Daugintojų etika ir pataikavimas rinkos skoniams

gerai, kad bent jie yra...
Nors, naivu tikėtis, kad daug ką keičia. Atsakingas veisėjas, ir be privalomų tyrimų juos pasidarys ir į stalčių pasidės, bet žinos su kuo dirba, tuo tarpu kitas tuos tyrimus tik ir kergs... Taip bekergiant sveikatos tyrimus, staiga ima ir kažkur dingsta veislės tipas (manau čia svarbu ir konkrečios veislės specifika. rašau iš savo varpinės )

As turejau omeny tas kruvas skelbimu kad ir skelbiu.lt - tikrai bent puse ju yra gana komerciniai, kur kaip cia buvo mineta kergiami ne auksciausios klases "popieriniai" suniukai. Ir vadu pastoviai turima...
Gink Dieve neturejau omeny tu "isprotejusiu" veiseju, kurie vazineja po parodas, kergti savo augintines veza i uzsieni, nors ne visada sekmingai. Kelis puslapius atgal berods Manjana buvo paskaiciavo kokis "pliusas" is tokio veisimo gali gautis...
Bet jei laikai kelias populiariu veisliu nedidukes kalytes, tai visgi galima uzdirbt (cia jokiu budu ne mano poziuris, man suo tik hobis. Per 21 ju auginimo metus nei viena mano kalyte palikuoniu neturejo ir ateity tuo nezadu uziiimt)

Man čia tokie retorinio pobūdžio klausimai kyla... Ok, o kaip dabar atsirinkt katras yra tas daugintojas su dokais, o katras veisėjas. Na turiu aš kalę, žinau žmonių, kurie pasakytų man, kad vienintelis geras dalykas veislei būtų ją kastruoti, nes jos kraujai tipo nieko neverti. Na, susirinkom tuos titulus, kurie tokioje retoje veislėje yra tiesiog juokingos vertės (labai juokinga yra gaut BOB kai esi vienintelis šuva parodoj ). Na, pasidarėm sveikatos tyrimus (smulkmena gi). Važiuojam pas patiną netoliese, Lenkijoj, galų gale, LT tik du negiminingi patinai, tai nelabai ką sugalvosi. Tai daba kaip man žinot, padorus veisėjas dar sveikinsis su manim a jau nebe...

labai domėtis rūpima veisle, kurios šuniuko kažkada norėsi ir 'šnipinėti' ją per visus galus bent jau čia vietoje, Lietuvoje
aš pavyzdžiui vien iš šio forumo jau žinau porą trejetą dokumentuotų daugintojų savoje veislėje ir gyvenime pas juos nekelčiau kojos ir visus norinčius atbaidyčiau, jei kas klaustų

Nu ok, o kuo jie, tie daugintojai, skiriasi nuo tų jau veisėjų....?

suveisė prastus šunis, kurių prasti įvertinimai parodose ir kiekvienam bent kiek pasikausčiusiam toje veislėje plika akimi tai matyti, nereikia nė teisėjų... gal kas ir prieštaraus, bet jau kažkurioje temoje kalbėjome apie tai, kad tikrai ne visi iš mūsų manome, kad galima kergti vidutiniokus aš tai - prieš ir dar labai abejoju dėl partnerio pasirinkimo, tie žmonės tikrai neišmano genetikos, nebent kažkas parinko tuos partnerius, bet abejoju, drįstu manyti, kad rinkosi pagal išvaizdą, dydį, o ne linijas... na bet čia mano nuomonė, kiti lai patys mąsto iš kur pirkt

Na bet tikrai geras veisėjas, puikiai išmanantis savo veislę bei apskritai genetiką, tikrai gali sukergti savo vidutinę kalę su tokiu pat vidutiniu patinu ir gauti nerealiai gerą vadą. Ir taip tikrai būna. Ir nuo to jis nepasidaro daugintoju.

