QUOTE(LaiLaa @ 2010 05 03, 18:36)
Vaikiuko namai ne vieša vieta žinoma, bet tai yra auklės darbovietė, kur ji turi dirbti, o ne gyventi privatų gyvenimą
nu taip, turi dirbti, bet tokie paprasti dalykai kaip apatinių pasitaisymas atsistojus, ar tų pačių pėdkelnių pasikelimas... viešoje vietoje darbe taip gal ir nedarai, eini kur nėra žm onių, bet kai esi namie nu tai negi dabar atsistojus nuo žemės, kur žaidėt su vaiku, sakykim, lėksi į wc pasitaisyt kelnių ar apatinių, nugi visko būna, susirango besėdint...
o jei kaip tik ta kamera kur nors priešais, nu tai ką aš žinau, žiūrint atrodys dar blogiau, nei kad buvo...
Aš tai norėčiau, kad mane įspėtų, kad gali filmuot, kada nors, sakykim, tai nepasakys dienos, gali būt mėnuo, gali du, jei jau kas turės blogų ketinimų, visą laik neapsimetinės..
o šiaip geriausiai pasako apie aukles, manau vaikai... aišku, jei jau jie kalba...
man geriausia "rekomendacija" ir atsiliepimas, kai tėvams grįžus namo vaikas nenori manęs paleist, ir dar prašo pabūt... arba apsikabina atsisveikindamas ir klausia kada vėl būsiu
tai manau ir tėvams tai geriausias įrodymas, kad viskas yra gerai. nes jei vaikas verkia, nenori būt su aukle, reiškias ryšio kaip ir nėra..ir kartais ne vien auklės kaltė būna, tiesiog ar tai laukai su vaiku nesutampa, ar kas,nežinau...
teko man pačiai patirti tai, buvau su dviem vaikučiais, mergaitė kaip niekur nieko, bendraom, žaidėm, o su berniuku, na jis buvo vyresnis, nenorėjo nieko daryt, mušės, šaukė, pavydėjo, kad aš su sese žaidžiu ,jau net aš iki ašarų stengiaus visaip su juo susibendraut, vieninteliu momentu kalbėdavo jis su manim, kai gamindavau ką nors, ką jis mėgsta, ir visaip gražiai patiekdavau lėkštėje su visokiom fogūrom, kitu atveju ne..
deja,turėjau sustot, išėjau pati, nes sau streso apsikraut nenorėjau, o jei ir vaikui nepatinku, tai ką dabar daryt....