taip, kaulu ciulpu transplantacija vyksta is gyvo donoro.
bet organu, dazniausiai is mirusio donoro, kuris jau nebeisgyvena.
o tas poziuris del recipiento naudingumo, man atrodo kvailas. kokio atlygio noretum pati? mirus, gulint grabe tikrai nieko neprireiks, nei turtu, nei organu...
sutinku, kad tevai ir vaikai yra patys brangiausi, kuriems mes paaukotumem savo inksta, ar dali kepenu budami gyvi. o jei tavo artimiesiems reiketu tokios operacijos, ir artimuju organai netiktu? noretum kad jie isgyventu? manau, kad taip. galbut pasikeistu tavo poziuris i organu donoryste, nebutu toks savanaudiskas.
Papildyta:
QUOTE(Sindy @ 2009 02 24, 03:14)
Taciau nei uz ka nepasirasyciau sutarties, kad sutinku buti organu donoru. Ne todel kad butu gaila po mirties atiduot, o todel, kad pas mus nesunkiai gali "padet" pagreitint tas "dalybas". Ypac jei pasitaikytu sutapimas, kad kazkas nemaza suma pazadejo patyliukais i kisene imest uz surasta organa, o maniskis organas kaip tik tam reikaliukui tinkamas..
patikek manim, cia pinigai tokioje situacijoje itakos neturi. reanimatologai nesuinterisuoti prarasti savo pacienta. jokie atitikimo tyrimai nedaromi, kol pacientas dar gyvas ir kol nera gauta artimuju sutikimo paaukoti organus. (isskyrus tuos atvejus,kai tevai,ar gimines duoda inksta ar dali kepenu savo vaikui)
kai zmogaus smegenys mire, ir artimieji sutinka, tik tada daromi ivairus tyrimai. o kam atitiks niekas is anksto nezino. visi kuriems reikalinga transplantacija yra vienam sarase, is kurio isrenkami 6 zmones, kuriems labiausiai tinka donoro organas. tie 6 suvaziuoja tyrimams, kurie ilgai trunka. ir mazdaug po 10 valandu pasakoma kam dviems bus atlikta organo persodinimas.kiti 4 vaziuoja namo. ir persodina organus te tam,kieno stora pinigine,o tam, kad labiausiai atitinka.