Šildymas infraraudonaisiais spinduliais

Kaip supratau, pas juos tos pailgos "lempos" ant stovelių. Pasak jo, kol spigina į akis, tol šilta, net per karšta, bet paeini į šoną ir vėl šalta.

Gali nuskambėti kiek naiviai, bet mes dar tą šaltį iškęstume, tačiau turim du keturkojus draugus, kurie sėdi susigūžę ir nelaimingi. Turint omeny, kad jie nuo žemės tik 10cm - 15 cm aukštyje, tai kažin ar tie spinduliai juos "pagautų"
Gal papasakotumėt daugiau apie tuos kondicionierius su didesniais galingumais ir mažesnėm sąskaitom? Gal net modeliuką nurodytumėt? Beje, kaip gali būti galingumas didesnis, bet elektros suvalgo mažiau? Juk kiek kW parašyta, tiek ir suvalgo, ar aš vėl kažką ne taip supratau?

Matot, su infraraudonaisiais kiek kitaip. Jei norite sugudrauti ir už šilumą mokėti mažiau, sunaudodami mažiau kilovatų nei patalpai reikia prišildyti, tuomet galima naudoti mažesnio galingumo infraraudonąjį šildytuvą (pav Jūsų atveju 600W, nors pilnai apšildyti 30m2 plotą turėtų užtekti 1500W, tai temperatūrai tik dakelti gal ir 600W per didelis galingumas), ir tuomet patalpos nebūtų prišildomos pakankamai, bet šildymo zonoje būtų pakankamai šilta. Infraraudonuosius šildytuvus pakabinus aukštai ir nukreipus žemyn, apšvietimo plote būtų šilta bet kokiam aukštyje. Jei Jums nepatinka zoninis šildymas, tuomet perkat didesnio galingumo, kokio ir reikia Jūsų patalpoms infrašildytuvą ir nukreipiat į sieną ar lubas, gausit tokią pačią šilumą, kaip iš tepalinio radiatoriaus, bet kaip "tomas13" sako iki 30% ekonomiškiau, nei tepaliniais radiatoriais, o dėl jūsų aukštų, 4m lubų, tai tikrai pritariu Tomui.

Aišku dėl Jūsų vyro. Darbe naudojama įkaitinta spiralė, kuri remiantis reklama, skleidžia trumpuosius spindulius. Jei būtų naudojama plokštės, kurios remiantis reklama, skleidžia "tolimuosius" aka "ilguosius" spindulius, šiluma turėtų varginti mažiau, turėtų būti malonesnė.

Teko parodose stovėti po abiem infraraudonūjų šildytuvų tipais, tai tikrai, nuo spiralės labai greitai norėdavosi bėgti lauk, o nuo plokštės tokio noro nekilo. Gal dėl to, kad spiralės skleidžiama šiluma labiau koncentruota nei plokštės. Gaila, neturiu galimybės išbandyti realiai ilgesniam laikui kokia savijauta būnant po plokšte ilgesnį laiką.

Labai didelis galingumas voniai, tikrai turėtų prišildyti, nebent jį įjungiat tik tada, kai vonioj būnat.

Ačiū labai už tokius išsamius atsakymus, tai man išties didelė pagalba. Aš labai stengiuosi viską sudėti į savo šviesią galvą, bet pasitikslinsiu dar porą dalykų, kurių taip ir neperprantu.
1. Kaip gali šiluma iš infrašildytuvo prilygti šilumai iš tepalinio, jei infrašildytuvo reklamoje rašoma, kad "spinduliai šildo objektus ir tik tada - objektai orą"?
2. Kodėl infraraudonasis šildytuvas 30 proc. ekonomiškiau, jei, tarkim, jo ir tepalinio (mūsų atveju - konvencinio) šildytuvo galingumas tas pats, tarkime 1,2kW?
3. Miegamajame paliktume konvekcinį, jis ten kažkaip "įsipaišė", kambariukas tik 15 kvadratų, tai kažin kiek elektros neišdegina. Bet va gigantei svetainei (30 m/kv) gal reiktų paimti ir infraraudonąjį - Mintas, būčiau dėkinga iki amžiaus galo, jei parašytumėt modeliuką ar įmestumėt nuorodą, aš su savo bobišku protu galiu ir prašauti... Reikalavimai būtų tokie: papildomai prišildyti 30 m/kv, nešildyti lubų ir kad tilptų į 300-400 LTL ribas (suprantu, kad plokštės daug brangesnės, man bus gerai ir "lempinis", vyras galės svetainėj nesilankyti ).
Aaaačiū labai

