Ašaros yra daugiau nei vanduo - jos visada yra širdies temperatūros
QUOTE(Baltija @ 2008 10 08, 17:44)
labai gražūs žodžiai...
QUOTE(Baltija @ 2008 10 08, 18:44)
Džiaugsmas tai medis, ir kaip gaila, kad kiekvieno džiaugsmo saknys tai liudesys. A. A. Maris
Žengti pirmam žingsniui reikia krislelio beprotybės...... -Paulo Coelho "Šviesos kario vadovas"
Man ši frazė reiškia labai daug
Man ši frazė reiškia labai daug
QUOTE(Indrul @ 2008 10 09, 23:04)
Turėtume daugiau ramybės, jeigu nesirūpintume tuo, ką daro ar sako kiti...
Thomas A Kempis
Thomas A Kempis
Auksinė mintis
Paauglystėje gyvenimas mums atveria duris pro kurias einam ne žaisti, o gyventi. Yra šimtai kelių. Norint rasti tikrąjį, reikia rizikuoti. Laimei visada yra didvyrių, kurie nebijo rizikuoti. Jų dėka pasaulyje yra dar vilties ir maištaujančių širdžių, kuris norėdamos ką nors pasiekti nebijo rizikuoti.
---------------------------------------------------
Atostogos lyg didelė staigmenų skrynia, kurioje mūsų laukia neišdildomi nuotykiai, jei tik sugebame atrasti širdis tam, ka gyvenimas mums siūlo.
--------------------------------------------------------------------------
Kai atsiranda draugystė, amžiams dingsta vienatvė, žodis dalintis įgyja nauja prasmę. Draugas paliečia sparnus, kurių dar nedrįsai išskleisti ir atverdamas širdį mane papildo.
--------------------------------------------------------------------------
Tėvai viską daro dėl mūsų, bet jie viską daro dėl savęs, nes jie mano, kad mes jų gyvenimo tąsa. Jie nori, kad vaikai perimtų jų elgesį, požiūrį į gyvenimą, bet jiems sunku suprast, kad mes, kitokie ir labai skiriamės nuo to, ko jie tikisi.
-------------------------------------------------------------------------
Štai jis - įtarumas - jis tyko laukdamas momento prabusti. Reikia tik abejojančios sielos, kad kiltų įtarumo šešėlis. Baimė jos bendrininkė, ir ji jam atveria duris, ir įtarumas įsigali širdy. Ramybei joje nebelieka vietos.
-----------------------------------------------------------------------
Man nepatinka kaukės, net pačios gražiausios. Jos slepia gėdą ir ašaras, sunku nusiimti įvaizdžio kaukę, ir kaip sunku nepasiklysti pasaulyje, kuriame tiek veidmainystės.
-----------------------------------------------------------------------
Ką tiksliai gyvenime pradedame rinktis?
Kas išbandė?
Ar mūsų tėvai žino?
Rinkdami mokyklą paliks amžiną pėdsaką mūsų gyvenime...
------------------------------------------------------------------
Jei niekas neatidaro durų ji vistiek įeina. Baimė įsiviešpatauja ant akių užmesdama nepasitikėjimo skraistė. Baimių būna visokių: pavojų, abejingumo, nepažįstamų dalykų baimė. Bet visos jos remiasi į vieną, didžiausią baimę - būti nemylimam.
----------------------------------------------------------------------
Vienas iš pirmųjų ženklų, kad vaikystė jau praeity yra sunkumai ir neteisybė, smogianti tiesiai mums į veidą, bet mamos ir tėčio jau nėra, kad mus apgintų. Kai kurie dalykai tokie svarbūs, kad būtinai turi palikti žymę. Su tokiais sunkumais susiduriame ir įveikti turime patys.
----------------------------------------------------------------------
Kai tu šalia, mano akys nieko vertos, jeigu negaliu į tave žiūrėti, sustingusios ir aklos.
Ir mano rankos nieko vertos, jei negali glamonėm palengvint tavo skausmo.
Iš mano lūpų jokios naudos, jei jos nepaliečia tavo lūpų.
----------------------------------------------------------------------
Staiga viena diena dangus prisipildo vaiduoklių - gyvenimas bėga.
Šlovė nesėkmių, žodžiai kupini tylos.
Staiga viena diena į mūsų gyvenimą įsiveržia išdavystė.
----------------------------------------------------------------------
Pralaimėjimas kartais atrodo, kaip pasaulio pabaiga.
Bet tik taip išmokstame gyvenimo pamokas.
Pralaimėją liekame be angelų ir be demonų.
Vieni.
Kaip mėnulis be žvaigždžių.
