Daugintojų etika ir pataikavimas rinkos skoniams

nežinau kaip ten su kitom veislėm, nu bet su vokiečiais baisi problema žmogui įsiūlyti 4 mėnesių šuniuką-beveik visiems tai jau žiauriai peraugęs šuo, nors aš pati asmeniškai taip pat imčiau jaunesnį jei ieškočiau darbui-tokiam augančiam šuniui kiekviena diena lavinimui svarbu. Aš šuniukus stengiuosi laikyti kol motina maitina, o po to jiems lengviau pritapti savoje šeimoje, nes jei vada 10 vokietukų aš fiziškai negaliu visų socializuoti ir auginu voljere....Parodoms ieškočiau vyresnio.

todėl, kad mūsų tautiečiai būtinai pasidarys išvadą, kad jei 4 mėn. šuniukas, vadinasi greičiausiai su juo kažkas negerai, kad iki šiol jis pas veisėją.. nori mažiuko, ir kuo mažesnis tuo geriau. tokia yra tiesa. gražu, kad būtų kitaip, bet reikia būti realistais. tai nereiškia, kad nereikia stengtis, bet nereikia gyvent iliuzijose, kad tas pastangas įvertins didžioji dauguma pirkėjų.. dauguma jų tiesiog nesuvoks tų pastangų esmės

Aš gavau visa tai, kas čia išvardinta ir dar daugiau. Kai šuniukas deja susirgo (pagydoma liga beje), gavau rinktis: atsiimti visą sumą arba kitą šuniuką iš tos pačios ar kitos (mano atveju dar įdomesnės) vados. Taip, kainavo tame užsienio veislyne šuniukai dvigubai daugiau, nei kituose tos šalies veislynuose. Pinigai tikrai nėra esmė nei geram pirkėjui, nei geram veisėjui.

Ir dar, pirkėjui nelengva susirinkti info apie konkretaus veislyno šunų sveikatą. Labai daug kas nutylima, kad ir apie tas pačias vadose vienam ar keliems šuniukams pasitaikiusias genetines ligas. Konkurencija, apkalbos, juodas pavydas... Šito deja daugiau tarp veisėjų, nei tarp tų, kurie kartą du sukergė savo kalę. Ir manau, ne tik pas mus...

Aš laikau šuniukus iki 3,5- 4 mėn. visai ne tam kad išsiskirti iš minios kitų veisėjų. Aš turiu konkrečią nuomonę ir poziciją šiuo klausimu. Visų pirma manau, kad šuniukas veisėjo namus turi palikti pilnai vakcinuotas su praėjusiu pavojingu inkubaciniu periodu. Tam kad pirkėjas galėtų iš karto nuo pirmos minutės pratinti jį prie švaros naujoje vietoje ir iš karto pradėti vedžioti į lauką. Mocionas mano nuomone yra vienas iš svarbiausių sėkmingo fizinio ir psichinio formavimosi garantų, be to reguliarus, nuolatinis buvimas gryname ore teigiamai veikia augančio mažylio imuninę sistemą. Mano supratimu nieko nėra baisiau, kai gan didelės veislės šuo paimamas į butą tik vienąkart paskiepytas, šeimininkai mėnesį jo neveda į lauką, po to paskiepiję laukia dar 10 dienų, kol praeis inkubacinis periodas.. Tą 1,5 mėn. šuo neišeina į lauką, atsiprašant užšika visą butą, jam klyšta kojos ant slidžių grindų ir jis negauna normaliai palakstyti ir išsidūkti. Jis pasidaro jautresnis aplinkos poveikiui, virusams ir bakterijoms, nes gryno oro ir judėjimo trūkumas silpnina imuninę sistemą. Be to manau, kad tas periodas tarp 2 ir 4 mėn. ypač svarbus šuniuko pasaulėžiūros formavimui, ir uždarytas tarp 4-ių sienų jis daug praranda. Aš gyvenu nuosavam name su dideliu aptvertu kiemu, šuniukai reguliariai būna lauke nuo 3 sav. amžiaus, jie ten žaidžia, laksto, valgo, kai geras oras net miega ir apskritai praleidžia lauke daug laiko. Norisi, kad patekęs į naujus namus šuniukas būtų kaip įmanoma dažniau vedamas į lauką, todėl atiduodu šuniukus su visais skiepais.
Aišku viskas priklauso nuo kalės ir jos pieno. Aš labai didelę reikšmę teikiu tam ir manau, kad šuniukams nėra nieko geriau už mamos pieną. Visų pirma su pienu jie gauna visus reikalingus antikūnus padedančius suformuoti stiprų imunitetą, be to ir žarnyno mikroflorą, nes su pienu mažyliai gauna visas reikalingas naudingas žarnyno bakterijas. Jos ypač svarbios, kai šuniukai pradeda ėsti patys, tuo pereinamu pariodu mamos pienas padeda įsisavinti maistą ir tas periodas yra labai svarbus apskritai šuniuko virškinimo sistemos susiformavimui. Aš manau, kad per daug ankstyvas atjunkymas yra daugybės taip dažnai vėliau su amžium paireiškiančių virškinimo trakto sutrikimų, alerginių reakcijų priežastis. Na bent jau viena iš priežasčių. Mano kalės maitina vaikus iki 9-10 savaičių amžiaus. Paprastai damaitint pradedu apie 4-ą savaitę, tačiau yra buvę, kai pradėjau damaitint tik 5-6 savaičių amžiaus šuniukus, nes iki to laiko jiems pilnai pakako mamos pieno. Aišku, kai šuniukai taip vėlai pradeda ėsti patys ir gauna tokis kiekius mamos pieno, ankstyvas skiepijimas neturi prasmės. Todėl tokiu atveju pirmą skiepą jie gauna ne asnksčiau kaip 2 mėn, antrą 3-jų mėn, trečią - 4 mėn.
Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl šuniukus laikau ilgiau. Yra ar viena labai svarbi priežasstis, ją išdėstysiu kitame poste.


