Pasikalbekite su artimaisiais,issakykite aiskia savo nuomone .jei,ne duok Dieve,atsitiktu nelaime,artimieji turi priimti sprendima.
Daug informacijos donoras.lt
Perskaičiau visą temą labai išsamiai, visus argumentus už ir prieš. Aš pati esu po transplantacijos, todėl ši tema man ypač aktuali, bet svarbiausia būtent ši diskusija suteikė tokių gerų minčių, emocijų t.y. mano širdis džiaugiasi, kodėl? Ogi todėl, kad diskutuojantys taip aršiai pritaria organų donorystei, taip nuoširdžiai nori padėti nepažįstamam ir tik vienas -vienas vienintelis- nepritaria... Nepritaria, nes manau kad tai žmogus, kuris mąsto, galvoja ir nori viską išsamiai žinoti, tačiau tų žinių jam (ai) trūksta pažinti donorystės naudai. Labai norėčiau pakviesti abejojančius į dializės skyrius, pagyventi kartu su sergančiuoju savaitėlę, pabendrauti su artimaisiais... Kai kalbama apie donorystę dažnai minimas tik sergantysis, kuriam reikia transplantacijos, o jo šeima, draugai, kolegos Mano asmeninis pavyzdys, mano inkstai atsisakė vos susilaukus pirmagimio, kai labiausiai buvau reikalinga savo mažyliui, bet rytais verkdavome abu: jis išalkęs o aš, kad neturiu jėgų atsikelti, nes organizmas dėl inkstų neveiklos užnuodytas, ir negaliu pasirūpinti... Artimųjų akys, pilnos baimės, nevilties, kas bus toliau, kaimynų užuojauta "kokia jauna, o jau be sveikatos", poliklinikoje - senučiukių priekaištai: "vaikšto čia visokios piemenės, eitų dirbti, o ne ligų ieškoti" ir dar daug ko prisiklausiau ir prisižiūrėjau... tai užtruko neilgai tik metus, nes mano donoras buvo mano mama, o jei ne mama? Kalbant apie mamas: kai suserga jų vaikai- mamų širdies skausmo nepamatuosi, neįkainuosi , (kai sergi pats taip neskauda) ir mano mamos žodžiai (bet taip galvoja ne tik mano mama)"jei netiks šitas inkstas, atiduosiu kitą" yra daugiau nei šventas ... Tai ir yra donorystė- laiminga aš, mano mama, vyras, sūnus, mano močiutės, mano seneliai,anyta, uošvis, šešios tetos, aštuoni dėdės, dvylika pusbrolių, dvi pusesrės, draugai, kaimynai bendradarbiai - kai suskaičiuoji gaunasi visai nemaža bedruomenė Aš tikiuosi Vilma ir linkiu, kad tavo bendruomenė taip pat džiaugsis, aš nuoširdžiai palaikau tave ir jei būtų galima, pasidalinčiau tavo motinišku skausmu.
Mes su vyru daznai sia tema pasikalbam ir tikrai abu esame tik uz donoryste. kas man is tu organu, jei busiu po zeme? o kazkam tai gali isgelbeti gyvybe. ir man nesvarbu tai vaikiukas ar nusikaltelis.
Manau, kad tai labai kilnus dalykas. Nezinai, kada Tau prireiks, kad kas koki organa paaukotu. Jei jau pats prarandi gyvenima, gali issaugoti ji kitam...
Oi oi oi.. kaip liudna, kad kiti nesupranta svarbos organu donorystes... as pati turiu pasidarius organu donorystes kortele, turiu lipduka piniginej, kad jei kokia avrija, kai atsidarys pinigine mano tai pamatytu, kad pritariu ir kortele dar ras.... Duodu kraujo 2-3 kartus per metus... ir dabar pries kaledas eisiu duot... Supraskim, kad ne visada artimieji gali padet, kaip atveju su inkstais, kartasis yra organu, kuriuos gali paaukoti tik mirstantys zmones. Visada pagalvokim, kad jei taip butu mums, musu artimiesiems ir niekas neduotu... Kaip zmones nesusimasto, nzn... Bukim geresni...
P.s. Filmukas geras... Dauagiau tokiu, daugiau reklamos, kad matytu visi, kalbekim daugiau apie tai...
Kamile kaip visada saunuole Paplatinau nuoroda i parodos nuotraukas per kitus forumus. Manau,kad tikrai mamytes paziurejo,nes Gustuka pagyre O siaip norejau paklaust tos mamos,kuri vis atsakydavo neetiska,neestiska...Kam jos nuomone yra etiska kalbet apie donoryste? Ligoniams neetiska,gydytojams neetiska,sveikiems nusispjaut...Tai kam etiska?
Jeigu nori turėti draugą,pirmiausia turi juo būti...
Aš visiem savo artimiesiems pasakiau, kad jei po mano mirties bus reikalingas koks nors mano organas tai tegu duoda. Nes pas mus giminėje yra žmogus kuriam persodintas inkstas. Tai aš nuo to katro visu perspėjau. Sakau gal kokiam žmogui bus geriau ir išsaugos savo gyvybę.
.jei,ne duok Dieve,atsitiktu nelaime,artimieji turi priimti sprendima.
as pati turiu pasidarius organu donorystes kortele, turiu lipduka piniginej, kad jei kokia avrija, kai atsidarys pinigine mano tai pamatytu, kad pritariu ir kortele dar ras.... Duodu kraujo 2-3 kartus per metus... ir dabar pries kaledas eisiu duot... Supraskim, kad ne visada artimieji gali padet, kaip atveju su inkstais, kartasis yra organu, kuriuos gali paaukoti tik mirstantys zmones. Visada pagalvokim, kad jei taip butu mums, musu artimiesiems ir niekas neduotu... Kaip zmones nesusimasto, nzn... Bukim geresni... 
kaip visada saunuole 
