Įkraunama...
Įkraunama...

Dienos sentencijos, gražios, pamokančios

QUOTE(ruteliukste @ 2008 12 16, 08:49)
Ar jūs pažystat merginą, kuri kiekvieną vakarą, šeimai užmigus, nusliūkina į vonią, paima tėvo skustuvą ir lėtai, lyg tuo mėgaudamasi perrėžia sau venas? Nepažystat? O aš pažystu...

Ji kiekvieną vakarą taip elgiasi.. Kodėl? Nežinau... Kam? Nespėjau paklausti... Bet tai darydama ji jaučia didžiulį pasitenkinimą, nes jaučia, kad bent jau jos gyvybė priklauso nuo jos pačios...

Perrėžusi sau venas, ji dar ilgai stovi vonioje žiūrėdama į savo pilką atvaizdą veidrodyje, į akyse žaižaruojančias kibirkštis, į tą kreivą šypseną ir į raudoną kraują kuris teka jai iš riešų ir tykšta ant melsvų vonios plytelių...

Po kelių minučių, ji nebeįstengia žiūrėti į save, ji nebeįstengia stovėti, ji atsiklaupia į savo tamsiai raudoną kraują ant truputi sušilusių plytelių. Bet ji vis dar jaučiasi patenkinta tuo ką padarė. Ji vis dar šypsosi, vos vos, bet ta pačia kreiva šypsena...

Po dar kelių minučių, ji pasijunta per daug nusilpusi klupėti ir atsigula į savo pačios kraują. Bet ji vis dar šypsosi.

Ir staiga, prieš jos akis prabėga visas jos gyvenimas. Ji pradeda atsiminti visas laimingas akimirkas, nors jų ir buvo nedaug, bet tik jos išplaukia jai prieš akis, ir ji jau nebenori mirti. Ji nori pajusti dar kelias lajmingas akimirkas, kad ir kokios trumpos jos būtų. Ji dar nori pasimaudyti saulės spinduliuose, įnerti rankas į minkštus šuns gaurus, paskęsti ryto rasoje, iš naujo skaičiuoti žvajgždes danguje, pajusti šildantį mylimo žmogaus prisilietimą.

Ji dar bando pakelti rankas ir pasiekti virš jos kabantį ranksluoštį ir juo pabandyti sustabdyti kraujavimą. Bet ji per daug nusilpusi, o ir rankšluostis atrodo per toli...

Dabar jos šypsena išblėsusi, jos akyse pasirodo baimė ir ji pasijunta bejėge, nes net ir jos gyvybė nebepriklauso nuo jos... O ji vis dar nori ją išlaikyti...

Ji pažiūri į kraują telkšanti ant vonios grindų, kuris atrodo ne jos, į savo suglebusius riešus, kurių jau nebejaučia, į baltas lubas, kurios susimaišė su juoda, beribe tamsa…

Jos jau nebėra…

Ji iškeliavo...


Šiais laikais savižudybės tapo labai madingomis kaip ir Antikoje. Įdomu, kada gi bus įkurtas savižudžių būrelis, klubas ar partija.

Savižudybė - amžinas laimės ir tiesos, malonumų ieškojimas. Savižudybė įkurs žemėje savo bažnyčią. Savižudybė taip pat turi savąjį meną.
Atsakyti
Mūsų meilė artimui - ar ji nėra siekimas naujos nuosavybės? ...

...Bet ryškiausiai nuosavybės geismą atskleidžia lyčių meilė: mylintysis geidauja be jokių išlygų vienas pats turėti trokštamą asmenį, jis nori lygiai tokios pat besąlygiškos galios valdyti jo sielą kaip ir kūną, jis nori būti mylimas tik pats vienas ir gyventi bei viešpatauti kito sieloje kaip karalius ir labiausiai geidžiamas...

Tiesa, pasaulyje vienur kitur pasitaiko kažkas panašaus į meilės tąsą, kai anas savanaudiškas dviejų asmenų veržimasis prie vieno kito užleidžia vietą naujam geismui ir gobšumui, bendram kilnesnių įdealų troškimui; bet kam šita meilė žinoma? Kas ją patyrė? Jos tikras vardas - draugystė.

Friedrich Nietzsche
Atsakyti
QUOTE(ruteliukste @ 2008 12 16, 08:49)
Ar jūs pažystat merginą, kuri kiekvieną vakarą, šeimai užmigus, nusliūkina į vonią, paima tėvo skustuvą ir lėtai, lyg tuo mėgaudamasi perrėžia sau venas? Nepažystat? O aš pažystu...

Nesuprantu kam tokius rašinius talpinti tarp gražių posakių ir minčių unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(ramzis69 @ 2008 12 17, 02:01)
Nesuprantu kam tokius rašinius talpinti tarp gražių posakių ir minčių  unsure.gif



o man cia labai idomiai parasyta,neatsizvelgiant i turini...



Stiprus yra tas kuris sugeba nugaleti save,bet ne tas kuris bando ar sugeba nugaleti kitus.
Atsakyti
Būdų gyventi ir tobulėti yra tiek, kiek ir žmonių. Mums tūrėtų rūpėti tik savieji...
E. Mandel
Atsakyti
QUOTE(ramzis69 @ 2008 12 17, 00:01)
Nesuprantu kam tokius rašinius talpinti tarp gražių posakių ir minčių  unsure.gif


Tam, kad susimąstytume mirksiukas.gif
Ir dar manau, kad ne visos protingos, pamokančios mintys yra gražios. Ir ne visos gražios mintys- pamokančios.