O man tiesą sakant nusišvilpt ko nori pirkėjai. Čia ne pageidavimų koncertas. Jeigu jiems nesvarbi šuniuko gerovė, jeigu jiems nesuvokiami mano motyvai ir jie vis vien nori 1mėn. amžiaus "gemalo" atlupto nuo mamos papo, jeigu jie neranda laiko prieš įsigydami šuniuką pasidomėt, kokio amžiaus šunuką geriausia įsigyti, tai atleiskit, toks pirkėjas man nereikalingas, gali eiti ir pirkti šuniuką kitur. Aš nesistengiu nieko vilioti, man to nereikia. Mano žmonės mane susiras, supras mano filosofiją ir įvertins mano pastangas. jeigu rimtai, tai aš nesistengiu savo šuniukų parduoti. Išgirdę, kaip kalbu su pirkėjais, mano draugai kiti veisėjai kraupsta.. Mano pozicija tokia - man veisimas tai kūryba, labai įdomus ir reikalingas užsiėmimas - juk aš kuriu grožį, kažkas mano dėka įsigys didžiulį turtą - draugą, šeimos narį, džiaugsmą, geras emocijas, begalinę meilę ir atsidavimą..Argi gali būti kažkas svarbesnio, malonesnio, brangesnio? NEGALI. Aš jų neparduodu, aš neviliojau pirkėjų ir neviliosiu. Tai pirkėjai turi mane įtikint, kad jie MUMS (man ir šuniukui) tiks. Tai jie turi pasistengti, tai jie turi padaryti man įspūdį, ne aš jiems. Jie turi nusipelnyti.Parodyti, kad jie yra to gėrio verti.


O šiuo klausimu turu labai kategorišką poziciją. Mano supratimu tiesiog neįmanoma šuniukams skirti tik 2-ų ar 5-ių valandų per dieną, nes eini į darbą pvz.. Tai ne pasiteisinimas. Šuniukai deja reikalauja 24 val. per parą Jūsų laiko. Žmogus, kuris negali pasišvęsti tam visiškai, neturėtų veisti.


