Aš turiu kalytę iš prieglaudos. Sysiojo ji pas mane namuose apie metus laiko
Ką galiu pasakyti apie savo situaciją:
šlapinimosi reikalai namuose ėmė rimti, kai šuo psichologiškai ėmė jaustis patogiai, kai priprato, kad tai jos namai, kad niekas neveja ir neskriaudžia.
Priemonės, kurių aš ėmiausi ir kurios pasiteisino:
1. griežtas režimas: šerti vieną kartą dienoje, vakare, duoti vandens - nakčiai atimti, ryte duoti gerti - dienai išeinant į darbą nepalikinėti. Į lauką vesti panašiu laiku.
2. erdvės apribojimas: išeidama į darbą palieku koridoriuje. ir nieko negraužia, ir reikaliukų nedaro.
3. ji mėgėja naktį zylioti po kambarį ir sysinti, todėl, kad nekauktų ir nezyliotų aš ją tiesiog prieš miegą labai laisvu antkakliu pririšu prie kėdės, kuri stovi greta lovos
šuo miega šalia manęs - ramus, nezylioja - nesysioja. Būna, kad naktį mane prisižadina, tada išleidžiu laukan. Man ne problema užmigti 15 kartų per naktį, todėl vienas jos prižadinimas man jau tapo įpročiu. Suprantu, kad tai ne kiekvienam priimtina, bet man tiko.
4. pagyrimams lauke naudojau skaniukus. vedžiodavau tol kol nepritūpdavo
Ko aš ėmiausi, bet nepasiteisino:
1. narvas: ji tiek isteriškai jo bijojo, kad net i kambari neidavo jei narvas ten stovėdavo, nei žaisliukai nei maistas, nei aš į jį įlindusi jos neprisiviliojau. po kurio laiko, kai ji į jį pradėjo įlipti, uždaryta tiek kaukė, kad aš nusprendžiau, kad mano naktinis miegas svarbesnis... tad šito atsisakėm.