Tunise mes gyvenome Port El Kantoui kurorte, Sol Club El Kantoui 4* viesbutyje.

Na maistas vis tik žiauriai ten skiriasi nuo mūsiškio, lietuvaičiams būna ten problemėlių su virškinimu ir pan. Man tai buvo viskas OK, (mano vyrui su viduriais nelabai ) o latvei vienai suspazmavo skrandis, gydytoja kvietesi, skirtingi organizmai skirtingai sureaguoja į tokius "nacionalinės virtuvės ypatumus", tad gal vaikiukui pasistengčiau duoti kokį Hipp maistelį ar pan. Košės ten dažniausia būna su aliejiniu aštroku padažu, užpilu. Ten populiari tokia smulkių kruopyčių košė "kus kus". O parduotuvėje (mes buvom Port el Kantau miestelyje) mes beveik neradom pieno produktų (mums taip įprastų ir gausių), dažnai tekdavo ilgokai pašifruoti etiketes apskritai, kas ten galėtų būti per daiktas, nes angliškai nebūdavo parašyta, tik jų rašmenimis be to parduotuvė nebūtinai dirba taip kaip parašyta ant durų Gali ateiti darbo metu, o ji kažkodėl nedirba, šiaip, anksti užsidaro. Tad geriau apsirūpint kuo daugiau iš Lietuvos. Na o viešbutyje matysit, jei bus kas tinkamo vaikiukui atsirinksit. Vaisiai, jei duodat vaikui, dažniausia būdavo dynios, arbūzai. Pasiimkit vaikui gerti - sulčių, vandens. Ten labai brangūs gėrimai.

Del maisto. Maitinimas labai priklauso nuo viesbucio. Pvz. is musu viesbucio meniu as vaikui buciau davusi vaisius, deserta, jogurta, kurio gali piltis kiek nori, naturalus ir skanus. Naturalus, nes salia prideta visokiu sirupu, dzemu ir pan., kuriais galima susikurti koki tik nori skoni. Dar kepami buvo blynai, kurie VISISKAI nesiskyre nuo lietuvisku ir buvo patys populiariausi tarp visu tautu. Duona, sviestas, suris (geltonas ir baltas), mesa, desra. Daraisi sumustinius ir tiek. Darzoves, is kuriu gali susikomplektuoti kokias nori salotas. Su padazu ar be. O siaip ”nepakeiciamas skrandzio pagalbininkas Mezim” (cia is reklamos).