Dar kartą pakartosiu. Aš neviliojau ir neviliosiu pirkėjų. Neturiu tokio tikslo. Ir NIEKADA nieko nežadu ir neduodu dėl nieko jokių garantijų. Aš galiu garantuot tik už save - kad iškilus problemai, prisiimsiu atsakomybę. Šitoj vietoj labai svarbu būti iki galo sąžiningam, nebijant prarasti pirkėją. Tk tada bus pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir supratimas.(Juk tema apie tai, kad daugintojų taktika yra pataikauti masėms, o mes veisėjai turim būti principingi ir sąžiningi, o ne griebtis pigių triukų ir pataikauti neišprususiam pirkėjui, prisimenat?)
Jeigu Jūs nervina kainos klausinėtojai, padarykit paprastai - skelbimuose parašykit kainą. Tai atsijoja žioplius, kurie niekada nieko nepirks, bet labai mėgsta skambinti visais skelbimais iš eilės ir klausti kainos. Aš bent ja visada taip darau.

Be abejo, sutinku. Tačiau nereikėtų kaltinti vien tik sistemos. Reikėtų pradėt nuo savęs, įnešti savo indėlį, kad situacija pradėtų keistis.


o aš saviškę gavau puikiai socializuotą, įpratintą prie pavadėlio, išauklėtą, per visą gyvenimą namuose ji padarė vieną balutę. Dėl mano kaltės, nespėjau laiku išvesti. Irgi pirkau iš žinomo veislyno.

Mano kukliu įsitikinimu veisėjai labai nuvertina motinos indėlį į vaikų auklėjimą, socializavimą ir psichikos formavimą. Matyt taip yra patogu. Kol kalės maitina paprastai jos vaikais ne ypač domisi, maitinimas joms neeikia didelio džiaugsmo, nes vaikai kaip maži vampyriukai dantimis perforuoja tešmenį, todėl tuo periodu motina stengiasi minimaliai laiko praleisti su vaikais - pamaitinti ir pabėgti. Tačiau, kai pienas "užsiriša" ir kalė nustoja maitinti, tuomet vaikai jai vėl tampa svarbūs ir labai įdomūs. Ji pradeda su jais žsisti, juos mokyti, auklėti, formuoti kiekvieną iš jų kaip asmenybę. Ji stebi šuniukų tarpusavio žaidimus, neleidžia stipriesiems per daug įsisiautėti ir skriausti silpnų, "dusina" dominantinius, kad jie suprastų "kas čia vadas", padrąsina ir globoja silpnesnius. To gaujos bendravimo ir tų gyvenimo pamokų neatstos joks žmogus. Tačiau jei žmogus yra šalia ir nuolatos tame dalyvauja, o taip ir turi būti, tai mama moko vaikus elgtis ir bendrauti su žmogumi, ji auklėja juos savo pavyzdžiu. Ji leidžia žmogui dalyvauti auklėjimo procese. Mano nuomone tai yra unikali galimybė prisiliesti prie gamtos procesų ir užtikrinti maksimaliai efektyvią socializaciją.
Vienas iš pavyzdžių - kai pradedu vesti šuniukus už teritorijos ribų, visada vedu juos po vieną, bet kartu su mama. Mama savo elgesiu jiems rodo - kada reikia sunerimti, saugotis kažko, į ką kreipti dėmesį, i ką ne, kuo džiaugtis, ką ignoruoti.. Taip labai paprasta gauti teisingą elgseną nuo pat pirmų dienų. Todėl mamos, o taip pat ir brolių seserų indėlis mano nuomone yra vienas iš svarbiausių šuniuko psichinės raidos momentų, ypač tame periode nuo 8 iki 16 sav. amžiaus.


Na jeigu šuniukai auginami voljere, žmogus jų socializacijoj ir gaujos santykiuose nedalyvauja ir dalyvauja tik tiek, kad išvalyt "š" ir pamaitint, tuomet aš irgi matyt ieškočiau jaunesnio. Nors tiesą pasakius, niekada neimčiau šuniuko auginto tokiomis sąlygomis. Imčiau tik iš nedidelio naminio veislyno, kur šunims užtenka žmogiško dėmesio. Bet vėlgi, mes čia nagrinėjam skirtumus tarp daugintojų ir veisėjų.. Kur skirtumas? Šuniukus atiduodam 1,5 mėn. amžiaus, nėra laiko su jais bendrauti.. ??


