QUOTE(forfuna @ 2008 11 12, 18:47)
Jei aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką...
Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.
Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.
Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.
Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis...
Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.
Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.
Nevaidinčiau rimto, o rimtai žaisčiau.
Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.
Vaiką dažniau paimčiau ant rankų ir mažiau tampyčiau.
Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.
Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.
Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.
Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.
Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.
Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.
Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis...
Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.
Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.
Nevaidinčiau rimto, o rimtai žaisčiau.
Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.
Vaiką dažniau paimčiau ant rankų ir mažiau tampyčiau.
Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.
Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.
Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.
Labai gražios mintys, šituos žodžius esu mačiusi su iliustracijomis, gal kas turite, labai norėčiau įsirašyti
Kai tau smagu mylėti savo artimą, tai jau nebe dorybė.
Jei tu iš tikrųjų turi būti atviras, būk gražiai atviras; kitaip patylėk, nes kaimynystėje miršta žmogus.
Koks aklas yra tasai, kuris duoda jums iš savo kišenės, kad galėtų imti iš jūsų širdies.
Gailestis tėra pusinis teisingumas.
Nusišluostęs purvinas rankas į tavo drabužius tegu pasiima juos. Gal jam vėl jų prireiks, tau tikrai ne.
Didžiausią turtuolį ir didžiausią vargčą teskiria bado diena ir troškulio valanda.
K.Džibranas
Jei tu iš tikrųjų turi būti atviras, būk gražiai atviras; kitaip patylėk, nes kaimynystėje miršta žmogus.
Koks aklas yra tasai, kuris duoda jums iš savo kišenės, kad galėtų imti iš jūsų širdies.
Gailestis tėra pusinis teisingumas.
Nusišluostęs purvinas rankas į tavo drabužius tegu pasiima juos. Gal jam vėl jų prireiks, tau tikrai ne.
Didžiausią turtuolį ir didžiausią vargčą teskiria bado diena ir troškulio valanda.
K.Džibranas
Gyvenimas - nuolatinis ėjimas į mirtį... 
Apylaisvis vertimas iš "Herojų"... Manau, labai teisinga mintis.
- Ateina laikas, kuomet žmogus turi paklausti savęs, kokio gyvenimo jis nori - laimingo ar prasmingo.
- Norėčiau turėti abu.
- Tai neįmanoma, laimė ir prasmė yra du atskiri keliai. Kad būtų visiškai laimingas, žmogus turi gyventi tik dabartyje. Jokių minčių apie tai, kas buvo iki tol; jokių minčių apie tai, kas slypi ateityje. Tačiau tas, kuris trokšta prasmingo gyvenimo, yra pasmerktas mąstyti apie praeitį ir kankintis dėl ateities...
- Ateina laikas, kuomet žmogus turi paklausti savęs, kokio gyvenimo jis nori - laimingo ar prasmingo.
- Norėčiau turėti abu.
- Tai neįmanoma, laimė ir prasmė yra du atskiri keliai. Kad būtų visiškai laimingas, žmogus turi gyventi tik dabartyje. Jokių minčių apie tai, kas buvo iki tol; jokių minčių apie tai, kas slypi ateityje. Tačiau tas, kuris trokšta prasmingo gyvenimo, yra pasmerktas mąstyti apie praeitį ir kankintis dėl ateities...
Aš pamiršau ,kad gyvenu tik vieną kartą.Gyvenau ,lyg ruoščiausi naujiems gyvenimams.Ir praradau daug laiko.
A.Škima "Balta drobulė)
A.Škima "Balta drobulė)
Karaliaus sūnus įsimylėjo, kaip atsitinka pasakose, kepėjo dukterį, kuri buvo neturtinga, bet graži. Ir vedė ją.
Kelerius meru sutuoktiniai laimingai ir darniai gyveno. Tačiau mirus tėvui princas turėjo užimti karaliaus sostą.
Ministrai ir patarėjai ėmė jį įtikinėti, jog vardan karalystės ateities jis turįs išsižadėti nekilmingos žmonos ir vesti galingo kaimyninės šalies karaliaus dukterį. Tokios vedybos garantuosiančios taiką ir gerovę.
- Išsiskirkite su ja, pone, juk ji tik kepėjo duktė.
- Sosto tvirtumas ir karalystės interesai yra svarbiau už visa kita.