----------------------------------------------------------------------
Mano pareiga išmokyti tave gyventi...Mano pareiga jaustis tėvu - mokytoju...Ar kitu suaugusiuoju....
Jie išmoko mus kalbėti, valgyti, vaikščioti, ilsėtis, mokytis ir dirbti.
Bet, juk tai, tik išgyvenimas, o gyvenimo mūsų niekas neišmoko...
-------------------------------------------------------------------------
Aš tavo draugė, todėl galiu stoti į kovą su visu pasauliu, kad tik gaučiau to, ko tau reikia...
Bet jei norėsi likti viena, mano draugystė vis tiek tave ras, ir užtars nuo baisių likimo vingių...
------------------------------------------------------------------------
Mano vienatvė neturi, nei pasitikėjimo, nei šlovės.
Man tolimi ir bučiniai ir apgaulė.
Ten nepasiekia manęs, nei žemės drebėjimai, nei audros.
Neištiesk man rankos - aš prie tavęs neprisiliesiu.
Nenoriu nieko, mano saldžiam gyvenimo kalėjime ateities nėra.
--------------------------------------------------------------------------
Kovotojas susitaiko su pralaimėjimu, nelieka jam abejingas ir nebando pakeisti jo pergale.
Kovotojas kenčia skausmą, bet jam praėjus, vėl stoja į kovą.
Kovotojas žino, kad karas susideda iš daugelio mūšių, todėl eina į priekį.
------------------------------------------------------------------------
Besąlygiškai paklusti, tai nereiškia laikytis drausmės, net gera valia to nepavadinsi.
Tai tiesiog aklas paklusnumas, tai būdas susaistyti mūsų nepriklausomybę.
Aklai paklusdami įsiliejame į veidmainių būrį.
Norint iš ties išlikti laisvam, reikia drąsiai žengti į priekį.
----------------------------------------------------------------------
Gražiausiais jaunystės metais esu paliktas vienas.
Mane lydi draugai, nors ne visi jie tikri.
O augant turiu ne tik suprasti kuo jie skiriasi, bet ir išmokti juos atsirinkti.
----------------------------------------------------------------------
Prarasti draugą - prarasti draugą tai mirti, tai turėti sielą, kurią išsvaistai eidamas šonais per gyvenimą šviesos ir be išeities prarasti draugą tai jausti, kad pasaulis nebesisuka, kad viskas sustoja be pabaigos ir be prasmės šis visas žaidimas. Draugas yra viskas - kelias į šviesą širdis, svajonės, kurias svajojome, draugas - tai rizikuoti kažkuo kas yra tavo pusėje kas visada tave palaikys, nes draugas yra tikėjimas tuo, kad gali kažkuo pasitikėti ir gyventi, eiti ranka į ranką gyvenime, jis tam, kad padėtų skristi jis tam, kad padėtų atrasti išeitį prarasti draugą, tai nukirpti ploną gyvenimo liniją palikti širdį be pagrindinio jausmo, kuris leidžia jaustis gyvam prarasti draugą, tai būti be tavo kažkokios dalelės taip brangintos, verkti ir vėl eiti nuo šiandien tai likimas, kuriuo su niekuo nebegali pasidalinti.
------------------------------------------------------------------------
Gyvenimas - tai kelias, kuriuo einame ir negalime sustoti.
Kartais jis būna panašus į žydinčius laukus, kartais į aukštas įkalnias ir pavojingus nuolydžius.
Bet reikia eiti pirmyn, net ir tada, kai lieki vienas tamsoje mirtinai išsigandęs.
Nors nežinom, kur einam, arba dar blogiau, jei nežinom, kas esam ir ko norim.
-------------------------------------------------------------------------
Žinau, mano kūnas man sako, kad jis keičiasi.
Ir akys man pasako pažvelgus man į veidrodį.
Kartais, net pati savęs neatpažystu.
Kaip manęs gali reikalauti, kad atpažinčiau kitą, tą, kuris kasdien šalia, bet nieko man nereiškia.
Ir gal negana to, kad kūnas užauga, gal norėdama visko sulaukti turiu pamatyti kitą tokį, kuris yra kitoks ir pastebėti, kaip ji mylėti ir priimti.
-------------------------------------------------------------------------
Turiu daug benraklasių, bet man trūksta draugių, tikrų draugių.
Tokių kurios tau duoda petį išsiverkti, ištiesia ranką ir visą save dovanoja, kai tau sunku.
Tokių, kurios juokiasi tada, kai tu laiminga ir šokinėja iš džiaugsmo, kai tau pasiseka.
-----------------------------------------------------------------------
Dar vakar mes buvom tokie skirtingi, kaip diena ir naktis, saulė ir lietus, vanduo ir liepsna.