Į šį klausimą labai nesunku atsakyti. Prisimenate energijos tvermės dėsnį? Jis sako, kad energija niekur nedingsta, ji tik gali pakeisti formą. Na tikslesnę formuluotę internete surasit. Taigi elektra virsta arba tiesiogiai oro šiluma (tepalinio radiatoriaus atveju), arba infraraudonaisiais spinduliais, o po to oro šiluma (infraraudonojo radiatoriaus atveju). Na čia labai jau supaprastintai pasakyta ir truputį netikslu, nes ir infraraudonieji spinduliai patys yra šiluminė energija, be to tepalinis radiatorius irgi šiek tiek spinduliuoja infraraudonūjų spindulių. Taigi, jei nenusuksit infraraudonūjų spindulių radiatorių į langus, o langai be selektyvinės plėvelės, tai visa elektros energija (na čia irgi labai labai maža paklaidėlė) virs šiluma šildomose patalpose vienodais dydžiais.




Skiresi šildymo būdai. Tepalinis šildytuvas priskiriamas konvekciniams oro šildytuvams, o infra - infrašildytuvams.

Taigi pirma ir pagrindinė vieta, kur galima taupyti su infrašildytuvais yra patalpų oro temperatūrų suvienodinimas visame patalpų aukštyje su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Suvienodina, tai ne padaro visą patalpų oro temperatūrą vienodą, bet ženkliai sumažina skirtumą. Daugiau info lentelėje.. Lentelė pakankamai aiški , gal tik su keliais punktais nesutikčiau. pav. Šilumos nuostoliai vėdinant patalpas abiem atvejais bus vienodi jei patalpų oro temperatūra bus ta pati, nuostoliai bus mažesni tik esant mežesnėms patalpų oro temperatūroms, kas prie infra šildymo ir yra, bet nepavadinčiau ženkliai didesniu skirtumu, o šilumos likimas įkaitusiuose kūnuose būna abiejų šildymo būdų atvejais.

Ką duoda temperatūrų skirtumas įvairiame patalpų aukštyje? Pasiremkime mano pateiktos lentelės duomenimis ir pažiūrėkime koks temperatūrų skirtumas bus Jūsų patalpų palubėje esant skirtingam šildymui. Sakykim patalpose palaikot 20 laipsnių temperatūrą, tai tokia temperatūra bus grindų aukštyje, o Jūsų palubėje (4 metrai) bus konvekcinio šildymo atveju nuo 24.8 laipsnių (20+4*1.2=24.8) iki 30 (20+4*2.5=30), o infraraudonojo šildymo atveju nuo 20.8 (20+4*0.2=20.8) iki 21.6 (20+4*0.4=21.6). Skirtumas akivaizdus?

Taigi, toks temperatūrų skirtumas lemia ir didedsnius energijos nuostolius šildant palubės orą. Internete yra skaičiuoklių, jei norėsi galėsi pasiskaičiuoti, aš tik noriu parodyti, kuriose vietose yra galimybė infraraudonajam šildymui dirbti ekonomiškiau.

