Tartis ar nesitarti su gydytoju?

Na daviau 60 lt ir nemanau,kad čia didelė padėka,negimdau kasdien (o ar jos ten pirkosi torto+gelių+buteli sampano ar kavos,nemano reikalas,nes 5 asmenys buvo gimdyme,tai tikrai labai simboliškai gavosi)

O smerkiančių ar geriau viską žinančių atsiranda kiekvienam kolektyve, ne tik SM.
Bet juk darom kaip patiems maloniau ,o ne kad kažkam įtikti.

na man gultis į ligoninę neturint pažinčių arba nesusitarus lygu pasirašyti sau nuosprendį. Šitą tvarką sukūrė mano tėvai, ar seneliai, ar dar kas, ne aš ją sukūriau. Aš ją palaikau nes neturiu daugiau kur dėtis, juk rizikuoju savo (arba kūdikio) sveikata.

Tartis. Gimdymas - svarbus įvykis.

Daugelis is mano pazystamu nesitaria, o as dziaugiuosi jog tariausi .Abiem atvejeis mano nestumo pabaiga buvo komplikuota ,esu tik gydytojai dekinga uz viska. Todel as tik uz tai kad tartis.

Du kartus gimdžiau susitarus iš anksto, dabar trečia kartą net nesiruošiu tartis. Gal ir atsidėkosiu jau po gimdymo, jei matysiu kad tikrai gydytojai padėjo. Ir galių paaiškinti kodėl taip. Pirma vaiko gimdymo data buvo nustatyta gruodžio 21 d. Bet vaikas neskubėjo. Gruodžio 22 buvau nuėjęs pas daktarę, kurį liepė atvažiuoti į gimdymo namus gruodžio 25 ryte, nes tą dieną ji budes visą parą. Atvažiuoti apžiūrai ir kad paklausytų širdėlės, nes pati pasakė kad galiu dar pora savaičių ramiai laukti. Atvažiavau. Manęs apžiūrėjo, sakė, kad viskas tvarkoje, kaklėlis dar neatsidarė nei kiek, bet kadangi šiandien yra gydytojos budėjimas, tai šiandien ir gimdysim. Ir suleido oksitociną, kad prasidėtų sąrėmai. Tai buvo mano pirmas vaikas, pirmas gimdymas, ir aš net supratimo neturėjau kas yra tas oksitocinas ir kam jo reikia. Iš to nežinojimo negalėjau prieštarauti. Atrodė, kad jei tau daktarė sako, kad reikia taip daryti, tai ji ištikrųjų žino ką daro. O pasirodė, kad ji tiesiog darė taip, kaip jai buvo patogu. Viskas praėjo gerai, vaikas gimė sveikas, vyras sumokėjo sutartą sumą, ir mes laimingi išvažiavom namo. Tik kitam kartui nusprendžiau rinktis kitą gydytoją.

Po 5 metų susitariau jau su kitu. Labai geras ginekologas, Vilniuje tikrai daug kas labai gerai apie jį kalba. Garsus. Puikiai išmano savo darbą. Tikrai geras specialistas. Atėjau pas jį prieš mėnesį iki gimdymo. Tikrai niekas neima pinigų prieš ir net nekalba apie tai. Jau prieš važiuojant iš ligoninės reikia atsidėkoti. Taigi 3 kartus buvau nuėjęs į privačią kabinetą, o prieš savaitę iki nustatyto termino jau sakė kas antrą dieną iš pat ryto, apie 7 val. atvažiuoti į ligoninę. Davė savo mobilaus telefono numerį ir liepė skambinti, kai jau prasidės. Taip ir padariau. Apie pirmą valandą dienos pajūtau, kad prasidėjo, apie trečia paskambinau, sakė sulaukti sąrėmų kas 5 minutės ir važiuoti tada į ligoninė. Ten atvažiavus jam vėl paskambinti ir perduoti ragėlį budinčiai daktarei. Apie aštuntą vakaro nubėgo vandėnys, tada jau susiruošem su vyru į gimdymo namus. Atvažiavom, labai mielai priėmė, budinčioji dakatrė pati paskambino tam mano gydytojui, patvirtino, kad tikrai gimdau, ir jis už pusvalandžio atvažiavo. Ir tada paaiškėjo, jog jis po paros budėjimo. Kad jo pamaina ką tik baigėsi, prieš valandą. Bet jis sugrįžo į darbą dėl manes. Ir viskas būtų gerai, bet apie 12 valandos nakties man kaklelis atsidarė nepilnai, tik 6 cm. O tai tikrai per mažai, kad vaikas gimtų. Bet gi gydytojas jau buvo po 24 val. budėjimo, ir jis jau priėmė nežinia kiek tų gimdymų. Tikrai buvo matyta, kad žmogus labai pavargo, bet jis gi jau su manim susitarė, kad aš gimdysiu pas jį. Ir tada daktaras man pasakė: "Tu dabar pakentėk trupučuką, o aš tau padėsiu, ir viskas labai greit baigsis." Paprašė vyro išeiti iš gimdyklos ir rankomis praplėšė man kaklelį. Skaudėjo baisiausiai. Užtat po pusvalandžio gimė mano sveikas antras sūnus. Ir tada gydytojas man viską susiuvo. Gražiausiai. Ir dar kasdien manes apžiūrinėjo. Ir buvo mandagus ir dėmesingas. Ir mes vėl laimingi ižvažaivom namo, prieš tai vyras sumokėjo pinigus.

