| QUOTE (viksrelis @ 2004 08 12, 13:42) |
Ir as atradau naujas knygeles  berniukams ir mergytems  Kaina apie 16 Lt.  Gal kuri turit? Kaip jos ten? |
Taip, as butent tokia turiu, kuri skirta mergaitem
.Jau beveik puse uzpildziau, tik dar ne visas reikiamas nuotraukytes iklijavus.Ju labai fainas storas ,minkstas virselis ir viduje gan spalvingi puslapiai .Man labai ji patinka, o ir kaina prieinama 
| QUOTE (viksrelis @ 2004 08 12, 13:42) |
| Ir as atradau naujas knygeles berniukams ir mergytems Kaina apie 16 Lt. Gal kuri turit? Kaip jos ten? |
As irgi tokia turiu skirta mergytei
. Tikrai labai fainas, kiap sakoma kaina atiitinka kokybe
as gavau dovanu "kudikio albuma"
o ir i paprasta sasiuvini uzrasineju svarbius ivykius.
tik labai gailiuosi, kad nerasiau dar besilaukdama...
o ir i paprasta sasiuvini uzrasineju svarbius ivykius.
tik labai gailiuosi, kad nerasiau dar besilaukdama...
BET VAT IR LIEKA KLAUSIMAS, AR TAS VISAS RASYMAS YRA SKIRTAS LABIAU MAMAI AR VAIKUI????
vis negaliu apsisprest: rasyt ar ne...nes jei rasyt, vis tiek reik nusiteikt, kad tai darai del saves labiau....
mamai visada labiau rupes. ta praeitis, ta vaiko kudikyste.
kodel taip sakau?
nes gavau soka.
kaip jau sakiau, vis neapsiprendziu, rasyt sunui ar ne -nors jam jau metai- ir svarbiausia neapsisprendziu KAIP, KOKIA FORMA rasyt, jog jam butu idomiau...
taigi, man besukant galva,vienas mano draugu man sako: "turiu as savo mamos man rasyta dienorasti. man mama ji padovanojo, kai man sukako 20 metu". "liuks", sakau draugui."padoryk, jei ne paslaptis".
draugas atnesa dienorasti. paprastas sasiuvinys, rasyta kas menesi, veliau-kas pusmetis, metai, kas kelis men. ir pan. esme ta-jog dienorastis pilnas jausmu, skausmo, mamos ivairu busenu, minciu apie vaika, nes vaikas gime neisnesiotas, ivarios ligos kudikystej, etc...
ir ka jus manot-KAS MANE ATSALDO??? ogi, sakau savo draugui, jau perskaicius:
"liudnas, skaudus, fainas. dabar kitaip, is naujo galiu pazint tavo mama. is isores-ji gi visad linksma atrodo."
o jis man:"tikrai? o kas ten taip liudno? ar dar neperskaiciau...."
NEPERSKAITE. VISUS 5 METUS NUO PADOVANOJIMO...taprasme, perverte, pavarte, bet ne visa...
taigi, jei kalbam apie prisiminimu intensyvuma...nelygu kas kaip sureguos...
na pavartys, pasidziaugs ir pasides saugiai giliai ta sasiuvinuka, kur paliktas visas musu pasaulis, tie visi nenusakomi isgyvenimai...
taigi, ka noreciau vel pabrezt: rasyt tai rasom ir galim, bet nesitikekim, jog jie ar jos -musu vaikai- atsiminimus taip vertins ir priims, kaip mes...
ne tas jausmu intensyvumas ir laipsnis...
ps.tikiuos, manom draugo mama net neitaria, jog jos sunus iki siol neperskaite...ba tikrai ji nuliustu
vis negaliu apsisprest: rasyt ar ne...nes jei rasyt, vis tiek reik nusiteikt, kad tai darai del saves labiau....
mamai visada labiau rupes. ta praeitis, ta vaiko kudikyste.
kodel taip sakau?
nes gavau soka.
kaip jau sakiau, vis neapsiprendziu, rasyt sunui ar ne -nors jam jau metai- ir svarbiausia neapsisprendziu KAIP, KOKIA FORMA rasyt, jog jam butu idomiau...
taigi, man besukant galva,vienas mano draugu man sako: "turiu as savo mamos man rasyta dienorasti. man mama ji padovanojo, kai man sukako 20 metu". "liuks", sakau draugui."padoryk, jei ne paslaptis".
draugas atnesa dienorasti. paprastas sasiuvinys, rasyta kas menesi, veliau-kas pusmetis, metai, kas kelis men. ir pan. esme ta-jog dienorastis pilnas jausmu, skausmo, mamos ivairu busenu, minciu apie vaika, nes vaikas gime neisnesiotas, ivarios ligos kudikystej, etc...
ir ka jus manot-KAS MANE ATSALDO??? ogi, sakau savo draugui, jau perskaicius:
"liudnas, skaudus, fainas. dabar kitaip, is naujo galiu pazint tavo mama. is isores-ji gi visad linksma atrodo."
o jis man:"tikrai? o kas ten taip liudno? ar dar neperskaiciau...."