O šiandien mūsų gyvenimo keliai susikirto ir susiliejo, kad padarytume šį tą gero.
Netruko nė sekundės, bet to buvo gana, kad suprasčiau, jog mano kely kažko trūksta, o gi TAVĘS.
--------------------------------------------------------------------
Nesiskųsk, kai parklumpi ir tenka atsistot.
Jei einant keliu, reikia iš jo išsukt.
Jei persmelkia jausmas, reikia jį įveikt.
Jei ruošies skrist, bet reikia sustot.
Šioje sunkioje kovoje tikras gyvenimo stebuklas yra, kad tavo akys mato, ausys girdi, protas veikia ir svarbiausia - širdis nesnaudžia.
---------------------------------------------
Kartais rizikuoju, neriu stačia galva, nieko nebijodama.
Nors dėl to, vėliau tenka verkti.
Man visvien, svarbiausia tai, kad pati sprendžiu, ko noriu ir ko ne.
Augti labai lengva, bet kartu ir labai sunku.
Augti - tai išmokti, kaip reikia eiti savo keliu.
----------------------------------------------
Meilė.
Meilės vardu krečiamos didžiausios kvailystės, nes mylėdami jaučiamės lyg bedugnėj.
Praeitis pamiršta, dabar viskas ištirpsta, o ateitis iš vis neegzistuoja, nes meilė tokia jau yra - beprotiška, nenuspėjama.
Ji tave apsįda, persmelkia ir praryja.
Pamilus širdis nusirita į kulnus, o viduje pajunti drugelių plasdenimą.
Mylėdamas juokies, verki ir svajoji, o svarbiausia jauties tikrai gyvas.
----------------------------------------------
Tai kas nauja, išmuša iš vėžių ir išgąsdina.
Prisiartinu, atitolstu.
Noriu ir nenoriu.
Pirmas kartas - tai lyg vaikščiojimas nepažįstamomis žemėmis, kai krūtinėje tarsi kažkas dega.
Bijau prarasti savitvardą.
Bet taip pat bijau sugebėt jos neprarast.
Staiga vieną dieną suprantu, kad esu jau pasiruošus, tai akimirkai.
Išmokstu pažinti savo kūną, pažindama kito kūną.
Lūpomis.
Bučiniais.
Glamonėmis.
----------------------------------------------
Aš jaučiu, prisipažįstu,kad pavydžiu.
Pavydėjimas mane skaudina labiau nei pasitikėjimas,mane valgo, naikina, neleidžia gyventi.
Jo dėka jaučiuosi pasimetusi, suvaržyta pavydo tamsos ir nerandu kelio atgal.
-------------------------------------------------
Apgavystės.
Melas.
Kartais bręsti labai sunku.
Regis suprantu, bet ir nesuprantu.
O kartais visai nenoriu augti.
------------------------------------------------
Turime teisę augt ir klyst.
Turime teisę, kad mus nuramintų, kai mums sunku.
Arba išbučiuoti, kai pasukame teisingu keliu.
Juk visų pirma esam atsakingi patys už save.
Gyvenimas nėra paprastas ir nuspėjamas.
Ir dažnai verčia priimti svarbius sprendimus.
Tada jaučiam, kad širdis ima greičiau plakti, kai užplūsta aistros, kai stovime ties bedugne...
---------------------------------------------------
Kartais reikia mokėti pasakyti ne.
Išmokti duoti sau laiko.
Susivaldyti jei reikia.
Įsiklausyti į savo širdies balsą.
Nereikia staiga suaugti, nes kiti taip liepia.
Nereikia skubėti, kad jaustumeis laisvas.
--------------------------------------------------------------
Kai augi sunku bendrauti.
Mylim ir kartu nekenčiam.
Suaugusieji nori primesti mums savo taisykles ir savo gyvenimo stilių.
Gal kada nors pamatysime viską kitomis akimis.
Gal kada nors jie mums atrodys išmintingi draugai.
Gal suprasim, kad jie ir gi buvo paaugliai, jautėsi nesaugus.
Gal suprasim, kad tarp mūsų nėra prarajos ir sienų.
Ir reikia žengti pirmą žingsnį.
Įveikti savo visus nuklydimus.
-------------------------------------------------------------
Kartais renkamės gražų melą, nei skaudžią tiesą.
Pasirenkam klysti, nesiryžtam atmerkt akių.
Bet kada nors vistiek išmuš tiesos valanda, kai turėsim progą rinktis dar kartą.
----------------------------------------------------------------
Kartais klausiu pats savęs, kodėl taip elgiuos?
Kodėl kiti taip elgiasi?
Nenoriu būti kitoks.
Noriu, kad reiktų rizikuot.
Ar man pakaks drąsos?