4-ių mėn. šuniukas adaptuosis ir pritaps daug lengviau naujoje vietoje. Su sąlyga, kad jis apart mamos ir vados nuolatos aktyviai bendravo su žmonėmis - su savais, svetimais, vaikais , savo teritorijoje ir už jos ribų. Bet bėda yra ta, kad didelė dalis veisėjų įdeda į juos tik tiek, kad jie būtų sotūs ir švarūs. Apie psichikos formavimą net nėra kalbos. NĖRA LAIKO. Todėl ir atiduoda šuniukus į naujus namus kuo janesnius.
Aš išauginau 3 vadas bute - 12+11+11. Vedžiodavau kasdien ne ėl to, kad nešiktų namie, o dėl to, kad socializuotųsi, būtų fiziškai ir psichiškai sveiki. Pradėjau nuo 3 mėn., kai jiems buvo 4-i mėn, pirmoje vadoje dar buvo neparduoti 7 šuniukai. Nuvesdavau vaiką į darželį ir pirmyn - po 2 šuniuks pasiimu ir vaikštinėdavom po 1 val., po to pasiimdavau vaiką iš darželio apie 5 val, palikdavau su vyru ir anras ratas - iki kokių 11 val. Vedžiojau šunis visą dieną. Nes kitaip neįsivaizdavau..
Mano draugai vokiečiai turi 40-ies šunų veislyną. Nemačiau pas juos nė vieno su nenukarpytas nagais. Nemačiau nei vieno bepročio ar bailaus..Visi 40-imt prižiūrėti ir visiems skiriamas dėmesys, nežiūrint į tai, kad parodose vos keletas ių jų dalyvauja.. Kasdien grįžę iš darbo susikrauna jaunus šunis į mašinuką ir darda į artimiausią miestelį ir vedasi juos į Rotušės aikštę, į turgų. KASDIEN. Kad visi turėtų galimybę socializuotis..
Man juokingai skamba tas "neturiu galimybių", "fiziškai neišgaliu" Jeigu neturi galimybių viso padaryti taip kaip reika, tuomet NEVEISK. Vėlgi, tuomet tas pats retorinis klausimas - kuo veisėjai skiriasi nuo daugintojų?

nesitikejau, kad po mano zinutes uzvirs tokios ilgos diskusijos.bet gal ir gerai.busiu visu 100 % rami, kad elgiuosi teisingai.auginu veislines kalytes, neinu i parodas, nesiruosiu ju veisti, bet ir sterilizuoti nesutikciau.aciu Seteriu mama uz isamia informacija apie sterilizacijos zala

Vėlgi skaitykite temos pavadinimą. Tai daugintojai pataikauja pirkėjams ir siūlo jiems tai, ko jie nori. O mes veisėjai turim šviesti žmones, turim keisti jų požiūrį, turim rodyti savo pavyzdžiu, kad galima ir reikia kitaip daryt, negu daro dauguma. Ne dėl įvertinimo , ne tam, kad brangiau parduot šuniuką.
Juk nuo to ir prasidėjo ši diskusija ir iš pasisakančių postų deja ir matosi, kad veisėjai pas mus nuo daugintojų nelabai kuo skiriasi. Veisia visi kas netingi, dažniausiai neturintys tam nei laiko nei tinkamų sąlygų, esmė - greičiau parduot šuniukus. Juk visos kalbos apie tai - nupirks, nenupirks, ką perka, ko neperka.. Investuot nenorim nei laiko nei pinigų, investuojam tik tiek kiek būtina, svarbiau neišprususio pirkėjo pageidavimai, nei šuniuko komfortas ir gerovė. Garantijų dėl sveikatos ir psichikos negalim duot, bet kai paklausia, kuo skiriasi šuniukai su dokais nuo šuniukų be dokų, apart jų kainos, tai mosuojam tuo popiergaliu ir šaukiam apie kažkokią ten teorinę kokybę ir čia pat skaičiuojam kiek investavom į parodas, į kergimą, šuniuką išlaikymą ir mušamės į krūtinę, kad nieko neuždirbam.. Vėlgi. Viskas apie tą patį..
Bet tikri entuziastai, kurie tai daro iš idėjos, statydami sau tikslus ir jų siekdami, iš vis nieko neskaičiuoja ir nieko neįrodinėja. Jie tik kaifuoja nuo to ką daro, o ne dejuoja - vai vai vai kaip sunku, pirkėjai nieko nesupranta, laiko nėra, sąlygų nėra, pinigų nėra, šuniukai sėdi, niekas neperka, daugintojai kalti dėl visko ir t.t. Ir žinot, paradoksas - šuniukai pas tokius entuziastus dažniausiai užsakyti keliems metams į priekį ir dėl realizacijos jiems nereikia rūpintis..
Čia šiaip pamąstymui, daugintojų ir veisėjų skirtumų tema.

