Šildymas infraraudonaisiais spinduliais

Dar katą apmąsčiau matytąją "STATYBŲ TV" laidą apie infra šildymą ir priėjau prie išvados, kad iš tikrųjų infra įrangos montuotojai šiek tiek gudrauja montuodami tas "SUNJOY" infra šildymo plokštes. Kai skaičiuoja reikalingą šildymo galingumą, parenka bendrą galingumą truputį mažesnį nei jo reikėtų iš tikrųjų apšildyti patalpoms esant žemiausioms galimoms lauko temperatūroms. Plokštes pastato taip, kad jų spinduliuotė pridengtų visas žmonių pastovaus buvimo vietas. Taigi, kai lauko temperatūra nėra labai žema, "SUNJOY" infra šildytuvo galingumas per didelis, jie trumpai padirba, greitai prišildo patalpas ir patalpose šilta neveikiant šildytuvams. Šiuo metu infrašildytuvai dirba tik truputį ekonomiškiau nei paprasti elektriniai konvekciniai šildytuvai ir tikrai negali lygiuotis su dujiniu šildymu, bet nereikia pamiršti, kad šilumos poreikis nėra labai didelis, todėl ir piniginis šildymosi skirtumas nebus ženklus tuo metu. Situacija pasikeičia, kai ateina didžiausi šalčiai. Tada, kadangi mažesnio infra šildymo galingumo nepakanka prišildyti patalpų, jie dirba pastoviai. Taigi, tokioje situacijoje, kai infra šildo pastoviai, neišsijunginėdamas, gaunasi, kad infrašildytuvai veikia zoninio šildymo metodu. Kaip minėjau, dirbdami tokiomis sąlygomis jie dirba ekonomiškiau už bet kokio kito tipo šildymo prietaisus. Tuo metu, kada dujinis šildymas suvartos tiek dujų, kiek reikia normaliai įšildyti patalpoms, infra suvartos tik maksimalų savo prietaisų galingumą dirbdamas pastoviai, kuris bus ženkliai mažesnis nei dujinio šildymo atveju. Taigi, kada reikia daugiausiai šilumos, suvartojami didžiausi šildymui skirtos energijos kiekiai, tada ir galima pasiekti didžiausią ekonomiją su infra šildymu, kurio viso šildymo laikotarpio kainos išraiška gali lenkti už dujinį šildymą sumokėtą kainą.

Kas liečia šildymosi komfortą šalčiausiais laikotarpiais, tai dar klausimas, kuris šildymo metodas suteikia daugiau komforto. Žmonės esantys pastovaus šildymo zonose infraraudonojo šildymo atveju turėtų jaustis komfortabiliai, nes aplinkos temperatūra vis tiek bus pakankamai aukšta, tad neturėtų kilti jausmo "vienas šonas šyla, kitas šąla" - jiems nešalta, priešingai nei standartinio šildymo atveju sakykim su labai inertišku grindiniu šildymu. Kol grindinis šildymas pradės šildyti didesniu galingumu praeis kelios dienos ir visą tą laiką asmenys besišildantys su grindiniu šildymu jausis vėsiau, nors energijos grindims prišildyti bus iškart sunaudojama ženkliai daugiau.

Dar vienas dalykas. Jei įranga montuos eilinis žmogelis žinantis tiktai apie standartiniams šildymo prietaisui keliamus galingumo reikalavimus, tai su sumontuota infra šildymo sistema Jūs tikrai nesišildysit pigiau nei dujiniu, nes jis infra šildytuvus parinks su didele galingumo atsarga. Čia stabiliai reikia būt praėjus kokius nors "SUNJOY" infra šildymo prietaisų montavimo apmokymus, kuriuose bus išdėstyta kažkas panašaus, ką aš čia pasakiau, tik šiek tiek smulkiau (aš neatlikau bandymu ir nežinau rekomenduotinų galingumų), kad sumontuota infra šildymo įranga dirbtų tikrai ekonomiškai.

Sveiki,
Senai beuzsukau, o ir prirasyta, kad man iskart atsakyti visko tikrai nepavyks.
Yra teisingu minciu ir nelabai.
Visu pirma reikia deti aiskia linija ar riba tarp halogeniniu (kvarciniu, spiraliniu) sildytuvu, infra ploksciu ir grindinio sildymo infra pleveles. Visi sitie sildymo budai yra skirtingi ir naudojami skirtingiems poreikiams patenkinti.
Cia buvo kalbama, kad infra sildytuvas neprisildo vonios. Kaip supratom, tai yra halogeninis sildytuvas. Jo paskirtis jei truksta silumos, ijungi, greitai pasisildai ir isjungi. Tad nelyginket su plokstem, kurios skirtos nuolatiniam pastoviam sildymui.