-----------------------------------------------------------------
Dar vakar skraidžiau padebesiais.
O šiandien ryju skausmo ir nusivilimo ašaras.
Supratau, kad reikia plačiai atmerkt akis ir pamatyt melą.
Bet tikrai labai skaudu.
Bet žinai, kad iš tamsaus kelio galima pasukti į šviesą.
-----------------------------------------------------------------
Sunku išmokt pripažinti, kad labai skauda.
Kad man nepavyko, kad mane apgavo.
Sakoma, kad iš gyvenimo smūgių galima pasimokyti ir kad jie užgrūdina.
Tikiuosi, kad tai tiesa.
---------------------------------------------------------------
Keršyti yra blogai, bet negaliu pakęst blogų dalykų.
Darau ką galiu, ką manau, kad reikia daryti.
Visai negalvoju kas bus vėliau.
Vėliau bus kita diena, kita vieta, kitas momentas.
Gal ateity suprasiu kaip reikia elgtis.
Dabar tikrai nežinau.
-------------------------------------------------------------------
Tikras draugas yra tas, kuris visada kartu su tavimi juokiasi.
Ir rūpinasi, kai turi bėdų.
Tikras draugas dėl tavęs rizikuoja negalvodamas, nei apie pasėkmes, nei apie pavojus.
Nelengva rasti tokį draugą.
Ir tokį draugą saugok, nes tai tavo didžiausias turtas.
---------------------------------------------------------------------
Kai kurie suaugusieji, visuomenė.
Vis aiškina, kas esu ir koks turėčiau būti.
Ir aš negaliu daryti tai ką reikia.
Turiu rasti savo kelią.
Ir net trenktis į sieną.
Noriu turėti susikurtą pasaulį.
--------------------------------------------------------------
Nežinau, kada tiksliai pradėjome draugauti, bet tiksli data manęs nedomina.
Man gana žinoti, kada reikia ištiest pagalbos ranką.
Žiūrėti į tave ir suvokti kiek daug supratome ko verti žodžiai.
Pasitikėjimas.
Parama.
Pakantumas.
Meilė.
Gyvenimo kely sutikome daug žmonių, bet kai kurie iš jų širdį palieka neišdildoma pėdsaką.
-------------------------------------------------------------------
Būdamas kitoks, niekad nebūsi mėgstamas kitų.
Tik labai drąsūs žmonės išdrįsta būti kitokie, nei kiti.
Galvoti savo galva.
Bijoti ir valdyti save nuo baimės.
--------------------------------------------------------------------
Kartais viską matom pačiom baisiausiom spalvom.
Diena atrodo kaip naktis.
Jaučiamės nusiminę ir nepatenkinti.
Bet gyvenimas vis tiek yra pati gražiausia dovana.
Net tamsiausiomis akimirkomis galime rasti žvaigždę, kuri mus lydės visą gyvenimą
---------------------------------------------------------------------
Žiūriu į tave ir matau save.
Nežinau, kas man darosi.
Mane apėmę keisti jausmai, kurių negaliu paaiškinti.
Mirštu, kai tu šalia.
Bet jaučiu, kad mirčiau jei išeitum.
Man tavęs reikia, bet vis tiek tave atstumiu.
Kai žiūriu į tave matau save.
Nežinau, kas man darosi.
------------------------------------------------------------------------
Prieš dvi sekundes tave pabučiavau.
Prieš dvi sekundes tapau tikru žmogumi.
Per dvi sekundes atidaviau tau savo pasaulį.
Vos prieš dvi sekundes dar buvau angelas.
Dar dvi sekundes jausiuos lyg ant sparnų,
Nes turiu dar dvi sekundes,
Kad suprasčiau apie ką svajoju.
--------------------------------------------------------------------------
Gal rytojaus nėra.
Gal turiu tik šiandieną ir ja nepasinaudoju.
Laikas bėga, jam nerūpi bučiniai ir apsikabinimai.
Mums galvą apsuka skubūs reikalai, kad nepastebėtume to, kas iš ties svarbu.
Nežaisiu šito apgaulingo žaidimo.
Nepagailėsiu savo laiko ir šiandien pat mylimiems žmonėms pasakysiu, kaip aš juos myliu.
---------------------------------------------------
Atostogos lyg didelė staigmenų skrynia, kurioje mūsų laukia neišdildomi nuotykiai, jei tik sugebame atrasti širdis tam, ka gyvenimas mums siūlo.
--------------------------------------------------------------------------
Kai atsiranda draugystė, amžiams dingsta vienatvė, žodis dalintis įgyja nauja prasmę. Draugas paliečia sparnus, kurių dar nedrįsai išskleisti ir atverdamas širdį mane papildo.
