Daugintojų etika ir pataikavimas rinkos skoniams

Na tikrai taip vienareikšmiškai neteigčiau.
Jeigu įdomu, tai, Kanadoje šunų kastravimas/sterilizacvimas yra labai populiarus ir plačiai taikomas, nes atleidžia savininkus nuo mokesčių už laikomus gyvūnus. Štai kokia statistika buvo pateikta:

Teigiamas patinų kastracijos poveikis:
1.Pašalina ir taip mažą sėklidžių vėžio tikimybę.
2.Sumažina prostatos veiklos sutrikimų tikimybę.(Ne vėžinių)
3.Sumažina perianalinių liaukų fistulių tikimybę
4.Galbūt gali sumažinti diabeto tikimybę.(tyrimai neišsamūs)

Neigiamas patinų kastracijos poveikis:
1. Jeigu šuo kastruotas iki vienerių metų, ŽYMIAI padidėja osteosarkomos(kaulų vėžio) tikimybė, ypač būdinga vidutinėms ir stambioms veislėms.
2. Padidina širdies kraujagyslių vėžio(cardiac hemangiosarcoma) tikimybę 1,6 karto.
3. 3 kartus išauga skydliaukės nepakankamumo išsivystymo tikimybė.
4. Padidina su amžium susijusių elgesio pakitimų(progressive geriatric cognitive impairment) tikimybę.(Požymiai, kaip žmonių Alzheimerio ligos).
5. 3 kartus padidėja nutukimo tikimybė, kuris savaime yra daugelio kitų ligų priežastis
6. 4 kartus padididėja prostatos vėžio tikimybė,
7. 2 kartus padidėja šlapimo takų vėžio tikimybė.
8. Padidėja ortopedinių susirgimų tikimybė
9. Padidėja neadekvačių reakcijų į vakcinaciją tikimybė.

Kalių sterilizacijos teigiamas poveikis:
1. Jeigu kalė sterilizuota iki 2,5 metų sumažėja pieno liaukų auglių tikimybė.
2. Praktiškai visiškai sumažina piometros tikimybę, kuri dažna, tarp nesterilizuotų kalių(23 proc. atvejų iš kurių 1 proc. baigiasi mirtimi)
3. Sumažina perianalinių liaukų fistulių tikimybę
4. Galbūt gali sumažinti diabeto tikimybę.(tyrimai neišsamūs)

Neigiamas kalių sterilizacijos poveikis:
1. Jeigu kalė sterilizuota iki vienerių metų, ŽYMIAI padidėja osteosarkomos(kaulų vėžio) tikimybė, ypač būdinga vidutinėms ir stambioms veislėms.
2. Iki 2,2 karto padidėja blužnies vėžio(Splenic hemangiosarcoma) ir iki 5 kartų padidėja širdies kraujagyslių (cardiac hemangiosarcoma) tikimybė.(kai kuriose veislėse tai dažna kalių mirties priežastis)
3. 3 kartus išauga skydliaukės nepakankamumo išsivystymo tikimybė
4. Iki 2 kartų padidėja nutukimo tikimybė, kuris savaime yra daugelio kitų ligų priežastis.
5. Sukelia posterilizacinį šlapimo nelaikymą 6-40 proc. kalių.
6. 3-4 kartus padidėja chroniškų šlapimo takų susirgimų tikimybė
7. Padidėja makšties uždegimų tikimybė, ypač kalėms sterilizuotosms iki pirmos rujoms.
8. 2 kartus padidėja šlapimo takų vėžio tikimybė.
9. Padidėja ortopedinių susirgimų tikimybė
10. Padidėja neadekvačių reakcijų į vakcinaciją tikimybė.

Pvz. Kanados veterinarų duomenimis, sterilizuojant kales pooperacinės komplikacijos pastebimos 23proc. atvejų, kastruojant patinus - 19 proc. atvejų. Kalbant apie komplikacijas,90 proc. atvejų komplikacijos buvo vidutinio sunkumo ir sunkios.