[quote=mintas,2011 10 20, 12:05]Į šį klausimą labai nesunku atsakyti. Prisimenate energijos tvermės dėsnį? Jis sako, kad energija niekur nedingsta, ji tik gali pakeisti formą. Na tikslesnę formuluotę internete surasit. Taigi elektra virsta arba tiesiogiai oro šiluma  (tepalinio radiatoriaus atveju), arba infraraudonaisiais spinduliais, o po to oro šiluma (infraraudonojo radiatoriaus atveju). Na čia labai jau supaprastintai pasakyta ir truputį netikslu, nes ir infraraudonieji spinduliai patys yra šiluminė energija, be to tepalinis radiatorius irgi šiek tiek spinduliuoja infraraudonūjų spindulių. Taigi, jei nenusuksit infraraudonūjų spindulių radiatorių į langus, o langai be selektyvinės plėvelės, tai visa elektros energija (na čia irgi labai labai maža paklaidėlė) virs šiluma šildomose patalpose vienodais dydžiais.
Skiresi šildymo būdai. Tepalinis šildytuvas priskiriamas konvekciniams oro šildytuvams, o infra - infrašildytuvams.

Taigi pirma ir pagrindinė vieta, kur galima taupyti su infrašildytuvais yra patalpų oro temperatūrų suvienodinimas visame patalpų aukštyje su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Suvienodina, tai ne padaro visą patalpų oro temperatūrą vienodą, bet ženkliai sumažina skirtumą. Daugiau info lentelėje.. Lentelė pakankamai aiški , gal tik su keliais punktais nesutikčiau. pav. Šilumos nuostoliai vėdinant patalpas abiem atvejais bus vienodi jei patalpų oro temperatūra bus ta pati, nuostoliai bus mažesni tik esant mežesnėms patalpų oro temperatūroms, kas prie infra šildymo  ir yra, bet nepavadinčiau ženkliai didesniu skirtumu, o šilumos likimas įkaitusiuose kūnuose būna abiejų šildymo būdų atvejais.

Ką duoda temperatūrų skirtumas įvairiame patalpų aukštyje? Pasiremkime mano pateiktos lentelės duomenimis ir pažiūrėkime koks temperatūrų skirtumas bus Jūsų patalpų palubėje esant skirtingam šildymui. Sakykim patalpose palaikot 20 laipsnių temperatūrą, tai tokia temperatūra bus grindų aukštyje, o Jūsų palubėje (4 metrai) bus konvekcinio šildymo atveju nuo 24.8 laipsnių (20+4*1.2=24.8) iki 30 (20+4*2.5=30), o infraraudonojo šildymo atveju nuo 20.8 (20+4*0.2=20.8) iki 21.6 (20+4*0.4=21.6). Skirtumas akivaizdus?

Taigi, toks temperatūrų skirtumas lemia ir didedsnius energijos nuostolius šildant palubės orą. Internete yra skaičiuoklių, jei norėsi galėsi pasiskaičiuoti, aš tik noriu parodyti, kuriose vietose yra galimybė infraraudonajam šildymui dirbti ekonomiškiau.

Didesnės oro masės temperatūra palubėj surija labai daug energijos šildant ir palubėje esančias namo konstrukcijas, namo sienas, lubas (Jūsų kaimynams jau vien nuo Jūsų sušildytų lubų, o jų grindų, ženkliai šilčiau), jų įšildymas ir vėl surija didžiulius kiekius energijos, taip pat, esant didesniai lauko sienos temperatūrai patiriami didesni šilumos nuostoliai, nes šiltesnė lauko siena į lauką išmeta daugiau energijos, nei vėsesnė prie grindų esanti siena.
Antras dalykas kur galima pataupyti, tai efektas, kad mes jaučiame šilumą, jei bendra oro ir sienų temperatūra yra lygi 39°C.

Vaizdžiau apie tai čia.. Teko įeiti į pirtį, kai ji jau uždaroma ir yra išvėdinta? Vidaus temperatūra būna panaši kaip ir likusių patalpų, labiausiai skiriasi sienų temperatūra. Tai reiškia, kad jei sienos, grindys ir lubos (pačios konstrukcijos, o ne oras šalia konstrukcijų) yra šiltesnės, tai atitvarų temperatūrų vidurkį (grubiai skaičiuojant) sudėjus su oro aplink Jus temperatūra gausim Jūsų jaučiamą temperatūrą, o orinio šildymo atveju oras būna ženkliai šiltesnis už konstrukcijas, kai infraraudonojo šildymo atveju, konstrukcijos šiltesnės už orą. Iš to išplaukia, kad su konvekciniu šildymu reikia palaikyti didesnę oro temperatūrą nei infraraudonojo šildymo atveju, kad jaustumėmės vienodai šiltai. Tai leidžia taupyti energiją per jau aukščiau minėtą ventiliaciją. Kuo šiltesnis oras su ventiliacija išmetamas lauk, tuo patiriami didesni šilumos nuostoliai.