Gal ir galiu išgirsti nuomonių, kad abu kart gavau tuo, kuo tikėjausi. Aš gi susitariau, kad gimdysiu būtent ten kur norėjau. Gavau tikrai pakankamai dėmesio. Bet abu kart daktarai darė taip, kad jiems būtų lengviau ir patogiau, o ne man. Aš jų suprantu ir esu dėkinga vien už tai, kad turiu 2 sveikus vaikus.

Dabar esu vėl neščia ir gimdysiu rugsėjį. Tikrai nesitarsiu iš anksto. Dar neišrinkau kur važiuosiu gimdyt, manau, kad į Santariškes. Aš jau tikrai ne jauna mergaitė, kurį galima ižeisti tiesiog nemandagiai kalbant. Man tai nesvarbu. Esu įsitikinus, kad nei vienas daktaras ar akušerė nelinki man ar mano vaikeliui blogo. Tiesiog, jei matysiu, kad kažkas iš jų padarė daugiau nei man reikėjo, kažkaip ypatingai pasirūpino manim gimdymo metų, tada jau po visko padėkosiu.

Galiu tik pasakyti, kad už pirmą gimdymą prieš 12 metų sumokėjom 600 Lt, o už antrą prieš 6 metus - 1000 Lt. Tas antras kartas atpratino mane visiškai. Nuo to laiko aš niekam neduodu jokių kišių. Nei už save, nei už savo vaikus ir artimuosius. Nors su ligoninėm teko susidurti keleta kartų. Ir daugiau nesiruošiu duoti.

Pirmą kartą taremės, važinėjom į konsultacijas ir " stebuklingai" suėjus terminui vandenys nubėgo po apžiūros per gydytojos pamainą.
Antrą kartą važiavom nesitarę, nubėgus vandenims, be jokių apžiūrų ir pan. greitai ir su priežiūra pagimdėm.
Niuansai - pirmą kartą gyd. po gimdymo kelis kartus pati atėjo į palatą apžiūrėt ir patart, antrą kartą - net nežinau kas priiminėjo gimdymą - lyg akušerė, o gyd. tik prižiūrėjo. Pataikėm ant pamainos keitimosi, tai likom iš vis po visko vieni . Į palatą ateidavo tik gydanti gydytoja.
Skirtumo didelio nematau.

Tartis ar nesitarti su gydytoju manau priklauso nuo to, kur gimdysi. Jei mažesniuose gimdymo namuose kaip Mažylis ar Krikščioniški gimdymo namai, tikrai neverta tartis, nes ten visi gydytojai dirba iš širdies ir dažniausiai sako, kad jei norėsit atsiskaityti, tai tik po gimdymo.
Jei 2-oj ligoninėj ar Klinikose, tiesa pasakius, iš visų pažįstamų atsiliepimų, tikrai bijočiau gimdyti nesitarus, nes didelis srautas žmonių, kiek istorijų girdėjau, kad ir susimaišo ten dėl gimdyvių, pvz. bendradarbio žmonai buvo atvažiavę Cezarį daryti, kol po to išsiaiškino, kad ne į tą palatą užsuko, arba pažįstamos vaikutis gimė su negalia, o ten niekas nepastebėjo, dar girdėjau, kad vienos gimdyvės nepriėmė, kol jai vandenys kolidoriuje belaukiant nenubėgo, nes ar tai pilna gimdyvių ar laiko kažkam nebuvo supildyti lapo (draugė tuo metu laukė vizito ir matė).

Gimdymas praėjo sklandžiai, tik po gimdymo komplikacijų buvo. Tai gydytoja, kuri priėmė gimdymą, nors ir niekam nieko nedavėm, po kelių dienų į palatą užėjo pasiteirauti kaip aš.

As ilgai svarsciau ar verta tartis,bet nusprendem nesitart.nes apie kiekviena daktara pilna geru ir blogu stsiliepimu. Gimdziau 2-oje ligonineje ir likau patenkinta. nemanau,kad butu buve kazkas kitaip jei buciau kamnors davus pinigu.

Gimdziau du kartus KLP. Nesitariau nei karto. Priekaistu gydytojom ir seselem tikrai neturiu. Visi labai malonus. Trecia karta taip pat nesitarciau.

P.s. taciau jei butu atliekama cezaris, manau tarciausi.

Gimdžiau tris kartus susitarusi, jei nesitarsite nemanau, kad pagimdysite prasčiau.

Aš gimdžiau abu kartus nesitarus.
Pirmasis vaikas gimė "natūraliuoju" būdu. Gimdžiau 17 val. tai per tą laiką pasikeitė 3 gydytojai, tik akušerė buvo ta pati. Tai tikrai palaikau nuomonę, kad gimdymas - moters darbas, o gydytojas gali būti tik labiau (ar mažiau) atidus, mandagus. Ir tas atidumas/mandagumas ne visad matuojamas pinigais. Taip, iš 3 gydytojų, su kuriais teko pabendrauti gimdymo metu viena tikrai buvo bjauraus būdo. Bet apie kitas dvi negaliu blogo žodžio pasakyti.

Antrą kartą žinojau, kad bus cezaris (vaikas sėdinukas). Paabejojau, bet ir šįkart nesitariau. Ir tikrai nesigailiu. Gulėjau palatoj su mergina, kuri buvo susitarus dėl cezario ir žinot koks skirtumas? Jokio. Tik operavo ją ta gydytoja, kuriai sumokėjo, o visa priežiūra ir pna. - lygiai tokia pati.

Taigi abejojančioms mamytėms patarčiau 1000 lt investuoti į vaiką, jo kraitelį, o ne dovanoti gydytojams. Norėsit atsidėkoti - galesit po gimdymo kokį 100 lt prie saldainių dėžutės pridėt.