Bandant atsakyti į Seterių mamos klausimą, ką daugiau gali veisėjas pasiūlyti nei daugintojas... Aš gal labai naivi, bet mano nuomone, be dokumentų prie šuniuko veisėjas dar gali pasiūlyti visakeriopą pagalbą, patarimus, paaiškinimus, taip pat ir tolimesnių kergimų klausimais, jei toks poreikis yra. Gal tai vienas iš "teisingo atsakymo" punktų?... Gal kas pratęs sąrašą? (mes čia kalbame apie tai, kuo, tarkim, nelabai besigaudančiam žmogui labiau verta pirkti iš veisėjo, nei iš kikos ar skelbiu.lt šuniuką su dokais)

laukiau tokio atsakymo.. bet tuos visus dalykus veisėjas pasiūlo ne tik šuniuko, turinčio problemų šeimininkams, betarpiškas bendravimas yra vienas iš tų sakykim ,,eilinių" veisėjo pareigų, kurias jis turi atlikti.. ir tai nėra naujiena.. mano pažįstami veisėjai taip ir elgiasi ir joks čia stebuklas. Galų gale veisėjas bendrauja su žmonėmis ir padeda net ir tiems žmonėms, kurie nebūtinai turi jo veistą šuniuką. Pati kažkada sulaukiau ne iš vieno tokios pagalbos..ir pati sulaukiu ne vieno klausimo net ir iš beveisliukų augintojų ir padedu, kiek leidžia mano kompetencija ir žinios...
aš vis dar tikiuosi išgirsti kažką tokio, ką tokio turėtų dar veisėjas padaryti, ir ko nedaro, kad padėtis bedokumenčių dauginime pasikeistų...

žostaute,
pažįstama situacija reta veislė, 2 negiminingi patinai...
Ir dauguma kergimams patinų ieškosi taip: [2009 05 18 žinutė nr. 218]
Liūdna, bet taip yra....
Puikiai suprantu, kad kiekvienas turi nuo kažko pradėt, bet labai svarbus gero veisėjo skiriamasis bruožas - nuolatinis žinių apie veislę siekimas, jų gilinimas. Bendravimas ir bendradarbiavimas su kitais veisėjais, ir kaip jau buvo minėta bendravimas su savo "vaikų" šeimininkais

Na, visų pirma, tie daugintojai patys iš kažkur šunis gauna. Jei būtų bent stengiamasi bedokumenčius šunis kastruoti, daugintojai turėtų mažiau galimybių bedokumenčius šunis gaut. Aišku, dauginti galima ir dokumentinius šunis, tad čia jau vesėjų sąžinės reikalas išrinkti savo šuniui tokį šeimininką, kuris nepaverstų šuns į fabriką.
Dėl pačio daugintojo sąvokos... Mano nuomone, tai yra žmogus, kurio minty pirmiausia yra pinigai. Paprastai nuo to viskas prasideda...
O dėl daugintojų su dokumentais. Aišku, visokių neatsakingų yra, tačiau jei žmogus bent jau dokumentus sugeba susiveikti, tai jau yra geriau, nei išvis be jų. Reiškias, nors kruopelę sveiko proto žmogus išsaugojęs yra.


Aš kol kas žinau tik vieną argumentą, kodėl bent kales rekomenduojama sterilizuoti anksti- tai padarius iki pirmos rujos, pieno liaukų auglių tikimybė sumažėja iki 0.5%. Po pirmos rujos tikimybė padidėja iki 8%, o tai atlikus po antros rujos- iki 26%, kas beveik priligsta nekastruotos kalės šansams. Nors yra teorija ir apie tai, kad net iškastravus pagyvenusią kalę, jos šansai turėti auglių kiek sumažėja.


Na, kad šunys iš prieglaudų turi būti kastruojami- mano nuomonė vienareikšmiška. Ir tai įvykdyti nėra sunku, kas JAV sėkmingai yra padaryta.