NEPERSKAITE. VISUS 5 METUS NUO PADOVANOJIMO...taprasme, perverte, pavarte, bet ne visa...
taigi, jei kalbam apie prisiminimu intensyvuma...nelygu kas kaip sureguos...
na pavartys, pasidziaugs ir pasides saugiai giliai ta sasiuvinuka, kur paliktas visas musu pasaulis, tie visi nenusakomi isgyvenimai...
taigi, ka noreciau vel pabrezt: rasyt tai rasom ir galim, bet nesitikekim, jog jie ar jos -musu vaikai- atsiminimus taip vertins ir priims, kaip mes...
ne tas jausmu intensyvumas ir laipsnis...
ps.tikiuos, manom draugo mama net neitaria, jog jos sunus iki siol neperskaite...ba tikrai ji nuliustu
As rasau mazylei dienorasti humoro forma Na,rasau ne savo,o jos vardu,ir visokiu bajeriu ipinu,manau jai labai patiks 
Dar nupirkom gimimo dienos laikrascius ir zurnala "Panele".Kai sueis 18,padovanosim,gales pasiskaityt kokios mados,paziuros ir t.t. buvo tuo metu kai ji gime 
Na,rasau ne savo,o jos vardu,ir visokiu bajeriu ipinu,manau jai labai patiks Dar nupirkom gimimo dienos laikrascius ir zurnala "Panele".Kai sueis 18,padovanosim,gales pasiskaityt kokios mados,paziuros ir t.t. buvo tuo metu kai ji gime
zuzu, ne visi vaikai vienodi 
Ziurek, prades lauktis jo zmona ir pats susidomes, kaip mamai praejo nestumas, kaip jis pats augo ...
Ziurek, prades lauktis jo zmona ir pats susidomes, kaip mamai praejo nestumas, kaip jis pats augo ...
Kai buvau 6mėn. tėvelį paėmė į tarybinę armiją. Tai nuo pat pirmos išsiskyrimo dienos tėvai susirašinėjo laiškais kiekvieną dieną. Laiškuose mama aprašinėdavo kiekvieną mano dienelę, kaip aš augau. Taip rašinėjosi 2metus. Laiškų buvo prikaupę, kaip mama sako, dvi pilnas dėžes nuo sviesto. Grįžus tėčiui jie padarė didžiulę klaidą, dėl kurios gailisi iki šiol. Visus laiškus sudegino 
Kažkada buvau radusi vieną laiškelį, paprastą tokį, net ne į voką įdėtą, kuriame mam tėčiui aprašo savo jausmus prieš pat gimdymą. Labai įdomu buvo paskaityti.
Kažkada buvau radusi vieną laiškelį, paprastą tokį, net ne į voką įdėtą, kuriame mam tėčiui aprašo savo jausmus prieš pat gimdymą. Labai įdomu buvo paskaityti.
Pas mano tevus taip pat liko keli netycia issaugoti laiskeliai . kai mama gulejo ligoninej su manim (kai as gimiau), tai juk vyru tada neileisdinedavo, tai jie susirasinejo laiskeliais.Tikrai buvo labai faina ir malonu skaityti tuos laiskelius , kai tevelis labai dziaugesi , kad as gimiau(t.y. dukryte) ir vis klausinedavo, kokia as, kaip atrodau, kaip jauciuos...
. kai mama gulejo ligoninej su manim (kai as gimiau), tai juk vyru tada neileisdinedavo, tai jie susirasinejo laiskeliais.Tikrai buvo labai faina ir malonu skaityti tuos laiskelius , kai tevelis labai dziaugesi , kad as gimiau(t.y. dukryte) ir vis klausinedavo, kokia as, kaip atrodau, kaip jauciuos...
Ligonines laiskeliu ir as esu skaicius ne tik tecio su mama, bet ir mociuciu Tikrai labai smagu skaityt buvo.
Tikrai labai smagu skaityt buvo.
su pirmais vaikais kažkaip nebuvo laiko, tingėjau, o gal nesugalvojau tokio dienoraščio rašyt, o ir nemėgstui smulkintis, stambūs pasiekimai tai įdomūs, svarbūs.Žadu kažką panašaus į tokį albuumą nupirkt, turiu ir knygą kažkokią apie vaiko auginimą, kur apie dukras truputį rašiau, bet čia estetiškiau atrodo, o dėl ko rašyt??/-visų pirma-tai yra malonumas rašant, formuojant jį , aišku, nereikai rašyt, kai nėra nuotaikos ar laiko, kaip pareigos...reikia tada, kai apima sentimentai, romantiška nuotaika ir pan., nesvarbu, ar vaikaspaaugęs tai įvertins, kai padovanosiu paauglystėj, bent jau turėsiu gražaus laiko rašydama ir įsijausdama, su vyru kartas nuo karto tą albumėlį atsiversim.Kažkokį albumėlį mačiau, tiesa, Iki parduotuvėj prie knygų Ukmergės plente 
as irgi pildau vaiko dienorasti,viska jame rasau,pirmus zodzius istartus,juokingas situacijas,manau jam bus idomu kai paaugs.O pas mane mazos nuotrauku yra labai mazai...vos kelios. 