Dar vienas dalykas, kur matau tokio šildymo galimybę yra tas, kad infraraudonojo šildymo atveju galima šildyti vidines, su lauku nesiliečiančias atitvaras, sienas. Taip lauko sienos lieka vėsesnės ir patiriami mažesni nuostoliai bet jeigu infraraudonąjį šildytuvą nukreipsime šildyti lauko sieną, tai ji įšils labiau ir bus patiriami didesni nuostoliai, tad čia galimas ir priešingas rezultatas. Infraraudonųjų spindulių šildytuvais šilumai išgauti galima šildyti tik vidines sienas norint patirti mažesnius nuostolius.

Bet vis tik, visai nešildyti lauko sienų nederėtų. Minimaliu, gerai apskaičiuotu galingumu, reikėtų pašildyti ir lauko sienas. Tai reikalinga tam, kad oras esantis šalia stipriai vėsesnių sienų ne atvėstų ir nepradėtų leistis žemyn, sudarydamas šalto oro mases judančias palei grindis-skersvėjus. Tarp kitko, tai dažnas reiškinys, konvekcinio šildymo atveju. Su infraraudonojo šildymo pagalba to galima išvengti, bet čia jau reikia labai mažų galingumų, kurių tikiuosi pasiekti naudodamas „Caleo“ plėvelę. Tarp kitko, net pirmajame pasyviame "veikmės" pastatytame  name pratiesta viena šildomų grindų kilpa palei lauko sienas su dideliais langais, siekiant išvengti mano minimų skersvėjų.  Čia nuoroda iš vienos infraraudonąjį šildymą stumdančios svetainės apie infra pritaikymą šiai konkrečiai užduočiai. 



Visas straipsnis iš kurio paimtas paveiksliukas čia., Bet man jis nepatinka, nes visi kiti paveiksliukai akcentuoja zoninį šildymą. Taip, su zoniniu galima sutaupyti labiausiai, bet tada galimas per intensyvaus šildymo pojūtis, bei šaltis išėjus iš zonos, todėl likę paveiksliukai nelabai tinkami kalbant apie visų patalpų, o ne zoninį šildymą. Tarp kitko noriu atkreipti dėmesį, kad tik su selektyvine danga, langų stiklai nepraleidžia infraraudonūjų spindulių į lauką.

Beje, grindinis šildymas, nors iš prigimties yra konvekcinis, savo šildymo metodu yra labiau panašus į infraraudonąjį šildymą.

Ir dar vienas straipsniukas iš  bandymo patalpose. Tik neaišku, kiek būtų kainavęs tokių patalpų šildymas kitais būdais, nes duotas lauko oro temperatūrų diapozonas didelis, ir neaišku, kokios temperatūros lauke tuo metu vyravo. Taip pat perskaičiavus šios dienos kainom buto šildymas konkrečiu atveju kainuoja 165.24 Lt, o ne 117,6 lt/mėn.
Tai ką rašau, tai tik informacija, kurią surinkau ieškodamas šilumos šaltinio savo statomam namui. Kadangi namo statybos dar tik prasideda, konkrečiais modeliais dar nesidomėjau. Jums tikrai ženkliai geriau patars tomas13 ar kitas tuo užsiimantis specialistas prekybos vietoje.
[/quote]