Kad šunys be išimčių būtų kastruojami- to nėra ir nebus. Tačiau. Vienas būdas paskatinti žmones kastruoti bent jau bedokumenčius šunis- aukšti mokesčiai. Aišku, mokesčius galima užsidėti kokius tik nori- jei šeimininkas šuns neregistruos, nebus kam ir mokėti. Todėl, tuos pinigus susirinkti turėtų būti suinteresuotos institucijos. Ar savivaldybė, ar LKD, ar dar kažkas. Kol nebus kontrolės iš aukštesnių instancijų- nebus ir žmonių supratimo, patys jie tikrai nesusivoks. Jei įmanoma įvesti vieno vaiko politiką žmonėms, įmanoma panašią politiką pritaikyti šunų kastracijai ar neveisimui- viskas per aukštesnius mokesčius ir baudas.


Geras veisėjas visada pasiūlo daugiau, nei daugintojas.
Tačiau, kol bus tokių, kurie nesupranta, kad jie yra neišilavinę gyvūnų srity, tol jiems kaina bus visada aukščiau už kokybę. Taigi, bėda yra ir tame, kad dauguma gyvūnų pirkėjų tiesiog nesupranta, kad jie neišsilavinę. Kieno atsakomybė žmones šviesti- nežinau.
Galiu pasakyti iš savo patirties- mano tėvai visiškai nieko nežinojo apie šunų auginimą. Kaip ir aš (kol buvau vaikas). Šuniuką (kalę) brolis pranešė iš gatvės, nes jį turėjusi teta sakė, jei brolis šuniuko nepaims, ji juos visus sumes į maišą ir paskandins. Neatlikti savo reikalų namie tėvai ją mokė kišdami snukelį į paliktą gėrį, lakstė ji lauke be pavadžio, o apie jos kastraciją išvis nebuvo jokios kalbos, nes niekas apie tai net nežinojo ar nepagalvojo apie tokią galimybę. Ir ką, turėjo ji kelias vadas, vienus išvežėm į kaimą, vienas nėštumas buvo baisus- šuniukas gimdoje buvo toks didelis, kad kalė negalėjo jos pagimdyti, tad aš, spjovus į mamos nuomonę, kad jai viskas gerai, ant rankų autobusu nuvežiau ją pas veterinarą, kuris atliko operaciją. Kitaip ji būtų neišgyvenus. Šuniukus iš kitos vados mama į klozetą nuleido, nes nežinojo, kur juos dėti, ir kam atiduoti. Dabar kai rašau, viskas taip žiauriai skamba ir vos ne ašaros byra, net pati netikiu, tačiau aš buvau vaikas, ir nieko apie tai nežinojau, nieko negalėjau padaryti. Ačių dievui bent už tai, kad kalė labai ištverminga, persirgo ir marą, ir mūsų nepriežiūrą kentė. O jai jau daugiau kaip 18 metų...
Ir manau, jei aš būčiau užsimaniusi kokios nors konkrečios veislės šuns, būtume ėję mes į Kalvarijų turgų ir ten pirkę iš "gero dėdės" už keliasdešimt litų. Ir kas dėl to kaltas? Mes patys. Bet, kol nepaskaitai, neapsišvieti, tol nežinai, ką darai. Taigi, kol bus tokių atvejų, kaip mano šeimoje, visada bus perkančių "ne parodoms", už kelis šimtus. O dar blogesnis atvejis turbūt tada, kai žmonės žino skirtumą dokumentinių šunų ir bedokumenčių, bet vistiek perka be jų ir veisia.
Gerai, kad aš, kai paaugau, pradėjau domėtis gyvūnais ir dabar su pasibjaurėjimu ir piktumu ant savęs žiūriu į praeitį. Bet yra žmonių, kurie nesikeičia.


Veisti galima ir neturint veislyno praktiškai visur JAV, nes tai reguliuoja AKC. Vienintelis reikalavimas šunų veisimui- kad abu tėvai turėtų AKC dokumentus, ir jei naudojamas kito veislyno šuo bei buvo dėl jo pasirašyta sutartis- tada veislynas turi duoti sutikimą. Jei buvo pasirašyta nekergimo sutartis su veislynu ir tu sukergi šunį, čia jau kitas klausimas. Jokia oficiali institucija to nereguliuoja, tik tarpusavio pirkėjo- pardavėjo sutartis.
JAV lygiai tokia pati betvarkė. Nes turinti dokumentus šuo gali laisvai neatitikti standarto ir jokie tyrimai prieš veisimą nėra privalomi, tik "rekomenduojami". Teko į ne vieną šunį "su dokumentais" žiūrėti, kuris vos panašus į deklaruojamą veislę.
Taip, jei iškastruoji gyvūną- mokestis už jį sumažinamas ar esi nuo jo atleidžiamas- tačiau tie mokesčiai juokingi, tad čia ne paskata šunis kastruoti.

