QUOTE(korda @ 2015 02 04, 15:56)
Maskatukas,
pritariu. Seimininkam pirmiem reikia prasitestuot paskui jau augintini. Bet cia ne tik dideliu sunu cia labai reiktu ir maziuku, Kazkaip jie isivaizduoja,kad tas pypsikas gali eiti palei nosi dideliam urgzdamas,lodamas. Seimininkas sako,juk jis mazytis o jusu tai didelis turi suprasti. Turiu juk pomeranes dvi,niekad net neleidziu prie svetimu dideliu,jos pacios naglos tai ta provokacija gali labai jom blogai baigtis.
Visi saviškius gina kaip ir visur. Mano patirtis priešinga, kaip tik su mažiukais sulaukiu nemažai prblemų. Man kažkaip atrodo savaime suprantama nevesti savo šunų prie tokių, kurie ryškiai skiriasi svorio ir dydžio kategorijomis, bet ne vieną kartą tai teko aiškinti didžkių šeimininkams ir man dar akis vertė, kad jų nieko nedaro. Sakau ir mano nieko nedaro, bet jei kas jiems tarpusavy nepatiks, tai kurie nukentės? Sakau jūsų linksmasis labradoras ar jaunas aviganiukas neatsargiai šokdamas maniškius sutryps, plaukus išdraskys ar drabužį žiemą. Tada mažiai pataps pikti, besiginantys ir kas bus kaltas? Kartais net geriau būtų, jei manieji būtų pikti ir lotų iš tolo, tai gal tada susirinktų visi savo didžkius ir nesiartintų? Dabar pamato, kad jie geri, ramūs, nekreipia dėmesio į didžkius, tai ir veda artyn. O kai jau priveda ir didžkiai lenda, tada mažiai jau nėra sužavėti, nes savisaugos instinktas įsijungia, o ir aš bijau, kad kas nenutiktų. Tikrai daug problemų turėjau dėl to. Vieną kartą vienas dvimetrinis storas diedasnet man grasino, kai grubiau jo šunį su koja atstūmiau. Apkaltino, kad jo šunį spardau, nors aš prieš tai kelis kartus prašiau jo pasimti savo šunį, kuris palaidas atbėgo iki mūsų, tvarkingai su pavadžiu einančių. Todėl visgi dresuočiau pirmiausia didžkių šeimininkus, pykite nepykite. Tikrai kieno padaryta žala būtų didesnė?