Didesnės oro masės temperatūra palubėj surija labai daug energijos šildant ir palubėje esančias namo konstrukcijas, namo sienas, lubas (Jūsų kaimynams jau vien nuo Jūsų sušildytų lubų, o jų grindų, ženkliai šilčiau), jų įšildymas ir vėl surija didžiulius kiekius energijos, taip pat, esant didesniai lauko sienos temperatūrai patiriami didesni šilumos nuostoliai, nes šiltesnė lauko siena į lauką išmeta daugiau energijos, nei vėsesnė prie grindų esanti siena.


Antras dalykas kur galima pataupyti, tai efektas, kad mes jaučiame šilumą, jei bendra oro ir sienų temperatūra yra lygi 39°C.

Vaizdžiau apie tai čia.. Teko įeiti į pirtį, kai ji jau uždaroma ir yra išvėdinta? Vidaus temperatūra būna panaši kaip ir likusių patalpų, labiausiai skiriasi sienų temperatūra. Tai reiškia, kad jei sienos, grindys ir lubos (pačios konstrukcijos, o ne oras šalia konstrukcijų) yra šiltesnės, tai atitvarų temperatūrų vidurkį (grubiai skaičiuojant) sudėjus su oro aplink Jus temperatūra gausim Jūsų jaučiamą temperatūrą, o orinio šildymo atveju oras būna ženkliai šiltesnis už konstrukcijas, kai infraraudonojo šildymo atveju, konstrukcijos šiltesnės už orą. Iš to išplaukia, kad su konvekciniu šildymu reikia palaikyti didesnę oro temperatūrą nei infraraudonojo šildymo atveju, kad jaustumėmės vienodai šiltai. Tai leidžia taupyti energiją per jau aukščiau minėtą ventiliaciją. Kuo šiltesnis oras su ventiliacija išmetamas lauk, tuo patiriami didesni šilumos nuostoliai.

Dar vienas dalykas, kur matau tokio šildymo galimybę yra tas, kad infraraudonojo šildymo atveju galima šildyti vidines, su lauku nesiliečiančias atitvaras, sienas. Taip lauko sienos lieka vėsesnės ir patiriami mažesni nuostoliai bet jeigu infraraudonąjį šildytuvą nukreipsime šildyti lauko sieną, tai ji įšils labiau ir bus patiriami didesni nuostoliai, tad čia galimas ir priešingas rezultatas. Infraraudonųjų spindulių šildytuvais šilumai išgauti galima šildyti tik vidines sienas norint patirti mažesnius nuostolius.

Bet vis tik, visai nešildyti lauko sienų nederėtų. Minimaliu, gerai apskaičiuotu galingumu, reikėtų pašildyti ir lauko sienas. Tai reikalinga tam, kad oras esantis šalia stipriai vėsesnių sienų ne atvėstų ir nepradėtų leistis žemyn, sudarydamas šalto oro mases judančias palei grindis-skersvėjus. Tarp kitko, tai dažnas reiškinys, konvekcinio šildymo atveju. Su infraraudonojo šildymo pagalba to galima išvengti, bet čia jau reikia labai mažų galingumų, kurių tikiuosi pasiekti naudodamas „Caleo“ plėvelę. Tarp kitko, net pirmajame pasyviame "veikmės" pastatytame name pratiesta viena šildomų grindų kilpa palei lauko sienas su dideliais langais, siekiant išvengti mano minimų skersvėjų. Čia nuoroda iš vienos infraraudonąjį šildymą stumdančios svetainės apie infra pritaikymą šiai konkrečiai užduočiai.



Visas straipsnis iš kurio paimtas paveiksliukas čia., Bet man jis nepatinka, nes visi kiti paveiksliukai akcentuoja zoninį šildymą. Taip, su zoniniu galima sutaupyti labiausiai, bet tada galimas per intensyvaus šildymo pojūtis, bei šaltis išėjus iš zonos, todėl likę paveiksliukai nelabai tinkami kalbant apie visų patalpų, o ne zoninį šildymą. Tarp kitko noriu atkreipti dėmesį, kad tik su selektyvine danga, langų stiklai nepraleidžia infraraudonūjų spindulių į lauką.