--------------------------------------------------------------------------
Tėvai viską daro dėl mūsų, bet jie viską daro dėl savęs, nes jie mano, kad mes jų gyvenimo tąsa. Jie nori, kad vaikai perimtų jų elgesį, požiūrį į gyvenimą, bet jiems sunku suprast, kad mes, kitokie ir labai skiriamės nuo to, ko jie tikisi.
-------------------------------------------------------------------------
Štai jis - įtarumas - jis tyko laukdamas momento prabusti. Reikia tik abejojančios sielos, kad kiltų įtarumo šešėlis. Baimė jos bendrininkė, ir ji jam atveria duris, ir įtarumas įsigali širdy. Ramybei joje nebelieka vietos.
-----------------------------------------------------------------------
Man nepatinka kaukės, net pačios gražiausios. Jos slepia gėdą ir ašaras, sunku nusiimti įvaizdžio kaukę, ir kaip sunku nepasiklysti pasaulyje, kuriame tiek veidmainystės.
-----------------------------------------------------------------------
Ką tiksliai gyvenime pradedame rinktis?
Kas išbandė?
Ar mūsų tėvai žino?
Rinkdami mokyklą paliks amžiną pėdsaką mūsų gyvenime...
------------------------------------------------------------------
Jei niekas neatidaro durų ji vistiek įeina. Baimė įsiviešpatauja ant akių užmesdama nepasitikėjimo skraistė. Baimių būna visokių: pavojų, abejingumo, nepažįstamų dalykų baimė. Bet visos jos remiasi į vieną, didžiausią baimę - būti nemylimam.
----------------------------------------------------------------------
Vienas iš pirmųjų ženklų, kad vaikystė jau praeity yra sunkumai ir neteisybė, smogianti tiesiai mums į veidą, bet mamos ir tėčio jau nėra, kad mus apgintų. Kai kurie dalykai tokie svarbūs, kad būtinai turi palikti žymę. Su tokiais sunkumais susiduriame ir įveikti turime patys.
----------------------------------------------------------------------
Kai tu šalia, mano akys nieko vertos, jeigu negaliu į tave žiūrėti, sustingusios ir aklos.
Ir mano rankos nieko vertos, jei negali glamonėm palengvint tavo skausmo.
Iš mano lūpų jokios naudos, jei jos nepaliečia tavo lūpų.
----------------------------------------------------------------------
Staiga viena diena dangus prisipildo vaiduoklių - gyvenimas bėga.
Šlovė nesėkmių, žodžiai kupini tylos.
Staiga viena diena į mūsų gyvenimą įsiveržia išdavystė.
----------------------------------------------------------------------
Pralaimėjimas kartais atrodo, kaip pasaulio pabaiga.
Bet tik taip išmokstame gyvenimo pamokas.
Pralaimėją liekame be angelų ir be demonų.
Vieni.
Kaip mėnulis be žvaigždžių.
----------------------------------------------------------------------
Mano pareiga išmokyti tave gyventi...Mano pareiga jaustis tėvu - mokytoju...Ar kitu suaugusiuoju....
Jie išmoko mus kalbėti, valgyti, vaikščioti, ilsėtis, mokytis ir dirbti.
Bet, juk tai, tik išgyvenimas, o gyvenimo mūsų niekas neišmoko...
-------------------------------------------------------------------------
Aš tavo draugė, todėl galiu stoti į kovą su visu pasauliu, kad tik gaučiau to, ko tau reikia...
Bet jei norėsi likti viena, mano draugystė vis tiek tave ras, ir užtars nuo baisių likimo vingių...
------------------------------------------------------------------------
Mano vienatvė neturi, nei pasitikėjimo, nei šlovės.
Man tolimi ir bučiniai ir apgaulė.
Ten nepasiekia manęs, nei žemės drebėjimai, nei audros.
Neištiesk man rankos - aš prie tavęs neprisiliesiu.
Nenoriu nieko, mano saldžiam gyvenimo kalėjime ateities nėra.
--------------------------------------------------------------------------
Kovotojas susitaiko su pralaimėjimu, nelieka jam abejingas ir nebando pakeisti jo pergale.
Kovotojas kenčia skausmą, bet jam praėjus, vėl stoja į kovą.
Kovotojas žino, kad karas susideda iš daugelio mūšių, todėl eina į priekį.
------------------------------------------------------------------------
Besąlygiškai paklusti, tai nereiškia laikytis drausmės, net gera valia to nepavadinsi.
Tai tiesiog aklas paklusnumas, tai būdas susaistyti mūsų nepriklausomybę.
Aklai paklusdami įsiliejame į veidmainių būrį.
Norint iš ties išlikti laisvam, reikia drąsiai žengti į priekį.
