Buvus mano klasioke augina du berniukus - Deivida ir Evalda. Paprastai mama vaikus vadina Deivis ir Evkis arba Evkutis, tik kai supyksta ant vaiku, tuomet sako - Deividas ir Evaldas. Tai iseitu, kad Deividas ir Evaldas vos ne kaip keiksmazodziai, jei mama vaikus tokiais vardais, kuriuos pati kazkada sunums isrinko, saukia tik ant vaiku supykus
. Mano sunus Aroldas. Kai maziukas buvo, vadindavom Arolduku arba Aduku - sitaip jis pats mazas save vadindavo, nes kitaip neiseidavo istarti
. Vaikai niekuomet vardo neiskraipydavo, neiskraipo ir dabar, jei jau saukia sunu pilnu vardu. O pravardes turi visi vaikai, nebutinai is vardo pravarde galima padaryti. Pvz mano sunaus pravarde nuo pirmos klases - Abra. Ir sunus mielai ja prieme, net geriausi jo draugai vadina ji Abra tarp saves. O kiti klasiokai, kad ir su trumpais vardais, pvz Tomas, Marius, Džiugas, vis tiek turi pravardes, ir, deja, tos pravardes padarytos iskraipius vardus - Tomce, Marelis, Džiugšė. Todel visai nesvarbu ar vardas trumpas, ar ilgas, kai nores, iskraipys ir ilga, ir trumpa. Pravardes paprastai turi visi vaikai ir ne visada jos daromos is vardu. O kai renki vaikui varda, tai manau rinkti reikia taip, kad graziai skambetu, derintusi tariant kartu su pavarde, nesvarbu ar ilga ar trumpa varda renki. Ir jei jau pavadinai dukra Viktorija, tai ir vadink Viktorija, o ne Vika, nes kam tada duoti varda Viktorija, jei vis tiek nevadini dukros duotu vardu. Ir aplamai, svarbiausia, kad vardas butu normalus, o ne kazkokia nesamone, kaip pvz, teko paciai girdeti - mergaites vardas Ašara, o dar kitas bajeris, kai mergaite buvo pavadinta Supistija
. Zodziu, nenuklyskim i lankas rinkdami varda ir viskas bus ok