Dėl maisto - daugiausia tokie "šamarliakai" - daržovės įvairios patroškintos su padažu. Valgai ir nesupranti ką valgai - košės makalošės. Mėsa visai liesa ir šviežia (jie paskerdžia ir gamina, o ne šaldo ilgam laikui šaldikliuose). Vaikas manau valgytų kuskuso košės (galima nepilti to aliejinio padažo), sriubytės tirštos pertrintos tiks. Vaisių buvo mažoka - arbūzai ir dynios. Pyragaičių irgi ne kalnai... Nepamenu dėl gėrimų, nes mes visąlaik užsisakinėdavom alų, sulčių ir negėrėm.
Kelionė į sacharą truko 2 dienas. Autobuse vietos daug nebuvo (pilnas), tai vaikui gal sunkoka būtų nusėdėt, nors jei vaikas nepadūkęs, ramus, gal ir nieko. Kai mes keliavom, niekas su vaikais nevažiavo į tą kelionę, nėr kaip palygina. Sustojama gan dažnai bet trumpam - pasifotografuoti gražiose vietose 5min, kavos pagerti 15 min, kiek ilgiau - Koliziejuje, Trogladitų "namuose" smėlyje, Oazėje, po to dar ilgai laipiojom kalnuose. O pačioje Sacharoje su dromaderais "jojom" tik 30 min Vėliau jau patys iš viešbučio ten ėjom pasibastyti kiek ilgiau. Bet sustojimai tikrai gan dažni. Tikrai nebuvo taip, kad užsinori į tualetą ir tenka ilgai laukt stabtelėjimo

ooooooooo kaip seniai - net nubėgau atsinešti nuotraukų albumo, kad pasižiūrėčiau datą ogi buvom 2001 m. rugsėjo 16-23 d. Gyvenom toj pačioj jau minėtoj Rezidencijoj, o kai nuvažiavom į Douz'ą prie sacharos, nakvojom viešbutyje "Sunpalm", o jūs?

na, pirma, kas man labai įsiminė ir ko nebuvo kituose kraštuose, tai augalų kvapas tvyrantis ore - jis toks specifinis ir nenusakomas, ir niekur kitur neteko tokio užuost... antras unikalumas - pati Sachara (čia komentarų nereik). trečia - oazės (įdedu nuotraukytę nemačiusiems dar Tuniso), na ir žinoma tipiškos arabiškos "tvoros" pakelėse iš kaktusų dar man įspūdį didžiulį paliko Atlaso kalnai, pasilaipiojimas po juos, vaizdas nuo viršūnės į "mirusį miestą" - vat tuo man nepamirštama ta Tuniso gamta

As Kretoje nebuvau, tai lyginti negaliu, bet is esmes tai taip - oazes, tvoros, kalnai. O Sachara - jega, laukine nepaliesta gamta (zinoma, ji tokia ten, kur grupiu autobusais neveza ir kur keliu nelabai yra).
Na, dar as prie iskasenu visokiu, tai Tunise daug tokiu vietu, kur tik atkasta ir palikta, nes neturi babkiu toliau tyrineti, tai ir matai visa naturaluma, kaip prie romenu buvo arba gali pamatyti kaip atkasinej. Mes kai Zagouane buvo - ka tik buvo atrade romenu akveduka seniau nezinoma, tai faina paziureti.
Dar jeigu pavaziavus toliau nuo turistiniu taku, tai ir zmones idomus, civilizacijos nesugadinti, vaikai buriais is paskos begioja ir ziuri kaip i stebukla.
Fainiausiai civilizacijos nebuvimas.
Bet kai kam tai gali buti didziausias minusas, taip, kad atsargiai su tuo :-).

Na va, as ka tik po atostogu ir po Tuniso. Galeciau daug cia pasakoti, bet noreciau atsakyti SuperMamai. Mes nors dar vaiku ir neturime, o ir musu autobuse (kuriuo vaziavome i Sachara) mazu vaiku nebuvo, rinktis sios ekskursijos nepatariu. Vaikas tokios keliones neistvers, daug kur reikia lipti, ziureti, vaziuoti. Tempas gana didelis. Net mes suauge leipome is karscio ir nuovargio. Ekskursija intensyvi, ilga (keliones metu nuvaziuojama apie 1 000 km, taigi kasdien po 500 km). Nors is esmes vaika galima pasiimti, autobuse kondicionierius, bet garantuoju, kad nieko nepamatysite, o ir be galo privargsite. Mes keliones metu kazkaip net pasnekejome tarpusavy - nu su 2 m. ar mazesniu vaiku, tai cia butu pravalas uztat tokio amziaus vaikams keliones ir nekainuoja, niekas ju nesiima. Musu autobuse buvo kokiu 7 metu mergaite ir 5 metu berniukas, tai sunku buvo ir jiems, ir tevams. O ir neidomu tiems vaikams. Jiems dar nerupi amfiteatrai, gamta, architektura ir pan.
Del maitinimo ir viesbucio, tai BUTINAI reikia pazistamu rekomendaciju, nes 3 zvaigz. viesbutis gali buti saunesnis ir uz 5.