliais šildyti "kriauras" ir drėkstančias sienas ne išeitis. Kapiliarinė drėgmė gali kilti nuo pamato be hidroizoliacijos arba dėl kiauro stogo ir tiesioginio vandens patekimo į sieną.
Gal visgi įsirengėte spindulinį IR šildymą?

Grįžtame prie esmės.
Kokių reikia sąlygu, kad spindulinis šildymas būtų būtų efektyvesnis už konvekcinį.
Panagrinėkime pagrindinį teiginį, dėl kurio spindulinis šildymo būdas įgauna tikrą pranašumą prieš konvekcinį šildymo būdą esant tam pačiam šildymo kWh kiekiui.
"Spindulinis IR šildymas nešildo oro, bet šildo aplinkoje esančius daiktus ir sienas, kurių paviršius įkaista ir šildo žmones".
- ir spindulinio, ir konvekcinio šildymo atveju sienos būtų panašios temperatūros.
Geriau pagalvojus, spindulinio šildymo atveju sienos netgi turėtų būti šiek tiek aukštesnės temperatūros, kad kompensuotų šaltesnio oro šaldomąjį poveikį.
Taigi skirtumas/taupymo efektas lieka tik patalpos oro temperatūrų skirtume ir su tuo susijusiais nuostoliais (vėliau panagrinėsime ir vertikaliosios temperatūrų gradientės įtaką).
Kiek kartų keičiasi oras patalpose? Rekomenduojama 0,35 tūrio per valandą, bet nemažiau kaip 25m3/žmogui per valandą. Skaičiuojame maždaug 70kv.m. x 2,5 m x 0,35 x 24val. = 1470m3 per parą.
Jeigu oras būtų visai nešildomas tai jokio komforto nejustume. Oro termomentrui patalpoje rodant bent 17 laisnių jau galime tikėtis jaukumo iš IR spindulių ir bendro konforto.
Esant žemesnei temperatūrai pajudėjus iš vietos tikrai nebebūtų malonu pajusti šalto oro "gūsį".
Todėl skaičiuojame su +17C oro/+22C sienų temperatūromis spindulinio šildymo atveju ir +22C laipsniai oro/+20C sienų temperatūra. Iš patirties daroma prielaida,
kad tokios temperatūros galėtų suteikti panašų konfortą. Taigi ir spindulinio šildymo atveju turi būti paduodamas bent +16C oras.
Taigi 1470m3 oro per parą pašildymui 5 laipsniais reikėtų energijos: 5K*1003J/kgK*1470m3*1,27kg/m3=9362kJ=2,6kWh = 1,3Lt per para kai buto plotas 70m2 ir jame 12 val.
per parą būna 3 asmenys.
Išvada - Oro temperatūrai pakelti 5 laipsniais pagal standartus įrengtame bute reikia juokingai mažo šilumos kiekio 2,6kWh arba 1,3Lt per parą.
Tie patys 1,3Lt sumažėtų, nes oras judėdamas mažu 1470m3 per parą greičiu 70m3 bute spėtų sušilti ir nebeliktų teorinio 5-6 laipsnių skirtumo.

http://www.akmensrad.../pranasumai.htm "Taupo energiją (30-40% lyginant su konvekciniu šildymu)" skirtumas 30% nuo 500Lt/30 dienų = 5 Lt per para niekaip nesulyginama su 1Lt per parą.
Išlaikant pastovią temperatūrą bute gautume iki 7% energijos sutaupymą lyginant su tepaliniais radiatoriais, o realiai gal tik 4%.
40% skirtumą galime pasiekti nebent esant 0C orui patalpoje ir šildant periodiškai. Tai yra prie ypač nekonfortiškų sąlygų.

Rytoj įdėsiu savo kabineto, šildomo konvekciniu būdu termovizorines nuotraukas, kuriose matysis kokios temperatūros yra lubos ir kokios grindys.
Pateiksiu lauko sienos nuotrauką ir vidinės sienos nuotrauką. Pabandysime kiekybiškai įvertinti dar vieną įvardimaną spindulinio šildymo privalumą, kylantį iš
vertikaliosios temperatūros gradientės (temperatūros pasiskirstymas vertikaliai). Spindulinio šildymo atveju pateikiamas skaičius 0,2 – 0,4 °C/m
http://www.caleo.lt/...ulinio-sildymo/

Čia pateikti skaičiavimai galioja tik tokiu atveju, jeigu spindulinis šildymas naudojamas kaip vienintelis ir pagrindinis šildymo būdas, išlaikant pastovią temperatūrą patalpoje.
Pamažu prieisiu prie spindulinio šildymo paskirties pliusų ir realiosios naudos bei paskirties.

Geras postas, lygiai taip pat mąstau, kaip čia parašyta. Radau tik kelis teiginius kurie man nelabai patiko.



"tolimieji" ir "artimieji" tai čia prekybininkų žargonas. Moksliškai infraraudonieji spinduliai matuojami bangos ilgiu, ir bangos ilgis gali būti "trumpas" arba "ilgas". Vėliau tekste mačiau teisingą bangų ilgio įvardijimą.




Sutinku, kad tai jausis labiausiai tuomet, kai oro apykaita bus didelė, bet tikrai turi prasmės ne tik dėl oro kaitos.

Prisimeni pavyzdį su delnu? arba dar pacituosiu tai:



Tai vat, 39C laipsniai, tai ne šildančio kūno temperatūra, bet supančio oro ir kūnų temperatūrų suma, taigi, jei sienų temperatūra 19C o oro 20, jau turi jaustis šiluma.