Beje, grindinis šildymas, nors iš prigimties yra konvekcinis, savo šildymo metodu yra labiau panašus į infraraudonąjį šildymą.

Ir dar vienas straipsniukas iš bandymo patalpose. Tik neaišku, kiek būtų kainavęs tokių patalpų šildymas kitais būdais, nes duotas lauko oro temperatūrų diapozonas didelis, ir neaišku, kokios temperatūros lauke tuo metu vyravo. Taip pat perskaičiavus šios dienos kainom buto šildymas konkrečiu atveju kainuoja 165.24 Lt, o ne 117,6 lt/mėn.



Tai ką rašau, tai tik informacija, kurią surinkau ieškodamas šilumos šaltinio savo statomam namui. Kadangi namo statybos dar tik prasideda, konkrečiais modeliais dar nesidomėjau. Jums tikrai ženkliai geriau patars tomas13 ar kitas tuo užsiimantis specialistas prekybos vietoje.

Mintas, Jūs vientisas gėris Ačiū labai.

butent, pas mus grindinis sildymas, bet didesnei temperaturai pakelti arba grynai kudikiui paplikineti naudojam sita sildytuva. grynai zoninis ir nenaudojams patailpai sildyti pastoviai.

Dar papildysiu, savo rašliavą, paminėdamas, kur labiausiai apsimoka infraraudonasis šildymas. Taigi, jis labiausiai apsimoka, kai kalba eina ne visų patalpų šildymą, bet kai kalbama apie zoninį šildymą. Pavyzdžiui jei kalba eina apie didelį angarą, tai darbo vietoms ir kitoms žmonių buvimo zonoms apšildyti naudojamas zoninis infraraudonasis šildymas. Čia jau geriausia būtų kalbėti apie spiralinius šildytuvus. Tokiu būdu šildant zonas angare, galima patalpas padaryti komfortabilias darbui net ne keliasdešimčia procentų, bet kartais ir ne vienetais bet dešimtimis kartų pigiau, naudojant elektrą, nei pigiausią energijos šaltinį - malkas, ir jomis bandyti pašildyti angaro orą, konvekciniu būdu.

Antra vieta, kur zoninis infraraudonasis šildymas be konkurencijos, tai nesandarios patalpos. Kuo patalpa nesandaresnė, tuo ją sunkiau ar net visai neįmanoma įšildyti, standartiniais konvekciniais šildymo būdais. Tokios patalpos gali būti garažai, su garažo vartais, kurių man neteko matyti pakankamai sandarių nei karto. Tik garaže gali būti susidarę sprogių dujų, tad ten su elektra bet kokiu atveju reikėtų būti atsargesniems, tame tarpe ir su įkaitusiom infraraudonųjų spindulių spiralėmis. Aš čia jau mieliau dėčiau mažesnių temperatūrų infraraudonasias plokštes. Nors iš kitos pusės, juk garažuose labai dažnas reiškinys apšvietimui naudoti kaitrines lemputes, kurių paviršiaus temperatūra turi būti panaši kaip ir infraraudonųjų šildytuvų.

Taigi, kuo patalpa mažesnė ir kuo ji labiau sandari, tuo infraraudonojo šildymo pranašumas blanksta prieš kitus šildymo būdus. Jeigu gyvenamosiose patalpose nenorime naudotis zoniniu šildymu, o patalpos yra pakankami sandarios, ventiliuojamos natūraliai, ventiliacijai nenaudojama rekuperacinė įranga, tai iš infraraudonojo šildymo ekonomiškumo galima tikėtis tik iš mano ankstesniame poste pateiktų priežasčių ir jis bus tik truputį, jei tikėt kitais šaltiniais internete 20%-50% pigesnis nei kiti šildymosi elektra būdai. Jei kalbėti apie ypač sandarų pasyvų namą, kuris ventiliacijai naudoja rekuperacinę sistemą, infraraudonojo šildymo būdas dar labiau nublanksta lyginant su kitais šildymosi elektra būdais. Ten infraraudonasis šildymas absoliučiai neturės privalumo, kas liečia nuostolius dėl ventiliacijos. Bet ir čia jis bus ekonomiškesnis dėl mažesnio temperatūros sluoksniavimosi patalpose, taip pat ekonomiškiau galima šildytis patalpas, nešildant lauko sienų išvis. Pasyviame name lauko sienos labai gerai apšiltintos ir atpuola poreikis bent minimaliai šildyti lauko sienas. Gal tik po langais vis tik reikėtų daugiau šilumos.