Na mano supratimu veisėjas turėtų pasiūlyti tai, ko negali pasiūlyti daugintojai. Ir kad pirkėjui tai būtų svarbu. Patikėkit, kaina dažniausiai nevaidina tokios reikšmės kaip mes įsivaizduojam.
Aš galiu pasakyt ką aš siūlau, nes reik visada nuo savęs pradėt.
Apart viso to, kas savaime suprantama - informacijos visais šuns auginimo ir auklėjimo klausimais, pagalbos kiaurą parą, galimybės įsigyti pašaro prieinamomis kainomis ir šuns priežiūros paslaugos šeimininkams išvykus, aš siūlau 3,5 -4 mėn. amžiaus pavyzdingai išaugintą, pilnai suskiepytą (3 kartus), mikročipuotą šuniuką. Be to šuniukai būna socializuoti, įpratinti prie pavadėlio, žino kas yra gatvių eismas, kiti šunys, katės ir vaikai. Visi jie mieli ir bendraujantys, auga namuose šalia žmonių, ne aptvare, ne tvarte ir ne voljere. Iki 4 mėnesių jie įpranta savo reikalus atlikti lauke, todėl naujuose namuose pratiškai nebebūna nei balučių nei krūvelių. Stengiuosi pasiūlyt žmogui komfortą - būtent tai, ko daugintojas niekada nepasiūlys.
Daugelis žino, kad beveik 4-is metus gyvenau EStijoje. Ten gimė 2 mūsų vados. Tai va, buvau nustebus, kad Estijoje praktiškai neegzistuoja bedokumentinių šunų problema. Ten yra privaloma tikra normali pirkimo-pardavimo sutartis, pateikta klubo. Ji yra privaloma ir gina pirmiausia pirkėjo interesus. Ir dar ta sutartis išaiškina jo teises - kas kada ir kaip jam priklauso. Pvz. kad veisėjas negali reikalauti iš pirkėjo pinigų už dokumentus, kad esant pas šuniuką išvaržai ir pirkėjui apsisprendus ją šalint, veisėjas privalo apmokėti operacijos ir pooperacines išlaidas. Kad nenusileidus šuns sėklidei į kapšelį iki 6 mėn. amžiaus, veisėjas privalo grąžinti pirkėjui pusę jo sumokėtos už šuniuką sumos ir t.t. ir panašiai.
Ar Jūs sutikote daug žmonių, kurie perka automibilį ar buitinę techniką ir ieško pigiausio varianto kur nors tarpuvartėj - be garantijų, popierių, instrukcijų ir t.t. Kalbam apie gelžgalius, daiktus, kuriuos pakeisim po kelių metų ir neskaudės širdis. Aš tikrai nepažįstu tokių. Žmonės ir info paieško ir specialistą nusiveža pas pardavėją ir tikrai ieško kokybiško ir tinkamo daikto, kaina šiuo atveju nevaidina jokios reikšmės. EStijoje taip pat yra ir su šunimis. Vartotojo kultūra - pirkėjas žino savo teises, išmano įstatymus, reikalauja paslaugos kokybės. Paskambinę ir išgirdę, kad esu lietuvė, dėl to, nešneku estiškai, pirmiausia klausdavo ar pasirašysim sutartį.. Buvo kas pardavinėdavo šuniukus pigiau - kiti gi brangiau, bet žmonės paprastai rinkdavosi veisėją - žmogų su kuriuo maloniau bendrauti ir kuris gali daugiau pasiūlyt. Bendravau su daugeliu veisėjų ir tikrai galiu pasakyt, kad nesutikau veisėjo, kuris atiduotų 6 savaičių amžiaus šuniukus. Nesutikau veterinaro, kuris sutiktų čipuot ar tatuiruot jaunesnius nei 8-9 savaičių šuniukus. Dauguma normalių veisėjų parduoda ne jaunesnius nei 10 savaičių šuniukus ir stengiasi juos suskiepyt, pasiūlydami pirkėjui daugiau, nei kolega gali pasiūlyti. Taip yra skatinama sveika konkurencija, o daugintojams tokiose sąlygose iš viso nelieka vietos. Beje, Estijoje ir įstatymai daug palankesni, nei LT. Už žiaurų elgesį su gyvūnu žmogus realiai gali būti nuteistas ir jo gyvūnas/gyvūnai gali būti konfiskuoti ir teisėtai grįžti veisėjui. LT kiek žinau dar nebuvo tokio precedento.
Bet visumoj šitas modelis turėtų puikiai veikti ir LT, tik veisėjai turėtų pasiūlyt pirkėjui pirmiausia kokybę + garantijas + tai kas yra savaime suprantama ir tai siūlo kiekvienas..
Mano supratimu veisti turėtų tik tie, kas turi tam sąlygas, visą įmanomą laiką ir kam tai yra tik brangus hobis, malonumas. Tik tokie žmonės gali konkuruoti su daugintojais.
Ir kitas svarbus momentas - nemeluoti ir nedezinformuoti pirkėjų.
Aš pvz. Estijoje išmokau niekada nejuodinti konkurentų - nei kitų veisėjų, net ir daugintojų. Visada pasiūlau pirkėjams nuvažiuot pasižiūrėt šuniukų pas kitus ir atvažiuot po to pas mane. Žinau, kad kiti nepasiūlys to, ką pasiūlau aš. Žmonės ne akli ir nedurni, suvokia skirtumą. O jeigu nesuvokia ir keli šimtai litų jam svarbesni - atia atia.. Tai ne mano pirkėjas, dėl tokio net nesuksiu sau galvos.