Ministrai įkalbinėjo vis atkakliau, ir galų gale jaunasis valdovas nusileido.
- Privalau su tavimi išsiskirti,- tarė žmonai.- Rytoj tu grįši į savo tėvo namus. Galėsi iš čia išsinešti visa, kas tau brangiausia.
Tą vakarą paskutinį kartą abu vakarieniavo. Valgė tylėdami. Moteris, iš pažiūros atrodanti rami, vis pylė ir pylė vyno į karaliaus taurę.
Po vakarienės vyriškis nugrimzdo į gilų miegą. Žmona apsupo jį antklode ir užsikėlė sau ant pečių.
Kitą rytą valdovas pabudo kepėjo namuose.
- Kaip tai?- nustebo.
Žmona jam nusišypsojo.
- Sakei, kad galiu išsinešti tai, kas man brangiausia. O tu ir esi visame pasaulyje man brangiausias.
O ką išsineštum tu?
Kelerius meru sutuoktiniai laimingai ir darniai gyveno. Tačiau mirus tėvui princas turėjo užimti karaliaus sostą.
Ministrai ir patarėjai ėmė jį įtikinėti, jog vardan karalystės ateities jis turįs išsižadėti nekilmingos žmonos ir vesti galingo kaimyninės šalies karaliaus dukterį. Tokios vedybos garantuosiančios taiką ir gerovę.
- Išsiskirkite su ja, pone, juk ji tik kepėjo duktė.
- Sosto tvirtumas ir karalystės interesai yra svarbiau už visa kita.
Ministrai įkalbinėjo vis atkakliau, ir galų gale jaunasis valdovas nusileido.
- Privalau su tavimi išsiskirti,- tarė žmonai.- Rytoj tu grįši į savo tėvo namus. Galėsi iš čia išsinešti visa, kas tau brangiausia.
Tą vakarą paskutinį kartą abu vakarieniavo. Valgė tylėdami. Moteris, iš pažiūros atrodanti rami, vis pylė ir pylė vyno į karaliaus taurę.
Po vakarienės vyriškis nugrimzdo į gilų miegą. Žmona apsupo jį antklode ir užsikėlė sau ant pečių.
Kitą rytą valdovas pabudo kepėjo namuose.
- Kaip tai?- nustebo.
Žmona jam nusišypsojo.
- Sakei, kad galiu išsinešti tai, kas man brangiausia. O tu ir esi visame pasaulyje man brangiausias.
O ką išsineštum tu?
QUOTE(justuke @ 2008 11 14, 19:02)
Nyčės berods mintis.Papildyta:
QUOTE(Rumintah @ 2008 11 14, 19:30)
Apylaisvis vertimas iš "Herojų"... Manau, labai teisinga mintis.
- Ateina laikas, kuomet žmogus turi paklausti savęs, kokio gyvenimo jis nori - laimingo ar prasmingo.
- Norėčiau turėti abu.
- Tai neįmanoma, laimė ir prasmė yra du atskiri keliai. Kad būtų visiškai laimingas, žmogus turi gyventi tik dabartyje. Jokių minčių apie tai, kas buvo iki tol; jokių minčių apie tai, kas slypi ateityje. Tačiau tas, kuris trokšta prasmingo gyvenimo, yra pasmerktas mąstyti apie praeitį ir kankintis dėl ateities...
- Ateina laikas, kuomet žmogus turi paklausti savęs, kokio gyvenimo jis nori - laimingo ar prasmingo.
- Norėčiau turėti abu.
- Tai neįmanoma, laimė ir prasmė yra du atskiri keliai. Kad būtų visiškai laimingas, žmogus turi gyventi tik dabartyje. Jokių minčių apie tai, kas buvo iki tol; jokių minčių apie tai, kas slypi ateityje. Tačiau tas, kuris trokšta prasmingo gyvenimo, yra pasmerktas mąstyti apie praeitį ir kankintis dėl ateities...
Prasmingi žodžiai... Žmonės gobšūs, todėl netenka abiejų dažniausiai... Nemokam mes džiaugtis 'čia ir dabar', vis bėgam, lekiam nežinoma kryptimi, ieškodami prasmės. Ten, kur jos paprasčiausiai nėra..
