neveiksnus yra teisinė sąvoka. va
http://www_manoteise...?lang=1&sid=519 Asmens pripažinimas neveiksniu yra sudėtingas teisinis procesas. Asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo procedūra reglamentuojamos LR civilinio kodekso (toliau CK) ir LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) normomis. Pagal CK asmeniui, sulaukusiam pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, visiškai atsiranda civilinis veiksnumas. Tai reiškia, kad toks žmogus savo veiksmais gali įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Kaip garantija yra įtvirtinta nuostata, kad civilinis veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. Tačiau CK 3.277 str. nustato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės (silpnaprotystė yra pasenusi ir žeidžianti žmogaus orumą sąvoka, todėl toliau straipsnyje vietoje jos bus vartojama proto negalios sąvoka) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Taigi neveiksnumui nustatyti reikalingi du kriterijai: medicininis psichinė liga ar proto negalia bei juridinis negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Negalima neveiksnumo pripažinti esant tik vienam kriterijui, nes būtina nustatyti, kad asmuo būtent dėl psichikos ligos ar proto negalios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Deja, Lietuvoje nustatant neveiksnumą iki šiol išimtinai vyrauja medicininis asmens vertinimas, kuomet atliekama teismo psichiatrijos ekspertizė. Tuo tarpu asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dažnai teisme net nesvarstomas, nors šis juridinis kriterijus yra būtinas ir yra sudėtinė neveiksnumo nustatymo proceso dalis.
Neveiksnumas yra nustatomas tik teismo, o bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Be to, šios kategorijos bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Dėl pripažinimo asmenį neveiksniu į teismą gali kreiptis to asmens sutuoktinis, tėvai ar vaikai, sukakę 18 metų, bei globos institucijos ar prokuroras. Šis sąrašas yra baigtinis, todėl kitų asmenų prašymai teismui pripažinti asmenį neveiksniu yra nenagrinėjami. Tačiau paminėtina, kad sutuoktinio, tėvų ar vaikų, sukakusių 18 metų, galimybe paduoti prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu dažnai gali būti piktnaudžiaujama, nes minėti asmenys paprastai yra suinteresuoti tokiose bylose. Siekiant užkirsti kelią tokiems galimiems piktnaudžiavimams, CPK įtvirtina nuostatą, kad aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu padavęs asmuo teismo nutartimi gali būti baudžiamas.
Nagrinėjant teisme asmens pripažinimo neveiksniu bylą, procese turi dalyvauti asmuo, kurį ketinama pripažinti neveiksniu, pareiškėjas bei globos institucija kaip suinteresuotas asmuo. Tokia proceso dalyvių sudėtis yra būtina. Tačiau įstatymų leidėjas visgi dviprasmiškai nustato asmens, kurį ketinama pripažinti neveiksniu, dalyvavimą bylos nagrinėjimo metu. CPK 464 str. 2 d. reglamentuoja, kad jeigu fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu [...], dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentus, teismas bylą nagrinėja šiam asmeniui nedalyvaujant. Taigi įstatymų leidėjas nenustato privalomo asmens, kurį ketinama pripažinti neveiksniu, dalyvavimo bylos nagrinėjime. Be abejonės, galimos situacijos, kuomet iš tikrųjų toks asmuo negali dėl savo sveikatos būklės dalyvauti teismo procese. Tačiau neišvengiamai galimi piktnaudžiavimo atvejai, kuomet, esant eksperto išvadai, kad asmuo negali dalyvauti teismo procese dėl savo sveikatos būklės, prašomas pripažinti neveiksniu asmuo išvis nežinos apie teisme nagrinėjamą bylą dėl jo neveiksnumo nustatymo. Deja, teisės aktuose nėra numatyta ir valstybės pareiga skirti teisinį atstovavimą asmenims, kurių bylos dėl pripažinimo neveiksniais nagrinėjamos teisme.