Sweikos, mes jau esam gero pusmecio - niekaip neprisiruosdavau parasyt, tad rasau atgaline data
Kas menesi vedu tokius vaiko aprasus ir klijuoju i albuma - manau veliau bus idomu ne tik man, bet ir paciai dukrytei pasiskaitinet, cia musu 6 menesiuku pasiekimu aprasymas
Sveria 8 kg ir yra 72 cm ūgio.
Emilija jau pradėjo savarankiškai sėdėti neatsirėmusi, labai mėgsta atsisėdusi žaisti su žaisliukais iškrausto juos visus iš dėžės ir išmėto aplink save. Numetusi žaislą nuseka jį akimis. Gali į abi rankas pasiimti po žaislą, perimti žaislą iš vienos rankos į kitą. Keičiant sauskelnes vis apsiverčia ant pilvuko, nes, matyt, taip labiau patinka stebėti aplinką, tačiau atgal ant nugaros dar neatsiverčia. Gulėdama ant pilvo atsispiria kojomis ir šliaužia į priekį, kartais net užpakaliuką kilsteli lyg norėtu ropoti, tačiau galva lieka ant lovos (stručio poza).
Kai pašauki vardu atsisuka, suklusta. Jau supranta žaidimą ledu-ledu ledutes, kai pradedi dainuoti pati ima ploti rankytėmis, mokosi rodyti Atia, duoda Labas, o geriausiai sekasi žaisti ku-ku pati pasiima anklode ir užsimeta sau ant galvytės kai paklausi: Kur ta mano Emilija, Ku-ku... tada nusitraukia antklode ir juokiasi, po keliu sekundžių vėl pasislepia taip gali žaisti iki pusvalandžio...
Su vaikštyne jau labai gerai laksto nesispiria kojytėmis, o atsistoja ir žingsniuoja - lyg eitų įsikibusi, krisdama atsisėda, po to atsistoja ir vėl eina juda visomis kryptimis, į priekį, į šonus ir atgal keliauja iš kambario į kambarį, todėl reikia stengtis nepalikti pavojingų daiktų pasiekiamoje vietoje. Ypač patinka, popierius, žurnalai blogiausia tai, kad kiša jį į burnytę kelis kartus net užspringusi buvo....
Šį mėnesį gulėjom ligoninėj Emilijai operavo pūlinuką ant spenelio, jai labai patiko stebėti lakstančius vaikus koridoriuje ir tai, kad mama visad kartu, gal todėl grįžusi iš ligoninės buvo gan nerami, vis reikėjo būt šalia, trūko žmonių (ten vis eidavo seselės, daktarai, svečiai), neramiai naktim miegodavo gal čia ir narkozė kalta... Bet ligoninėj buvo labai ištverminga neverkė nei kai vaistukus leisdavo, nei kai kraujuką iš piršto ėmė, nei kai perrišinėdavo žaizdelę , tik kateterį, kai dėjo labai virkdė mažylę...
Maitinamės vis dar taip pat, dažnai duodu baranką, šviežio agurko (net dreba pamačiusi) ir avižinio sausainio pačiulpt jau atsikanda ir sučiulpia burnytėj, nors dantukų dar neturi. Labai supyksta, jei atimi, valgydama visa išsiterlioja, todėl dažnai reikia persirengt. Pradėjom mokytis gerti iš puodelio....
Labai mėgsta žiūrėti reklamas, ypač tos, kur animuotos ir su muzikytėm iškart sustingsta ir nukreipia žvilgsnį į reklamą, kai ji pasibaigia vėl toliau žaidžia.
Garsus jau labai įvairius leidžia, nors dar nesąmoningai, bet pasako mama, tete, baba, oba, atia...
O maudytis labai labai patinka, vis teškena rankytėmis į vandeni ir čiumpa kempines kai neišeina iš mamos atimt, bando paimt pagrindą sau iš po užpakalio įsikišt į burnytę, bet tėveliai neleidžia...
Emilija vis dar atsirenka žmones, kurie patinka ir kurie ne, nors ir svetimi su vienais noriai bendrauja, o kiti net pakalbinti negali tuoj pravirksta. Lauke su autokėdute jau nebevažinėjome rinkomės lopšį, į kurį jau praktiškai nebetelpa, iš pradžių atsisėdusi stebi aplinką, paskui pažaidžia su žaisliukais, o kai pavargsta paguldau, būna, kad iki 2 valandų išmiega svarbiausia nesustoti, vis važiuoti ... Tokia jau ta mūsų dukrytė.
, nes mano mazylis, jam 6 men. siandien suejo, palyginus su Emilija, nieko beveik nebemoka
skambinau vakar i pediatrijos skyriu, tai ten pasake, kad tokiems maziems vaikiukams nieko neduodama, o tik daznai valoma nosyte, na taip pat patare vengti vejuotu dienu ir prekybcentriu nes ten virusu pilna.