----------------------------------------------------------------------
Gražiausiais jaunystės metais esu paliktas vienas.
Mane lydi draugai, nors ne visi jie tikri.
O augant turiu ne tik suprasti kuo jie skiriasi, bet ir išmokti juos atsirinkti.
----------------------------------------------------------------------
Prarasti draugą - prarasti draugą tai mirti, tai turėti sielą, kurią išsvaistai eidamas šonais per gyvenimą šviesos ir be išeities prarasti draugą tai jausti, kad pasaulis nebesisuka, kad viskas sustoja be pabaigos ir be prasmės šis visas žaidimas. Draugas yra viskas - kelias į šviesą širdis, svajonės, kurias svajojome, draugas - tai rizikuoti kažkuo kas yra tavo pusėje kas visada tave palaikys, nes draugas yra tikėjimas tuo, kad gali kažkuo pasitikėti ir gyventi, eiti ranka į ranką gyvenime, jis tam, kad padėtų skristi jis tam, kad padėtų atrasti išeitį prarasti draugą, tai nukirpti ploną gyvenimo liniją palikti širdį be pagrindinio jausmo, kuris leidžia jaustis gyvam prarasti draugą, tai būti be tavo kažkokios dalelės taip brangintos, verkti ir vėl eiti nuo šiandien tai likimas, kuriuo su niekuo nebegali pasidalinti.
------------------------------------------------------------------------
Gyvenimas - tai kelias, kuriuo einame ir negalime sustoti.
Kartais jis būna panašus į žydinčius laukus, kartais į aukštas įkalnias ir pavojingus nuolydžius.
Bet reikia eiti pirmyn, net ir tada, kai lieki vienas tamsoje mirtinai išsigandęs.
Nors nežinom, kur einam, arba dar blogiau, jei nežinom, kas esam ir ko norim.
-------------------------------------------------------------------------
Žinau, mano kūnas man sako, kad jis keičiasi.
Ir akys man pasako pažvelgus man į veidrodį.
Kartais, net pati savęs neatpažystu.
Kaip manęs gali reikalauti, kad atpažinčiau kitą, tą, kuris kasdien šalia, bet nieko man nereiškia.
Ir gal negana to, kad kūnas užauga, gal norėdama visko sulaukti turiu pamatyti kitą tokį, kuris yra kitoks ir pastebėti, kaip ji mylėti ir priimti.
-------------------------------------------------------------------------
Turiu daug benraklasių, bet man trūksta draugių, tikrų draugių.
Tokių kurios tau duoda petį išsiverkti, ištiesia ranką ir visą save dovanoja, kai tau sunku.
Tokių, kurios juokiasi tada, kai tu laiminga ir šokinėja iš džiaugsmo, kai tau pasiseka.
-----------------------------------------------------------------------
Dar vakar mes buvom tokie skirtingi, kaip diena ir naktis, saulė ir lietus, vanduo ir liepsna.
O šiandien mūsų gyvenimo keliai susikirto ir susiliejo, kad padarytume šį tą gero.
Netruko nė sekundės, bet to buvo gana, kad suprasčiau, jog mano kely kažko trūksta, o gi TAVĘS.
--------------------------------------------------------------------
Nesiskųsk, kai parklumpi ir tenka atsistot.
Jei einant keliu, reikia iš jo išsukt.
Jei persmelkia jausmas, reikia jį įveikt.
Jei ruošies skrist, bet reikia sustot.
Šioje sunkioje kovoje tikras gyvenimo stebuklas yra, kad tavo akys mato, ausys girdi, protas veikia ir svarbiausia - širdis nesnaudžia.
---------------------------------------------
Kartais rizikuoju, neriu stačia galva, nieko nebijodama.
Nors dėl to, vėliau tenka verkti.
Man visvien, svarbiausia tai, kad pati sprendžiu, ko noriu ir ko ne.
Augti labai lengva, bet kartu ir labai sunku.
Augti - tai išmokti, kaip reikia eiti savo keliu.
----------------------------------------------
Meilė.
Meilės vardu krečiamos didžiausios kvailystės, nes mylėdami jaučiamės lyg bedugnėj.
Praeitis pamiršta, dabar viskas ištirpsta, o ateitis iš vis neegzistuoja, nes meilė tokia jau yra - beprotiška, nenuspėjama.
Ji tave apsįda, persmelkia ir praryja.
Pamilus širdis nusirita į kulnus, o viduje pajunti drugelių plasdenimą.
Mylėdamas juokies, verki ir svajoji, o svarbiausia jauties tikrai gyvas.
----------------------------------------------
Tai kas nauja, išmuša iš vėžių ir išgąsdina.