Seteriu_mama tiesą sakant neparašėt nieko stebuklingo.. visa tai daro turbūt visi mano pažįstami veisėjai..apart to , kad šuniukai pas jus auga iki 4 mėn.. tikrai toli gražu ne visi veisėjai tiek ilgai laiko šuniukus, kaip ir toli gražu ne visi pirkėjai nori tokio amžiaus šuniukų.. dar blogiau, nemažai jų sugeba nusipirkti šuniuką 1 mėn. amžiaus. Todėl darau išvadą, kad kaži ar suviliosi tuom, kad šuniukas paaugintas ir nedaro namie, daugumą pirkėjų.. Visa tai labai labai gražu, pagarba už tokias pastangas, sutinku, kad tuo turi užsiimti žmonės, kurie gali sau tą leisti, kurie gali nedirbti ir visą laiką paskirti jiems. Apie apkalbas iš viso atskira tema..

ir nepaisant viso to, ką Jūs parašėte, neįtikinote, kad tai suvilios daugumą pirkėjų, nes visa tai vis tiek nesuteiks sveikatos garantijų deja.. o mes nuo to ir pradėjome.. žmogui visgi svarbiausia kaina . pati dabar sulaukiu skambučių, nes turiu vadą. Pirmas klausimas - kiek? antras klausimas - ar tai galutinė kaina. Dar praeitais metais viskas buvo kitaip. Ir kad taip yra kalbu ne tik aš, tik sulaukusi pirmos vados, kalba veisėjai su dideliu įdirbiu. Ir tikrai nemanau, kad žmogus už tai, kad šuniukas nedaro namie, mokės 4 kartus daugiau.. Ar už tai, kad jūsų šuniukas socializuotas..

Todėl tai nėra vien veisėjų problema. Tai yra kompleksinė problema, apimanti tiek įstatyminę bazę, tiek per lengvą, mano akimis , galimybę tapt veisėju, tiek pirkėjų švietimo stokos..

tiesą sakant, mano viena kalytė atvažiavo iš vieno žinomo Europos veislyno nesocializuota. ir va tai tau žinomas veislynas.. nepaisant to aš džiaugiuos , kad ji pas mane. Superinė kalė..