Bet net ir pasyviame name, nekalbant jau apie visas kitas patalpas infraraudonuoju būdu, galima šildytis ženkliai pigiau nei kitais būdais elektra, jeigu pritaikyti zoninį šildymą. Paveiksliukai geriausiai atspindintys tokio šildymosi būdą randasi čia. . Mintis tokia, kad naudoti mažesnio galingumo infraraudonuosius šildytuvus, kad patalpos nebūtų pakankamai prišildytos, o mažesnio galingumo zoninį infraraudonųjų spindulių šildytuvą patalpinti žmonių buvimo vietoje, kuris ten veiktų pastoviai. Aišku čia drąsi mintis, gali būti taip, kaip kad "varlyte96" vyrui, kuriam "kol spigina į akis, tol šilta, net per karšta, bet paeini į šoną ir vėl šalta." Nors turiu vilties, kad su plokšteliniais infraraudonųjų spindulių šildytuvais pojūčiai turėtų būti švelnesni, bet kol pats neišbandžiau gyvai, to teigti vis tik negaliu.

prieš pirkdami dar gerai pagalvokite, o iš tos reklaminiu šūkiu surinkimo iš skirtingu pardavėju taip ir nesupratau ar jis taupo nešildydamas sienų ir taip mažesni nuostoliai ar prišildo sienas nuo kiuriu jaučiat šiluma ir vis tiek taupo, o pats taupiausias būdas tai tikriausiai nukreipti spindulius i langą, tai ką tikėtis reik kad lauko orą prišildysi prieš jam patenkant į vidų.
kaip išsivaizduoji zonini šildymą šaltam kambarį. juk spindulinis čia bus kaip vėsesniu oru prieš saulytė šildytis kuri šoną atsuki tas ir šyla, pasikabini vidurį svetainės susėdi prie stalo per kuri spinduliai nepraeina iki kojų, kambario oras ir sienos šaltos tai kad kojos sušiltu turės plike taip prikepint kad kraujotakos pagalba ir kojos šilt pradėtu.
o jei rimčiau spindulinis šildymas turėtu įšildyt paviršius kad nuo jų jaustumėte komfortiška šiluma, jei namas/butas gerai apšiltintas bet nesandarus kiauri langai ir panašiai, didelė oro kaita tada tikrai butu tikslinga šildyt paviršius o ne orą. Bet jūsų atveju kiek suprantu didžiausi nuostoliai ne dėl kiauru sienų ir langų o dėl prasto apšiltinimo. Ar išsivaizduojant kiek reiks energijos įšildyt pusmetrines senamiesčio daugiabučio muro sienas kad jos gerokai butu šiltesnės už orą ir jaustumėte nuo jų sklindančia malonia šiluma. O nuo bandymų įšildyt atitvaras labiausiai džiaugsis kaimynai kai iš niekur nieko pasidarys ir pas juos šilčiau bet kaži ar bent jau ačiū pasakys.
Prieš mėtydami pinigus gerai pasvarstykit nes patys geriau žinot kokia jūsų busto situacija ir bent jau normalei su pardavėju pasikonsultuokite. Ne viskas ir ne visur vienodai tinka.