Trumpai papildysiu:
Infra pagrindinis ekonomijos veiksnys, kad visa patalpa yra kaip radiatorius, visi patalpos pavirsiai susile sildo patalpos ora.
Del vedinimo. Sildant infra sildymu, silumos nuostoliai yra mazesni. Kodel? Imkim pavyzdi. Servisas. Ryte ateje darbuotojai ijungia arba padidina sildymo galia, temperatura serviso patalpoje. Po valandos darinejami vartai. Konvekcinio sildymo metu, per valanda pavirsiai dar salti, o atidarius vartus ir susiles oras iseina. Taip prisildymas gali trukti ir puse dienos. Infra sildymo metu, po valandos bus susile pavirsiai ir zmones, o oras dar ne. Tad atidarius vartus oras siltesnis iseina taciau pavirsiu siluma islieka. Panasiai galima mastyti ir apie vedinima. Vedinant nutraukiamas siltas oras, taciau pavirsiai islieka silti.
Galima vadovautis tokia grandine:
Infrasildytuvas - siltas pavirsius - siltas oras
konvekcinis radiatorius - siltas oras - sltas pavirsius
Aisku kiekvieno pagrindinis tikslas, silti pavirsiai, nes tik silti pavirsiai suteikia jaukumo pojuti. Su konvekciniu tai pasiekiame netiesiogiai, o su infra tiesiogiai.
Gyvenamosiose patalpose ar kitus kur reikia vientysos silumos, neverta galvoti apie zonini sildyma. Nebent, kazkurioje zonoje yra salciau. Normaliam sildymui reikia skaiciuoti ir montuoti, kad siluma butu visoje patalpoje. Jei patalpa pvz 2 x 10m, tokiu atveju reikia 2vnt mazesniu sildytuvu, kad turetume vientisa sildyma.
Jei patalpa daugmaz keturkampe ar is mazesne ir uztenka vieno sildytuvo galios, tai tikrai pakaks 1 plokstes ir nesijaus jokio zoniskumo.
Kaip dirbantis su infra sildymu 5-tus metus, galiu pasakyt infra su sanaudomis siuo metu nera zenkliai pigiau uz dujas ar malkas. Pagrindinis pliusas, kad su 30-50% mazesne investicija i sildymo sistema gauname geras sanaudas. Pvz 100m2 namui sildymo dujine sistema atsieis apie 15000lt, o infra apie 8000Lt. O sanaudos abieju apie 3lt/m2. Aisku, Jurgeliai-meistreliai sakys, kad dujini sildyma isivede irgi uz kokius 8000lt. Cia jau kas kaip sugeba. Apie kieto kuro katilus nekalbu, nes pastoviai esi priristas kaip peckurys.
Papildyta:

3. Miegamajame paliktume konvekcinį, jis ten kažkaip "įsipaišė", kambariukas tik 15 kvadratų, tai kažin kiek elektros neišdegina. Bet va gigantei svetainei (30 m/kv) gal reiktų paimti ir infraraudonąjį - Mintas, būčiau dėkinga iki amžiaus galo, jei parašytumėt modeliuką ar įmestumėt nuorodą, aš su savo bobišku protu galiu ir prašauti... Reikalavimai būtų tokie: papildomai prišildyti 30 m/kv, nešildyti lubų ir kad tilptų į 300-400 LTL ribas (suprantu, kad plokštės daug brangesnės, man bus gerai ir "lempinis", vyras galės svetainėj nesilankyti ).
Aaaačiū labai
[/quote]
Na kaip suprantu, plokstes del kainos nenorit.
Tada siulau halogeninio tipo ant ratuku infra sildytuva pasisildymui. Na kada truks silumos, isijungi ir silta. Galima reguliuoti ir galia ir turi sioki toki termostata.
pvz http://www.etsistemo...x.php/naujienos

kenksmingumas sveikatai.
Kaip ir kiekvienas elektrinis prietaisas infraraudonojo šildymo prietaisai sukuria aplink save elektromagnetinį lauką, bet jis tikrai ne didesnis nei elektros lemputės. Pats infraraudonasis spinduliavimas tikrai nekenksmingas sveikatai, atvirkščiai, jo pagalba gydomi įvairūs negalavimai. Internete tikrai gausu info apie tai. Per didelis kiekis bus ne kenksmingas sveikatai, o bus papraščiausiai per karšta.

Kiek laiko jam reik kad pakeltu temperatura iki mano reikiamos?
Viskas priklausys nuo patalpų šilumos poreikio ir šildymo prietaiso galingumo.

ty ka matuoja temperaturos daviklis?
Į šį klausima negaliu atsakyti. Pats nesu pardavėjas, o kiekvienas šildymo prietaisas gali dirbti valdomas skirtingais principais.
Mane labiausiai domina "Caleo" plėvelė. "Moki veži" mačiau jos stendą. Plėvelė klojama po grindų danga ir pagrinde šildo ją. Šilumos daviklis montuojamas tiesiai ant plėvelės ir jis reguliuoja ne kambario oro temperatūrą, bet grindų temperatūrą. Pilnai įmanomas infraraudonųjų šildytuvų temperatrūros reguliavimas atsižvelgiant į oro temperatūrą. Tikrai negaliu atsakyti į šį Jūsų klausimą, geriausiai į jį atsakys tik konkrečios įrangos pardavėjas.

