QUOTE(BlueBelton @ 2006 08 29, 15:45)
Žinoma, kad gali.. Mes jau juk buvome sutare, kad šuniuko pirkimą galima prilyginti iš esmės loterijai. Tik palyginkime kur didesnė tikimybė išlošti, t.y nusipirkti normalų, sveiką ir atitinkantį standartą šunį?
O apie vokiečius turėtų būti atskira tema.. Visgi veislės populiarumas žiauriai kenkia veislei..
O apie vokiečius turėtų būti atskira tema.. Visgi veislės populiarumas žiauriai kenkia veislei..
Jei bedokumenčiai yra dvorniukai, tai apie kokį tada standarto atitikimą kalbam? Tik norėjau pasakyti, kad perkant ne tik iš nelabai žinomų, bet ir iš gerų evislynų, nuo gerų tėvų reikia žiūrėti ką perkti, susižinoti kiek galima daugiau ne vien apie tėvus, o ir apie senelius, prosenelius ir kiek įmanoma tolimesnes kartas, nors kai mes saviškį pirkom atrodė viskas gerai ir jokių baimių ar nervingumo nebuvo, o atsidūrus namie ar išėjus pasivaikščioti kuo toliau, tuo labiau pradėjo lįsti visi šie dalykai. Kažkiek padėjo socializacija (tampiausi jį kur tik galėjau ir į parodas tempaiusi pasivaikščioti kuo dažniau), bet kas paveldėta, to "neišmuši". Ir dar užbėgant už akių iš karto pasakau, kad tai nebuvo auklėjimo klaidos(žinoma, jų buvo, bet ne šioje vietoje), nes prieš įsigijant daug domėjausi, rinkau info ir tik po dviejų su viršum metų gavau išsvajotajį vokietį. na bent jau džiaugiuosi, akd vokiečiu išaugo, o ne šuo laikos snukiu, riesta uodega, kaip kad atsitiko kaimynams(aišku šuo nekilmingas), o jie dar vis šventai tiki, akd pas juos vokietis. Bet kaip jau ir sakiau sakiau kitas šuo būtų tik su dokumentais. Nors buvau sau prisiekusi, kad namie daugiau nebebus bedokumenčių šunų (tikiuosi nelipinsit snobizmo), bet taip jau atsitiko, kad pamačiau fotkėje parduodamą jorkytę ir supratau, kad jokio kito jorko nenoriu ir net padėjau tuo atveju toli savo įsitikinimą "tik kilmingas". Na kaip bus su ja dar bus matyt.