Prisiartinu, atitolstu.
Noriu ir nenoriu.
Pirmas kartas - tai lyg vaikščiojimas nepažįstamomis žemėmis, kai krūtinėje tarsi kažkas dega.
Bijau prarasti savitvardą.
Bet taip pat bijau sugebėt jos neprarast.
Staiga vieną dieną suprantu, kad esu jau pasiruošus, tai akimirkai.
Išmokstu pažinti savo kūną, pažindama kito kūną.
Lūpomis.
Bučiniais.
Glamonėmis.
----------------------------------------------
Aš jaučiu, prisipažįstu,kad pavydžiu.
Pavydėjimas mane skaudina labiau nei pasitikėjimas,mane valgo, naikina, neleidžia gyventi.
Jo dėka jaučiuosi pasimetusi, suvaržyta pavydo tamsos ir nerandu kelio atgal.
-------------------------------------------------
Apgavystės.
Melas.
Kartais bręsti labai sunku.
Regis suprantu, bet ir nesuprantu.
O kartais visai nenoriu augti.
------------------------------------------------
Turime teisę augt ir klyst.
Turime teisę, kad mus nuramintų, kai mums sunku.
Arba išbučiuoti, kai pasukame teisingu keliu.
Juk visų pirma esam atsakingi patys už save.
Gyvenimas nėra paprastas ir nuspėjamas.
Ir dažnai verčia priimti svarbius sprendimus.
Tada jaučiam, kad širdis ima greičiau plakti, kai užplūsta aistros, kai stovime ties bedugne...
---------------------------------------------------
Kartais reikia mokėti pasakyti ne.
Išmokti duoti sau laiko.
Susivaldyti jei reikia.
Įsiklausyti į savo širdies balsą.
Nereikia staiga suaugti, nes kiti taip liepia.
Nereikia skubėti, kad jaustumeis laisvas.
--------------------------------------------------------------
Kai augi sunku bendrauti.
Mylim ir kartu nekenčiam.
Suaugusieji nori primesti mums savo taisykles ir savo gyvenimo stilių.
Gal kada nors pamatysime viską kitomis akimis.
Gal kada nors jie mums atrodys išmintingi draugai.
Gal suprasim, kad jie ir gi buvo paaugliai, jautėsi nesaugus.
Gal suprasim, kad tarp mūsų nėra prarajos ir sienų.
Ir reikia žengti pirmą žingsnį.
Įveikti savo visus nuklydimus.
-------------------------------------------------------------
Kartais renkamės gražų melą, nei skaudžią tiesą.
Pasirenkam klysti, nesiryžtam atmerkt akių.
Bet kada nors vistiek išmuš tiesos valanda, kai turėsim progą rinktis dar kartą.
----------------------------------------------------------------
Kartais klausiu pats savęs, kodėl taip elgiuos?
Kodėl kiti taip elgiasi?
Nenoriu būti kitoks.
Noriu, kad reiktų rizikuot.
Ar man pakaks drąsos?
-----------------------------------------------------------------
Dar vakar skraidžiau padebesiais.
O šiandien ryju skausmo ir nusivilimo ašaras.
Supratau, kad reikia plačiai atmerkt akis ir pamatyt melą.
Bet tikrai labai skaudu.
Bet žinai, kad iš tamsaus kelio galima pasukti į šviesą.
-----------------------------------------------------------------
Sunku išmokt pripažinti, kad labai skauda.
Kad man nepavyko, kad mane apgavo.
Sakoma, kad iš gyvenimo smūgių galima pasimokyti ir kad jie užgrūdina.
Tikiuosi, kad tai tiesa.
---------------------------------------------------------------
Keršyti yra blogai, bet negaliu pakęst blogų dalykų.
Darau ką galiu, ką manau, kad reikia daryti.
Visai negalvoju kas bus vėliau.
Vėliau bus kita diena, kita vieta, kitas momentas.
Gal ateity suprasiu kaip reikia elgtis.
Dabar tikrai nežinau.
-------------------------------------------------------------------
Tikras draugas yra tas, kuris visada kartu su tavimi juokiasi.
Ir rūpinasi, kai turi bėdų.
Tikras draugas dėl tavęs rizikuoja negalvodamas, nei apie pasėkmes, nei apie pavojus.
Nelengva rasti tokį draugą.
Ir tokį draugą saugok, nes tai tavo didžiausias turtas.
---------------------------------------------------------------------
Kai kurie suaugusieji, visuomenė.
Vis aiškina, kas esu ir koks turėčiau būti.
Ir aš negaliu daryti tai ką reikia.
Turiu rasti savo kelią.
Ir net trenktis į sieną.
Noriu turėti susikurtą pasaulį.