Šaltinis, kur galima išsamiau pasiskaityti čia:
http://209.85.135.10...F...;cd=1&gl=lt

nu ačiū dievui niekaip nepapuoliau į tuos 20 proc. esu kitų 80 proc. šalininkė
Bet kuri procedūra, kaip ir vaistas turi savo galimus neigiamus padarinius, kai paskaitai vaistų lapelius kas gali būti jeigu....plaukai pasišiaušia ir nusprendi geriau ramiai sirgti
neįtikina mančs tokia statistika kol kas nesterilizuoti. Manau ji pasikeistų pas kanadiečius į labai didelį procentą tų ligų kurių galima išvengti, tad geriau rizikuoti mažute tikybe nei beveik pakliūti į kitą sąrašą.....

Bet jeigu kalbėt apie kastraciją/sterilizaciją, kaip apie vieną iš priemonių bandant sukontroliuot besaikį dauginimą, tai mano nuomone, yra veiksmingesnių priemonių. Jūs teisingai pasakėt - kastracija/sterilizacija nėra absoliutus gėris ir gali turėti neigiamų pasekmių, todėl kastruoti gyvūną ar ne, tai turėtų būti asmeninis kiekvieno sąvininko reikalas, jokia sutartis neturėtų to reikalauti. Žmogus turi turėt galimybę pasirinkti - kastruot savo gyvūną ar ne.

O kas tai per priemones? ir dar klausimas: ar nekastruojant ir tuo paciu nekergiant gyvuno, nera kokiu tai riziku del ligu?

man rodos yra....

Ir aš labai norėčiau sužinot apie tas priemones (kiek suprantu, tai nėra paprasčiausias saugojimas rujos metu).

Rizika dėl ligų yra visada. Tikrai niekas Jums negarantuos, kad kastravus/sterilizavus gyvūną jis bus sveikas ir nesusirgs jokiom ligom visą gyvenimą. Remiantis įvairiais moksliniais tyrimais, kai kurių ligų tikimybę kastracija gali sumažinti, bet kitų - gali padidinti. Viskas yra individualu, kiekvienas organizmas į vienokį ar kitokį aplinkos poveikį ar chirurginę intervenciją gali sureaguoti savaip.
Aš pati nesu atlikus išsamių tyrimų, statistikos nepateiksiu. Galiu tik remtis savo asmenine patirtimi. Mano išveistiems vyriausiems šuniukams - 9 metai. Iš viso jų esu išveisus 71-ą, turiu vidutiniškai 1 vadą per metus. Visoms be išimties mano veisimo kalėms po kiekvienos rujos pasireiškia tariamas nėštumas. Iš 36 mano išveistų kalių, iš kurių jauniausia yra 1 metų, o vyriausia 9 metų, per 9 metus buvo sukergtos tik 5-ios (3-ys iš tų 5-ių - mano veislyne). Viso kitos nesterilizuotos, tačiau sveikos, gyvos, laimingos, tikrai neserga jokiom ligom. Manau šiuo atveju svarbiausia yra visų pirm tai genetika, o po to - sveika gyvensena, palanki komfortiška aplinka ir aktyvūs, šuns poreikius ir veislės paskirtį suvokiantys savininkai.
Jeigu 10-11 metų kalei ar šuniui ir atsirastų kažkokių sveikatos sutrikimų, tai vėlgi, kas juos įtakojo? Gal neypač kokybiškas maistas, gal ekologinė situacija, gal genetinis polinkis, o gal tas faktas, kad ji/jis nebuvo laiku sterilizuota/kastruotas...O gal tiesiog atėjo tas amžius, kai pradeda pasireikšti vienokios ar kitokios sveikatos problemos ir nieko čia nepadarysi..
Aš asmeniškai nesu apskritai prieš kastraciją/sterilizaciją. Jeigu kalbėt apie kates, tai netgi esu labai UŽ. Bet kas liečia šunis, tikrai nematau reikalo kastruoti visų kurie yra neveisiami. Dar kartą pasikartosiu, tai turėtų būti kiekvieno šeimininko asmeninis sprendimas, kuo ir kaip rizikuoti.