Niekuomet nesiseka toms vargšėms moterims, kurios mylimo žmogaus akivaizdoje ima nerimauti, jaustis neužtikrintai ir perdėm daug šneka: geriausiai vyrams apsuka galvą tam tikras paslaptingumas ir flegmatiškas švelnumas.
Friedrich Nietzsche
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Coochie Coo: 17 gruodžio 2008 - 13:45
QUOTE(Indrul @ 2008 12 17, 09:12)
Būdų gyventi ir tobulėti yra tiek, kiek ir žmonių. Mums tūrėtų rūpėti tik savieji...
E. Mandel


Protingas žmogus drinks_cheers.gif
Papildyta:
QUOTE(ramzis69 @ 2008 12 17, 00:01)
Nesuprantu kam tokius rašinius talpinti tarp gražių posakių ir minčių  unsure.gif


Man tai nesiderina čia tokios istorijos.
Atsakyti
Jei išmokčiau skraidyti, ieškok manęs ten, kur žmonių kojos sugeba bent trumpam atitrūkti nuo žemės.
Jei pavirsčiau ugnimi, ieškok manęs ten, kur plaka daug į ledą sustingusių širdžių.
Jei išmokčiau pavirsti jūra, ieškok manęs ten kur žmonių akys dega neapykanta.
Jei išmokčiau mylėti... tau netektų manęs ieškoti...aš būčiau ten kur būtum tu.


Draugystė yra laisvė, yra skrajūnė, yra retenybė. Jai nereikia stimulo, ji pati yra stimulas. Ji pasitiki, supranta, auga, tyrinėja, ji šypsosi ir verkia. Ji nereikalauja ir nesikabina, ji nesitiki ir nereikalauja. Ji yra - ir to užtenka.

Žmogaus gyvenimas matuojamas ne pragyventais metais, o tai kokį pėdsaką jis palieka kitų žmonių gyvenime, jų mintyse, jų širdyse.

Jei būčiau ašara tavo akyse, nuriedėčiau skruostu ir mirčiau ant tavo lūpų. Jei būtum ašara mano akyse, niekada neverkčiau nes bijočiau prarast tave..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo EVLADA: 17 gruodžio 2008 - 20:08
QUOTE(ramzis69 @ 2008 12 17, 01:01)
Nesuprantu kam tokius rašinius talpinti tarp gražių posakių ir minčių  unsure.gif


Gražios, pamokančios mintys dažniausiai tokiomis ir lieka... Niekas iš jų nesimoko ir nebando pritaikyti savo gyvenime. Žmogaus mąstyseną ir elgesį pakeičia tik sukrečiantys įvykiai arba tokios istorijos, kurių dar ilgai negali pamiršti. Juk ši istorija sukelė daugiau minčių, nei kuri nors kita sentencija? Na bent jau man, tai tikrai... Todėl ir įkėliau ją čia... Nes tai realybė, o ne tik žodžiai...


Gerą patarimą žmogus duoda tada, kai yra tiek senas, kad pats nebegali būti blogu pavyzdžiu.
Fransua Larošfuko (Francois de La Rochefoucauld)


Atsakyti
... nesugebu suvokti begalybės, o pabaigos nepriimu. Noriu, kad šis mano nuotolis, kuris vadinosi gyvenimu, tęstųsi be galo...
S. de Beauvoir
Atsakyti
QUOTE(ruteliukste @ 2008 12 18, 09:00)
Gražios, pamokančios mintys dažniausiai tokiomis ir lieka... Niekas iš jų nesimoko ir nebando pritaikyti savo gyvenime. Žmogaus mąstyseną ir elgesį pakeičia tik sukrečiantys įvykiai arba tokios istorijos, kurių dar ilgai negali pamiršti. Juk ši istorija sukelė daugiau minčių, nei kuri nors kita sentencija? Na bent jau man, tai tikrai... Todėl ir įkėliau ją čia... Nes tai realybė, o ne tik žodžiai...


Nesutinku. Tada be reikalo mes čia rašinėjam blink.gif Aš tai mokausi ir siekiu elgtis protingiau gyvenime mastau.gif Galvojau, kad ir kiti čia tą patį veikia. Man ta istorija tik susinervinimą sukėlė. O šios temos paskirtis lyg ne ta unsure.gif Ir jokia čia realybė biggrin.gif Anksčiau pati mėgdavau tokias nesąmones kurti. Dabar sakau `nesąmones`, nes tai tik sustiprindavo mano beviltiškumo jausmus. Dabar aš noriu gyventi ir džiaugtis gyvenimu.
Atsakyti
Tiesa sakant ir man nepatiko nei neskaiciau visko,nes negaliu tokiu siurpiu istoriju skaityt schmoll.gif Gal kas turite minciu sia tema :JAUSMAI, KURIUOS MAN JAUČIA KITI, MANĘS NEĮPAREIGOJA.apie tai kas jau praiety ir pan ...lb reikia 4u.gif
Atsakyti