Jei jis matuoja oro temperatura, tai ji pakyla paskutine, o tai reiskia kad man jau gali buti per karsta?
Nemanau. Kadangi patalpų paviršius įšildomas dideliu plotu, tai nuo jo oras turi sušilti labai greitai ir jis bus labai panašus į šildomų paviršių temperatūrą. Nustojus šildyti paviršius, nustos šilti ir oras.

Papildysiu del temperaturos daviklio.
Jei montuojama infra plokste, tada termostatas matuos patalpos ora. Kadangi infra sildo pavirsiu, tada automatiskai, pavirsiu temperaturos siek tiek aukstesnes nei oro. To pasekoje zmones turintys infra sildytuva, termostata laiko nustate apie 18laipsniu, nes pojutis yra kaip 20 laipsniu. Jei koki vejeli sildytuva pajungsit, tai zmogus jausis gerai, kai oro temperatura bus apie 22laipsnius, o pujutis bus kaip 20, nes pavirsiai bus saltesni, bent jau sildymo pradzioj, tai tikrai.

Tomas13,

Bet kad jau nebegalioja tas sertifikatas, kur Rupisolio puslapyje rašoma apie tai, kad patvrtinta TÜV, paspaudus ant jo atidaro puslapį kur rašoma vokiškai, kad sertifikatas nebegalioja.
Tai gal atsirado kokios problemos ar išlindo kokia negerovė apie tas IR plokštes?
Taip išeina kad Rubisolis parduoda produktą su jau nebegaliojančiu sertifikatu?

Dekui,
Issiaiskinsim.

Pasirodo pasibaiges sertifikatas nebuvo pakeistas atnaujintu sertifikatu. Dabar jau viskas sutvarkyta.
Kaip pasakytu "Bite", dziaugiames turedami reiklius klientus

galiu pasidalint nešališka patirtim
Tai štai kabo pas mane plokštės ant lubų, šiluma maloni. kai jos veikia - jauti veidu kaip saulė kad šildytų, per rūbus šilumos nesijaučia. Nustačius termoreguliatorių and 18, termometras rodo 17,4 - 17,9, kai nukrenta iki 17 - įsijungia ir pradeda šildyti.
Kas liečia rasojimą drėkimą ir oro išsausėjimą - tai čia joks šildymo būdas neišspręs jei yra netikę sienos ar langai, nes drėgmė kaupiasi pačiame šalčiausiame kambario taške, taigi viso kambario oras lieka sausas o tas kampas (mano atveju langai) šlapi.Kuo šalčiau lauke - tuo daugiau drėgmės susirenka ant langų, tuo labiau išsausėja viso kambario oras ir nieko čia nepadarysi. Kas patinka, kad pvz. prieš einant miegoti užstatai aukštesnę temp. miegamajame, atkloji antklodę, palieki 10 min ir kai jau lipi į lovą - ji prišildyta nors kambaryje dar ir vėsu.
Kas nepatiko - siaubingai nepatogus pakabinimas, visiškai nemačiomis reikia pataikyti užmauti 4 skylutes ant 4 varžtelių ir dar įstumti į + formos įpjovas. Visą tai iškėlus rankas su gan nemažai sveriančiom plokštėm...
Ir dar vienas erzinantis dalykas - kai įsijungia plokštės skleidžia traškesį. Dieną jo beveik nepastebi, bet kai virš galvos ima traškėti naktį tai visai ne koks jausmas.

Dekui labai, kaip tik to cia labai ir truko. Dar jei ir sanaudomis pasidalintumete po ilgelesnio laiko espluatacijos, tai is vis butume labai dekingi .
Papildyta:


Bet mano supratimu, ten plokste butu i desimtuka.

oi kaip faina kad pasidalinat patirtimi
taip tos vartotoju informacijos truksta. aciu
na ivertinus pliusus ir minusus ar dar gryztumet prie tokio sildymo budo?
kiek laiko jau naudojat?

Naudoju nuo rugsėjo. Šį būda teko rinktis nes nebuvo kitų alternatyvų - dujų įsivesti nėra galimybės, kieto kuro katilui nėra vietos, o ir šiaip labai nesinori prasidėt su anglimis/durpėmis/pelenų išnešinėjimu - purvinas tai reikalas. Jei būtų gatvėje dujos - rinkčiaus dujas.
Dabar, kadangi dalykas naujas ir informacijos apie jį praktiškai nėra - tai vis klausai traškesių ir galvoji - o kada suges, o kada nukris ant galvos, o kiek metų tarnaus?...

Sąnaudos bus aiškios kai žiema prasidės