Kas dėl veiksmingesnių priemonių, tai mano akimis veiksmingiausia priemonė yra atsakingai rinktis pirkėjus, būtinai ŠNEKĖTIS su žmonėmis, šviesti juos, papasakoti apie visas šito reikalo puses, įtikinti, kad NEREIKIA VEISTI, o ne reikalauti kastruoti. Vėlgi galiu remtis savo sėkminga patirtimi - iš 71 mano veisimo šuniuko nė vienas - nei patinas, nei kalė nepasikergė "na lievo". Nebuvo nė vienos bedokumentinės vados. Beje, praktiškai visi mano šuniukai buvo parduoti be jokių sutarčių, reikalavimų, draudimų ir gąsdinimų. Tik asmeninis kontaktas, tik bendravimas, bendravimas ir dar kartą bendravimas. Niekada nieko nereikalavau, nespaudžiau. Tik aiškinau, šviečiau. Jeigu matydavau, kad pirkėjo požiūris man nepatinka - viso gero. Kai kurie šuniukai sėdėdavo ir iki 8 mėn. bet visi sulaukė atsakingų ir rimtų savininkų.
O pirkimo-pardavimo sutartis iš esmės tai neturi jokios juridinės galios. Galit ten įrašyt kokius tik norit reikalavimus, pirkėjui juos suignoravus teisme greičiausiai nieko nepešite.
Papildyta:


Taip, tai yra būtent atsakingas požiūris ir kalių saugojimas rujos metu. Nematau nieko sudėtingo.
Patinams reikia krūvio ir veiklos. Ir būti tikru lyderiu savo šuniui. Bet visa tai yra puikiai įgyvendinama ir tikrai nesudėtinga, jei šuns šeimininkas apskritai reguliariai skiria savo gyvūnui laiko ir dėmesio tiek kiek turėtų skirti.

Džiugu, kad tariamas nėštumas niekaip neįtakojo jūsų išveistų kalaičių sveikatos.

Beje, o gal žinot, kodėl jis visoms jūsiškėms pasireiškia?


Būtent


Tada viskas aišku

Mano kalytė - vakarų škotijos baltoji terjerė (kurios, deja jau neturiu) turėjo vieną vadą. Daugiau jos nekergiau dėl tam tikrų priežasčių. Ir nesterilizavau. Po kiekvienos rujos jai būdavo tariamas nėštumas, atsirasdavo pieno. Maniau, nieko blogo, jeigu nėra guzelių ir pan. Sveikata buvo puiki visą gyvenimą. Nu niekuo nesirgo, o veterinarui parodydavom profilaktiškai kartą per metus, kai skiepydavom. Kai suėjo 10 metų, susirgo keista liga - žodžiu organizmas neįsisavino gliukozės iš maisto (bet tai ne diabetas). Visi tyrimai buvo super, o cukraus kiekis mažas. Užeidavo priepuoliai panašūs į epilepsiją, o vėliau ir epilepsijos. Per dieną sugirdydavom labai daug gliukozės. atsigauna - sveikiausias šuo. Priepuoliai prasidėjo, paskui padažnėdavo per rują ir tariamą nėštumą. Tai va, jei būtume laiku sterilizavę, būtų gal dar gyva buvusi. Imk žmogus ir nesigraužk... Suprantu, kad kiekvienas gyvūnas individualus, bet kaip nuspėti, kas bus jei sterilizuosi ar ne?

Drįstu teigt, jog į šį klausimą vienareikšmio atsakymo niekada nebuvo ir nebus.
Apsisprendimas (vienaip ar kitaip) gula ant šeimininko pečių.

Manau, kad iš dalies tai veislės ypatumas (airių seteriai labai vislūs), bet labiau tikėtina, kad tai konkrečių linijų problema ir tai yra paveldima. Bet kokiu atveju, svarbu tinkamai reaguoti ir kontroliuoti situaciją, paprastai per tris dienas tariamo nėštumo požymiai išnyksta,pasitelkus į pagalbą protinius ir fizinius krūvius bei bado dietą.
Papildyta:


O kokią ligą diagnozavo ir nuo ko gydė?
Ir kodėl Jūs galvojat, kad ligą įtakojo tai, kad nesterilizavot kalytės? kas Jums taip sakė? Ar pateikė kokių argumentuotų įrodymų, šaltinius? Man paskutiniu metu neramu, nes tikrai negera tendencija jaučiasi - žmonės tiek prigąsdinti ir dezinformuoti, kad kastracija/sterilizacija tapo praktiškai panacėja - vaistu nuo visų ligų ir elgesio problemų. Patikėkit, tikrai taip nėra.

Jei kalbėtumėm vien tik apie daugintojų 'išdaugintus' šunis, tai kastracija, mano nuomone, būtų vienintelis būdas pristabdyt šį procesą