Ką tai duoda? Ogi tai, kad lauko sienos dėl šilumos nuostolių, jas šildant oru, yra keliais laipsniais mažesnės temperatūros. Sakykim, kad konkrečiu atveju sienų varža tokia, kad jų vidinio paviršiaus temperatūra yra 5C mažesnė už sienas šildančio oro, tuomet, kad jaustumės komfortabiliai oro temperatūra turi būti 22C, o sienų temperatūra bus 17C. Jei paimsim komfortabilios orinio šildymo atveju, oro temperatūros dydį 24C, kokį labai dažnai mėgsta nurodyti ed@as, gausim kad jis orinį šildymą dažniausiai įrenginėja ten, kur sienų temperatūra dėl prastos atitvarų
varžos tėra 15C.

Taigi, jei patalpos šildomos orinio šildymo pagalba, tai komfortabiliai temperatūrai jaučiamo 24C temperatūros oro atveju, vėdinant patalpas netenkama ženkliai daugiau energijos, nei netenkama pirmiau šildant sienas, kai oras sušyla nuo sienų ir būna šaltesnis už sienas ir grindis. Pavyzdžiui imkim, kad patalpas šildom 24C temperatūros grindiniu šildymu, tai jei ir sienos būtų tos pačios temperatūros, tai oro temperatūrai užtektų būti vos 15C, kad jaustumėmės šiltai. Bet šioje situacijoje vis tik šiltos bus tik grindys, sienas šildys oras, tad sienos bus ~15C, grindys ~24C, oras ~20C.

Kaip matai, infraraudonasis šildymas leis sutaupyti dėl ventiliacijos prarandamą šilumą, bet tai dar ne viskas.

Paimkim tą patį infraraudonojo-grindinio šildymo atvejį, kada sienos ~15C, grindys ~24C, oras ~20C. Sakykim tą patį kambarį šildom oriniu šildymu, tuomet oro temperatūrą užkeliam iki 22C, lauko sienos sušils iki ~17. Ką turim. Panašią šilumos savijautą, kaip ir grindinio šildymo atveju, bet be didesnės vidaus oro temperatūros, dar ir didesnes sienų temperatūras. Taigi, daugiau šilumos bus netenkama, ne tik per vėdinimą, bet ir per labiau įšilusias lauko sienas.

Kaip matai, infraraudonasis šildymas tikrai leidžia taupyti šilumos energiją. O jei dar paminėti faktą, kad orinio šildymo atveju, labiau sluoksniuojasi oras, ir apačioje kur šilumos reikia labiausiai šalta, o virš galvos, palubėje šilčiausia. Infraraudonojo-grindinio šildymo atveju oro sluoksniavimasis yra ženkliai mažesnis.






Čia ir vėl prisidirbo marketologai, kuriems bile kalbėti, nesvarbu kad nevisai tiksliai, svarbu įtikinamai ir bent kiek panašiai į tiesą .

Esmė ta, kad kai šildomas oras įšildomas labiau, nei iki 55C pradeda jaustis sudegusių dulkių kvapas. (It is allowed to increase the fresh air temperature by 30 K, not more, to avoid pyrolysis of dust.)




Kadangi oro mažesnė temperatūra, oras neša mažiau drėgmės, be to sienų ir oro temperatūrų skirtumas mažesnis, dėl to mažesnė kondensacijos tikimybė ant sienų. Sienos tampa sausesnės, kas taipogi mažina pelėsio tikimybę.




Elektra gaminama iš tų pačių dujų termofikacinėse elektrinės, bet ten įrenginėjama geresnė filtravimo sistema į aplinką išleidžiama mažiau kenksmingi dūmai. Kai šildomasi mažesniais galingumais, ekonomiškai neefektyvu įrengti mažo galingumo filtravimo sistemų, be to elektrą galima gaminti ir saulės pagalba, tuomet galima kalbėti apie tikrai ekologišką šildymąsi .

Viskas priklauso nuo to, į kurį paviršių nukreiptas infroraudonasis spinduliavimas. Paprastai jis būna nukreipiamas į grindis, ir efektas tas pats, kaip ir esant grindiniam šildymui. Tuomet per lauko sienas tikrai mažiau šilumos išeis, nes dėl mažesnės vidaus oro temperatūros įšils mažiau.



Į pasyvų namą neša . Jūs tikras dėl tokios oro kaitos? Paprastai jis būna didesnis nei 0,5 karto per valandą, siekia ir 1 ir daugiau kartų. Viskas priklauso nuo namo sandarumo, bet kadangi standartiniams namams nėra keliami sandarumo reikalavimai, standartiniai namai nėra sandarūs ir tikrai nerealu tenai tikėtis 0,3 kartų per valandą oro kaitos. Labai geru atveju ji bus 0,5, bet labiau tikėtina 1 ir daugiau kartų per valandą. Automatiškai gaunasi neteisingi paskaičiavimai ir atitinkamai išvados:




Kodėl manot kad sumažėtų?

Aš taip nemanau.



Kai komentavau ankstesnį Jūsų laišką paaiškinau, kad galima tikėtis ir mažesnių šilumos nuostolių per lauko atitvaras, ne tik per ventiliaciją. Be to nuostoliai skiriasi, kai skaičiuojami skirtingos šilumos varžos namai. Yra pilna senos statybos namų, kuriems infraraudonasis šildymas taip pat tinkamas.




Bus tikrai įdomu pasižiūrėti.

O nors vienas sveiko proto žmogus atsirado.

Sėkmės kovojant su masių tamsumu.