Seteriu_mama tiesiog sunku replikuoti, nes pasirašau po viskuo, bet kartu vis tiek norisi prieštarauti. . dar kartą kartoju, pažįstu ne vieną, ne du vielsynus, kuriuose šuniukai auga taip, kaip aprašėte. Mano suoprotis apie veisimą analogiškas, atidaviau visą save šiam hobiui, nedirbu, kiaurias dienas praleidžiu su šunimis. Todėl pasikartosiu, kad taip ir neradau atsakymo į savo klausimą.. ką dar galiu padaryti , kad pagerint situaciją? Ką gali padaryti tie mano kolegos? Nuo kalbų apie tai baigia liežuvis nulūžti..

O gal tiesiog mes neturim tokio iškalbos meno kaip Jūs

būtų džiugu, kad prisijungtų į diskusiją tie, kurie pvz ieško savo bedokumečiams antrų pusių.. visgi tema apie tai, o nuomonė tik iš vienos pusės.. Galbūt mes neteisūs ir daugintojai visgi daro visa tai, ką surašė Seteriu_mama, ar bent dalį to..

O ko jūs savo kolegomis rūpinatės? Kiekvienas daro kaip išmano ir kaip jam atrodo teisinga.
Dėl šuniuko gyvenimo pas veisėją iki 4 mėn... Gal dar ir nuo veislės priklauso. Asmeniškai aš savo pabaisą pasiėmiau 7 sav. ir labai tuo džiaugiuosi, nes turėjau progą įpratinti prie visokių mieste tykančių siaubų

kodėl rūpinuosi? tai buvo klausimas apskritai.. negaliu gi aš klausti Seteriu_mamos ką man konkrečiai reikia padaryti .. kaži ar galės ji man atsakyti į tai.. todėl ir klausiu apskritai..nesikabinėkite

vis dar tikiuos, kad prisijungs ir kita barikadų pusė, nes tema įgauna atspalvį, kuo aš ir mano veisimo metodai pranašesni prieš kitą veisėją..

bet juk Seteriu_mama ir sako, kad augina suniukus ir pratina juos prie "miesto siaubu" ir is jos suneliai iseina jau adaptuoti prie aplinkos, todel visom keturiom palaikau toki auginima... o kai pasiemi 7 sav amziaus, tai dar septynes pagal viska jis turetu buti izoliuotas namuose.. ypac mieste

Klausykit, o tai veisėjas gali 7 savaičių šuniuką vesti į miestą ir pratinti prie jo, o jau naujasis šeimininkas nebe? Veisėjas turi stebuklingą lazdelę, kuri veikia kaip skiepas?
Savo šunį nuo pat pirmos dienos vedžiau į lauką ir leidau bendrauti su kitais (žinoma, tvarkingais, skiepytais) šunimis. Matote, auginu čekoslovakų vilkšunį, kuris, kaip bebūtų, vis tiek turi apie trečdalį vilko kraujo ir tokius protėvius, kaip "Šarik, karpatskyj volk" ar "Leidy, karpatskyj volk". Laikyti jį pas veisėją iki keturių mėnesių būtų tiesiog neteisinga pirkėjo atžvilgiu, nes šitam šuniui reikia tinkamos socializacijos, įpratimo prie būsimų gyvenimo sąlygų (ok, jei šuo gyvens mieste,o gal jam reikia išmokti nepjauti naminių gyvulių ) ir, galų gale, elementaraus "jaukinimo". Manau, kad tie patys dalykai galioja ir primityvams Kai jau pagaliau bus ta mano kalės planuojama vada, tikiuosi, kad šeimininkai, kurie turės galimybes, lankys šuniukus bent kartą per savaitę nuo pat pradžių (žada dažniau ) ir juos "jaukinsis".