Vėliau susidūrėm su rutina. Dažnai pykdavomės, nes abu buvom be galo valdingi. Keista, bet vienas kitam bandydavom "įgelti" - kuo skaudžiau, tuo geriau.
Pykdavomės, sakykim, dėl visiškai nereikšmingų dalykų. Ilgainiui draugystė virto į didžiulius nesutarimus. Išsiskirdavom ir vėl susitaikydavom ir visa tai truko pusę metų, kol aš nusprebdžiau sudėlioti taškus.
Praėjo metai po mūsų išsiskyrimo. Kartais pagalvoju, jog dėl to kaltas mano impulsyvumas ir noras griauti tai, ką turiu idant pastatyčiau kažką naujo. Man visad reikėjo kaitos ir dabar bandau būt truputėlį "žemiškesne" ir priimt racionalesnius ir laiko patikrintus sprendimus.
Na, o dabar įdomiausia dalis. Po išsiskyrimo nusprendžiau metus pailsėti nuo draugysčių, "komplikuotos" meilės ir pribręsti rimtesniems santykiams ateityje.
Ir štai, mano kely dar vienas dvynys. Jo ir mano buvusio vaikino gimtadieniai skiriasi tik viena diena, tačiau jie abu - kaip ugnis ir vanduo - be galo skirtingi. Pirmasis buvo žemiškesnis ir konkretesnis: įsimindavo visas svarbias mums datas, suplanuodavo laiką kartu iki paskutinės smulkmenos. Esu tikra, jog jis buvo idealus šeimyniniam gyenimui.
DABAR KREIPIUOSI Į JUS, DAMOS, GAL SUGEBĖSIT PAKOMENTUOTI TAI, KAS ŽEMIAU?
Su dabartiniu dvyniu man ganėtinai sunku. Toks jausmas, jog jis žarsto žodžius iš tuščio į kiaurą. Kartais net suabejoju, ar jis man nemeluoja. Žinoma, to įrodyti dar negaliu, bet širdy kirba kažkoks šeštasis pojūtis, kuris tik išimtiniais atvejais mane apgauna.
Kasdien jis man sako, kad esu nuostabi ir be proto mane myli, nors kartu esam tik tris mėnesius. Į meilę aš žiūriu rimtai ir noriu draugystės, kurioje nebūtų nė vieno "išpūsto", gražiai skambančio žodžio. Prieš porą dienų specialiai jo paklausiau: "Iš kur žinai, kad tai, ką jauti - meilė?"
Atsakė taip: "To jausmo negaliu apibūdint žodžiais - tai meilė ir tiek."
Nežinau, ar aš čia KABINĖJUOSI ieškodama TIESŲ, ar jis iš tikrųjų su manim nenuoširdus. Kaskart, kai prieinam prie tokių temų, aš pradedu filosofuot.
Kaip man elgtis - nusiramint, nespaust jo prie sienos ir leist laikui atsakyt į klausimą kas yra kas? Ar... tiesiog nežiūrėti į tokius santykius rimtai.
Labai bijau tos dvyniams būdingos savybės - paviršutiniškumo. Dėl savęs esu tikra, o jis, galbūt, vieną dieną mylės, o kitą - jau nebe. Esu žmogus, turiu širdį ir paprasčiausiai nenoriu, kad dar vieni santykiai baigtųsi katastrofa.
