Daugintojų etika ir pataikavimas rinkos skoniams

O kuriuo momentu tas tris bado dienas taikote - pries tariama "suniavimasi" ar anksciau? Ir kiek badas kenkia sausu pasaru seriamai kalei( nes kaip suprantu RAW'iniams sunims badas visai neblogas dalykas)?

Gerai, tuomet sukonkretizuokim kas tai yra daugintojas..
1. Tas, kuris veisia a lia veislinius-bedokumentinius šunis. Dėl šito kaip ir aišku.
2. Tas kuris turi veislinę dokumentuotą kalytę, bet į parodas nėjo, sukergė su bendradarbio tos pačios veislės šuniuku. Suprato, kad veisimas ne jam, nes per didelės investicijos - tiek laiko, tiek pinigų.. Šuniukus prižiūrėjo gerai, atsakingai įtaisė į geras rankas. Greičiausiai išdovanojo arba pardavė už simbolinę kainą. Kergė dėl klaidingų įsitikinimų - neva reikia vieną kartą sukergt dėl sveikatos..Iš esmės dėl neapsišvietimo, dėl informacijos trūkumo. Tokie matyt irgi daugintojai..
3. Tie kas veisia su dokais, bet tik komercines veisles, turi savo kalytes ir patinuką, neplečia genofondo, ignoruoja linijų sveikatos problemas, minimaliai sudalyvauja parodose tik kad gaut reikalingus įvertinimus, šuniukus parduoda 6 sav. amžiaus tik ką atplėštus nuo motinos papo, be skiepų, mikročipų, sutarties, nesirenka pirkėjųm parduoda bet kam. Bile kad mokėtų babkes. Paprastai tokie dar neapsiriboja tik dokumentuotais šuniukais, tarpuose tarp legalių kergimų kergia ir "na lievo" be popierių. Šitie man asmeniškai yra tikrieji daugintojai ir pavojingiausi iš visų, nes teršia dorų ir sąžiningų veisėjų vardą, diskredituoja veisles ir tik dėl jų neatsakingų atsiranda daugintojai paminėti punkte nr.1.

Tai kaip Jūsų nuomone įgyvendit tą kastraciją? Kap ji sustabdys daugintojus? Koks bus visas tas procesas? Pasidalinkit plyz, nes aš pvz. nematau galimybių kastracijos pagalba kontroliuoti daugintojus.. net nelabai įsivaizduoju, kaip tai gali būti įmanoma.

aš tam irgi labai pritariu... o baisiausia tai, kad dabar jau masiškai platinama info kastruoti/sterilizuoti dar iki pirmos rujos anksčiau dar po antros liepdavo...
tokį jauną organizmą... tai net logiškai galvoje netelpa, kas gali būti tokio ypač gero išėmus tai, kas duota visoms mot. lyties atstovėms gamtos ir dar tokioms jaunoms, net mažoms galima sakyti...

Labai paprastai - įvedus visuotinę bedokumenčių šunų kastraciją.

Apmėtykit mane akmenimis, bet kito kelio šiai dienai aš tikrai nematau.

Maniškės sausu šeriamos. Jau iš karto pasibaigus rujai kales pervedam ant mažiau baltymingo ir mažiau riebaus pašaro.Ir padidinam krūvius iki 2 kartų. Atsiradus pirmiems nėštumo požymiams - paprastai 2-3 sav. po rujos šiek tiek padidėja pieno liaukos - 3 paros bado.

tai nerealu vistiek, registravimo niekas kol kas nesutikrina, tai kur dar toks variantas...

Yra dar vienas variantas. Prieš porą dienų man viena moteriškė aiškino, kokia ji humaniška, nes kai jos "vilkinė" kalė atsiveda 8 šuniukus, ji palieka tik du. Sakau, tai ar nebūtų paprasčiau visai jos nekergt? (labai mandagiai sakau, nes mes ne prie butelaičio kokio, o oficialioje įstaigoje) Sako, tai kad neišeina nusaugot. Klausiu, kodėl nekastruoja tada. Ai, sako, draugai iškastravo ir sveikata kalei sustreikavo. Ir išvis, nesąmonė, pradėkim dar kales pas ginekologus vedžiot. Nu ir kvit. Ką tu jai

Bet kaip tą įgyvendint? Pati procedūra kaip turėtų atrodyt? Ir ar yra bent viena šalis pasaulyje, kur visi neveisliniai šunys priverstinai ir ne išimčių yra kastruojami neatsižvelgiant į jų šeimininkų pageidavimus?

gamta mums mūsų reprodukcinę sistemą davė kad daugintumėmės ir gimdytume kas metus, bet mes padlos to nedarom-visokias tabletes ryjam, gamta ir ligas ir parazitus mums davė, bet mes begėdžiai kovojam su jais. Tad mums, žmonėms, ir šunims apie tai ką mums gamta davė ir ką mes su tuo darom dar labai reiktų pagalvoti prieš sakant.....Nes niekas nežino kas teisesnis-ligos sukėlėjas ar jo auka, abu prieš gamtą lygūs ir normaliu atveju teisus tas kas nugali, nenaudojant pagalbinių priemonių, chemijos ir pan....

O tai išeitis kokia? Sėdėt ir nieko nedaryt? Nes "ką gi mes galim padaryt"? Laukti, kol ateis kažkas didelis ir stiprus ir padarys tvarką?

Na, nesiginčysiu dėl sterilizacijos. O sirgo kalytė insulinoma. Nuo pirmo traukulių priepuolio išgyveno pusantrų metų. Man veterinarė buvo atsiuntusi angliškos info. Aišku nėra įrodymų, kad sterilizuota nebūtų susirgusi, bet pati pastebėjau, kaip tik ruja arba tariamas nėštumas (jai būdavo 3 kartus per metus) taip girdydavau milžiniškais gliukozės kiekiais. Neatsimenu, kokius vaistus jai leidom kelis kartus. O šiaip visur kur skaičiau vienintelis gydymas - gliukozė, arba cukriukas kišenėje.

bet man regis ir pas moteris nėra jokios statistikos, kad vėžiu serga tik tos, kurios negimdo...