Malonu kad atsiranda žmonių, norinčių pasidalinti savo žiniomis. Gaila, kad tos žinios ne iš praktikos, o tik iš tokių pat reklamų skaitymo, bei iš savo suvokimo, kaip vis tik tai turėtų vykti. Pabandysiu paakcentuoti vietas, kuriose mano šildymo infraraudonaisiais spinduliais proceso suvokimas skiriasi su oponento.

o iš tos reklaminiu šūkiu surinkimo iš skirtingu pardavėju

Iš tikrųjų, labai daug rėmiausi reklamine medžiaga, nes mokslinės literatūros šiuo klausimu neradau, parekomenduosit kokią, kitą kartą remsiuosi moksline literatūra, beje noriu atkreipti dėmesį, jog idėjas iš reklaminės literatūros filtravau pro savo suvokimo apie infraraudonąjį šildymą filtrą.

taip ir nesupratau ar jis taupo nešildydamas sienų ir taip mažesni nuostoliai ar prišildo sienas nuo kiuriu jaučiat šiluma ir vis tiek taupo.

Taip, su infraraudonuoju galima taupyti abejais atvejais, atleiskit jei neaiškiai parašiau.

Tiesiogiai šildantis būnant infraraudonūjų spindulių spinduliavimo zonoje galimos ženkliai didesnės taupymo galimybės. Tai taip vadinamas zoninis šildymas.

Jei šildome sienas, tai ir vėl galima taupyti, bet čia taupymas gausis jau tik lyginant su elektriniais konvekciniais šildytuvais ir tik teisingai parenkant ir sumontuojant infraraudonuosius šildytuvus.

o pats taupiausias būdas tai tikriausiai nukreipti spindulius i langą, tai ką tikėtis reik kad lauko orą prišildysi prieš jam patenkant į vidų.

Su tokiomis Jūsų išvadomis, atleiskit, bet kategoriškai negaliu sutikti.

kaip išsivaizduoji zonini šildymą šaltam kambarį. juk spindulinis čia bus kaip vėsesniu oru prieš saulytė šildytis kuri šoną atsuki tas ir šyla, pasikabini vidurį svetainės susėdi prie stalo per kuri spinduliai nepraeina iki kojų, kambario oras ir sienos šaltos tai kad kojos sušiltu turės plike taip prikepint kad kraujotakos pagalba ir kojos šilt pradėtu.

Pirmiausiai noriu atkreipti dėmesį į teiginį "šaltam kambarį". Norėčiau jį šiek tiek patikslinti. Patalpos neturi būti minusinės temperatūros (nors ir tokiu atveju galimas šilumos pojūtis, bet tokiu atveju šildytuvas turės būti labai galingas, kad sušildytų ir būnant tokioje koncentruotoje infraraudonūjų spinduliuotėje, tikrai vienas galas šils, kitas šals). Per didelis temperatūrų skirtumas mažina komfortą Patalpoms užtenka būti vėsesnėms tik laipsniu kitu ir ekonomija jau jausis konkreti. Netikit? O pasiskaičiuokit su sava skaičiuokle, pamažinkit kambario vidaus temperatūrą vienu laipsniu, kokia bus ekonomija? Aš iš akies primetu, kad galima vidaus oro temperatūrą mažinti bent jau 3-5 laipsniais, kad būnant po mažo galingumo infraraudonūjų spindulių šildytuvais nesijaustų koncentruoto vienos pusės kaitinimo, o esant lengvam vienos pusės šildymui, toliau, Jūs visai teisus, savo darbą atliks kraujo apykaitos sistema, suvienodindama gautą šilumą po visą kūną.

o jei rimčiau spindulinis šildymas turėtu įšildyt paviršius kad nuo jų jaustumėte komfortiška šiluma, jei namas/butas gerai apšiltintas bet nesandarus kiauri langai ir panašiai, didelė oro kaita tada tikrai butu tikslinga šildyt paviršius o ne orą.