--------------------------------------------------------------
Nežinau, kada tiksliai pradėjome draugauti, bet tiksli data manęs nedomina.
Man gana žinoti, kada reikia ištiest pagalbos ranką.
Žiūrėti į tave ir suvokti kiek daug supratome ko verti žodžiai.
Pasitikėjimas.
Parama.
Pakantumas.
Meilė.
Gyvenimo kely sutikome daug žmonių, bet kai kurie iš jų širdį palieka neišdildoma pėdsaką.
-------------------------------------------------------------------
Būdamas kitoks, niekad nebūsi mėgstamas kitų.
Tik labai drąsūs žmonės išdrįsta būti kitokie, nei kiti.
Galvoti savo galva.
Bijoti ir valdyti save nuo baimės.
--------------------------------------------------------------------
Kartais viską matom pačiom baisiausiom spalvom.
Diena atrodo kaip naktis.
Jaučiamės nusiminę ir nepatenkinti.
Bet gyvenimas vis tiek yra pati gražiausia dovana.
Net tamsiausiomis akimirkomis galime rasti žvaigždę, kuri mus lydės visą gyvenimą
---------------------------------------------------------------------
Žiūriu į tave ir matau save.
Nežinau, kas man darosi.
Mane apėmę keisti jausmai, kurių negaliu paaiškinti.
Mirštu, kai tu šalia.
Bet jaučiu, kad mirčiau jei išeitum.
Man tavęs reikia, bet vis tiek tave atstumiu.
Kai žiūriu į tave matau save.
Nežinau, kas man darosi.
------------------------------------------------------------------------
Prieš dvi sekundes tave pabučiavau.
Prieš dvi sekundes tapau tikru žmogumi.
Per dvi sekundes atidaviau tau savo pasaulį.
Vos prieš dvi sekundes dar buvau angelas.
Dar dvi sekundes jausiuos lyg ant sparnų,
Nes turiu dar dvi sekundes,
Kad suprasčiau apie ką svajoju.
--------------------------------------------------------------------------
Gal rytojaus nėra.
Gal turiu tik šiandieną ir ja nepasinaudoju.
Laikas bėga, jam nerūpi bučiniai ir apsikabinimai.
Mums galvą apsuka skubūs reikalai, kad nepastebėtume to, kas iš ties svarbu.
Nežaisiu šito apgaulingo žaidimo.
Nepagailėsiu savo laiko ir šiandien pat mylimiems žmonėms pasakysiu, kaip aš juos myliu.
Gyvenimas yra galimybė išnaudok ją...
Gyvenimas yra gražus žavėkis juo...
Gyvenimas yra palaima pajusk ją...
Gyvenimas yra svajonė įgivendink ją...
Gyvenimas yra iššūkis priimk jį...
Gyvenimas yra pareiga įvykdyk ją...
Gyvenimas yra žaidimas žaisk jį...
Gyvenimas yra brangus tausok jį...
Gyvenimas yra turtas išsaugok jį...
Gyvenimas yra meilė neaplenk jos...
Gyvenimas yra paslaptis atskleisk ją...
Gyvenimas yra pažadas ištesėk jį...
Gyvenimas yra liūdesys įveik jį...
Gyvenimas yra daina dainuok ją...
Gyvenimas yra kova laimėk ją...
Gyvenimas yra džiaugsmas atrask jį...
Gyvenimas yra motina apkabink ją...
Gyvenimas yra nuotykis rizikuok jame...
Gyvenimas yra taika nešk ją...
Gyvenimas yra laimė nusipelnyk jos...
Gyvenimas yra gyvenimas apkabink jį...!!!
Gyvenimas yra gražus žavėkis juo...
Gyvenimas yra palaima pajusk ją...
Gyvenimas yra svajonė įgivendink ją...
Gyvenimas yra iššūkis priimk jį...
Gyvenimas yra pareiga įvykdyk ją...
Gyvenimas yra žaidimas žaisk jį...
Gyvenimas yra brangus tausok jį...
Gyvenimas yra turtas išsaugok jį...
Gyvenimas yra meilė neaplenk jos...
Gyvenimas yra paslaptis atskleisk ją...
Gyvenimas yra pažadas ištesėk jį...
Gyvenimas yra liūdesys įveik jį...
Gyvenimas yra daina dainuok ją...
Gyvenimas yra kova laimėk ją...
Gyvenimas yra džiaugsmas atrask jį...
Gyvenimas yra motina apkabink ją...
Gyvenimas yra nuotykis rizikuok jame...
Gyvenimas yra taika nešk ją...
Gyvenimas yra laimė nusipelnyk jos...
Gyvenimas yra gyvenimas apkabink jį...!!!
