QUOTE(westa @ 2009 05 29, 13:12)
Nepaisant viso šito dokumentinis , nors ir gimęs išdavoje ne itin kruopštaus veisimo turės pranašumą prieš bedokumentį visada. Manau su tuo sutiks visi.
O kame tas pranašumas? Gal galima konkrečiau? Negi negali būti, kad žmogus išsirinkęs šuniuką su dokais, įsigys nestabilios psichikos ar ligotą šunį? O įsigijęs šuniuką be dokų, ką iš karto pasmerktas ligoms ir psichikos problemoms? Tiek vienu, tiek kitu atveju šuniukas gali būti kaip sveikas, taip ir ligotas, su psichika tas pats. Galbūt kai kuriose veislėse perkant su dokumentais šiek tiek daugiau šansų įsigyt sveikesnį šuniuką, bet garantijų jokių. Taigi aš nesutinku, kad dokumentų faktas garantuoja pranašumą. Bet gal Jūs galite argumentuoti, kame tas pranašumas, jeigu jau taip teigiate... Mano supratimu dokumentai tėra šuns veisliškumo įrodymas ir informacija apie šuns protėvius. Sutikit, ne visiems tas yra įdomu ir aktualu.
QUOTE(westa @ 2009 05 29, 13:12)
Visada atsiras žmonių, ir beje jų dabar didžioji dauguma, kurie visiškai nesuvokia to, kad tu galbūt padarei maksimumą , kad gaut gerą rezultatą, kad tavo šuniukai gerų kraujų, tavo šunų sveikatos tyrimai idealūs.. Jie tų dalykų tiesiog nesuvokia. Kaina vis dar diktuoja prioritetus.
O eilinis pirkėjas, kuris perka šuniuką ne parodoms ir ne veisimui ir neprivalo to suvokti. Ir tas faktas, kad Jūs, kaip veisėjas padarėt maksimumą, kergėt sveikus šunis ir parinkote Jūsų subjektyvia nuomone tinkamus kraujus, negarantuoja, kad tas konkretus šuniukas neturės sveikatos problemų. Kodėl? ogi todėl, kad genetika yra ne matematika ir 2+2 dažniausiai, kaip bebūtų gaila nelygu 4-iems. Deja, išsitirti galima vos dėl kelių paveldimų ligų, o didesnė jų dalis yra "nesugaudomos" nes jas neša recesyviniai genai ir jos paveldimos poligeniniu būdu, tai yra sukritus krūvon tam tikriems genams. Taigi Jūs dažniausiai nt negalite numatyt, kada išlįs ta pražūtinga genų kombinacija. Praktiška kiekviena veislė turi tokių ligų puokštelę ir neatsargiai painbrydingavus ar šiaip tam tikroj kraujų kombinacijoj visas tas brudas išlenda.Ir išlenda visada, tai tik laiko klausimas. Bėda ta, kad išlenda šuniukams gerokai paaugus, jau pas naujus savininkus. Nesakau, kad taip būna kiekvienu atveju ir kiekvienoj kombinacijoj, bet nuo to niekas nėra apdraustas ir apsaugotas.
QUOTE(westa @ 2009 05 29, 13:12)
Nesenai turėjau pokalbį su žmogumi, kuris nusipirko bedokumentį.. visi mano argumentai buvo kaip į sieną.. Žmogus paklausė - ar veisėjas man gali duot garantiją, kad šuo neturės sveikatos problemų? Žinoma, kad ne.. Joks veisėjas to neduos. Taip, atsakomybę galima prisiimti, net žmogus pasakė, kad jam nereikia mano grąžintos dalies pinigų, jam reikia sveiko šuns ir taškas.. ir jei niekas jam to garantuot negali, tada kam jam mėtyt pinigus..
BŪTENT. Taip ir mąsto žmonės. Tie šuniukai eiliniam pirkėjui iš tikrųjų niekuo nesiskiria, išskyrus ženklų kainos skirtumą. Žmogus suvokia, kad rizikuoja abiem atvejais ir be abejo pasirenka pigesnį rizikos variantą. Bet būtų įdomu išgirsti čia Jūsų argumentus - ką apart dalies pinigų už šuniuką grąžinimo, JŪs pasiūlėte tam pirkėjui.
QUOTE(westa @ 2009 05 29, 13:12)
Na ir dar vienas niuansas.. Patys veisėjai turbūt galėtų papasakoti, kiek kartų ir dėl kokių priežaščių teko pasiimt šuniuką atgal iš pirkėjų ... Ir dažniausiai net jei ir pasirašyta sutartis veisėjas užsimerkia ir pasiima savo mazgių, nors pagal sutartį neturėtų to daryti arba iš viso sutartis nebuvo pasirašyta..
Man neteko. Aš neparduodu šuniuko žmogui su juo nepabendravus, nesusipažinus, neišsiaiškinus jo požiūrio, nepapasakojus visų galimų blogybių, su kuo galbūt teks susidurt, nenupiešus(kartais sąmoningai tai darau sutištintomis spalvomis) visų galimų blogiausių scenarijų. Aš neparduodu šuniuko žmogui, kurį blogai pažįstu. Aš SUSIDRAUGAUJU su žmogum dar prieš parduodama jam šunį. Aš kiekvieną pirkėją atvažiavusį apžiūrėt šuniuko, bet su pinigais kišenėj, su mintim pasiimt šuniuką, jeigu patiks, siunčiu namo ir liepiu dar kartą kelias dienas viską pakartotinai apsvartyt, niekada nesinaudoju žmonių emocijom. Pripažinsiu - apie 40 proc. pirkėjų išeina ir nebegrįžta. Bet už tat man netenka atsiiminėt šuniukų paskui. Be abejo būna situacijos, kai pasikeičia žmonių gyvenimo aplinkybės ir jie nebegali laikyti šuns. Nė vienas iš mano veisimo šunį nebuvo išvežtas į kaimą ar atiduotas į prieglaudą. Visais atvejais šeimininkai kreipėsi į mane ir aš dalyvavau naujų savininkų suradime.
Taigi drįsčiau teigti, kad tie, kam teko vaduoti savo šuniukus i neatsakingų savininkų, matyt ne ypač atsakingai pasižiūrėjo į savininkų atrankos faktą. Aišku išimčių būna, nuo nesėkmių niekas neapdraustas, bet išimtys daugeliu atveju tik patvirtina taisykles.