Teisingai, net ir nesišildant su infraraudonaisiais spinduliais tiesiogiai galima šildymosi ekonomija, bet čia ją išgauti jau reikia žiūrėti kaip, netinkamai naudojant infraraudonuosius šildytuvus galima ir minusinė ekonomija, kaip pavyzdį paminėsiu tiktai lauko sienų šildymą infraraudonūjų spindulių pagalba. Kaip minėjau lauko sienas galima šildyti, bet tik mažu galingumu ir tik siekiant sumažinti skersvėjų galimybę. Pilnam patalpų šildymui, šildytuvus reikėtų nukreipti į vidines atitvaras.

Bet jūsų atveju kiek suprantu didžiausi nuostoliai ne dėl kiauru sienų ir langų o dėl prasto apšiltinimo. Ar išsivaizduojant kiek reiks energijos įšildyt pusmetrines senamiesčio daugiabučio muro sienas kad jos gerokai butu šiltesnės už orą ir jaustumėte nuo jų sklindančia malonia šiluma. O nuo bandymų įšildyt atitvaras labiausiai džiaugsis kaimynai kai iš niekur nieko pasidarys ir pas juos šilčiau bet kaži ar bent jau ačiū pasakys.

Dėl pastebėjimo apie storas senamiesčio buto sienas aš pilnai su Jumis sutinku, apie tai rašiau ankstesniam savo poste, bet noriu akcentuoti, kad šildantis elektra konvekciniais radiatoriais nuostoliai bus ženkliai didesni, dėl per 4 metrus esančio ženkliai didesnio temperatūrų skirtumo prie grindų ir palubėje, bei atitinkamai didesnių nuostolių šildant palubės konstrukcijas iki dar aukštesnių temperatūrų nei infraraudonojo šildymo atveju. Tos "ženkliai didesnės sienų temperatūros" šildantis infraraudonuoju būdu, bus ženkliai mažesnės nei konvekcinio šildymo atveju palubėje.

Prieš mėtydami pinigus gerai pasvarstykit nes patys geriau žinot kokia jūsų busto situacija ir bent jau normalei su pardavėju pasikonsultuokite. Ne viskas ir ne visur vienodai tinka.

Pilnai pritariu narvid. Noriu tik atkreipti dėmesį į infraraudonąjį šildymą, kadangi mano nuomone yra galimybė su jo pagalba sutaupyti, bet prieš apsisprendžiant, geriau pasikonsultuoti su tos srities profesionalais montuojančiais šią šildymo sistemą. Tikrai įdomu būtų išgirsti ir tomas13 nuomonę.

Užtikau dar vieną infraraudonaisiais spiduliais šildančių prietaisų prekeivių svetainę. Joje pateiktas kainų palyginimas šildantis infraraudonaisiais, dujomis ir elektriniais konvekciniais. Nors sutinku, kad infra turėtų būti pigesnis už elektrinius konvekcinius, bet kad ir už dujinį šildymą tai tikrai nesitikėjau. Tiesa pasakius, jei kalba eina apie patalpų prišildymą, o ne šildymąsi infraraudonųjų spindulių zonoje, tai ir netikiu . Primetu kad infra turėtų priartėti prie dujinio šildymo pagal kainą, bet tikrai jo neaplenkti ekonomiškumu.

Beje, yra "STATYBŲ TV" laidos įrašas apie infraraudonąjį šildymą youtube. Aišku jis reklaminis, bet užkliuvo paprastų klientų įsirengusių infraraudonąjį šildymą komentarai. Gaila buvo apklausta labai nedaug žmonių, kad galima būtų susidaryti objektyvę nuomonę. Beje, pagal šildytuvų išdėstymą, vis tik panašu, kad kalba buvo apie infraraudonūjų spindulių zoninį šildymą. Klausimas, kiek laiko šildytuvai dirba. Jei pastoviai, kad žmonėms nebūtų šalta, tai grynai zoninis šildymas, jei trumpai pašildo ir išsijunge, o patalpose vis tiek šilta, tai jau patalpų šildymas.

Super, ačiū, niekad nepakenks šiek tiek informacijos iš šalies