Dar grįžtu prie skiepų. Man infektologė sakė, jog pagyvenusių žmonių ir lėtinėmis ligomis sergančių organizme atsaprumas virusui susiformuoja trumpesniam laikui, tad patarė skiepintis gruodžio pradžioje. Imunintetas formuojasi apie 2 savaites. Tokiems ligoniukams galima skiepintis per du kartus, pakartojant skiepą, pvz. vasario mėnesį. Tik tiksliai nepamenu, lyg mažesnėmis dozėmis. Infektologė vis siūlo dar ir kitą skiepą, nuo plaučių ligų, Pneumo 23.
Kalbėjausi su onkologe ir su Kmuk pulmunologu (jis mane kažkiek laiko šefavo), tai sakė, jog gerai būtų ir neprieštaravo. Aš tik laiko nerandu, gal dar ir didelio noro nėra.
Nuo gripo, susirgus gal nesiskiepinčiau. Bet man buvo komplikacijos ir iškrisdavau iš gyvenimo kokioms geroms 6-8 savaitėms dar nesirgdama navikine liga. Esu girdėjusi kalbas, jei ilgą laiką skiepijies, liovusis tai daryti labai sunkiai ir komplikuotai sergi. Žadu ir šįmet tai daryti. Kiekviemą kartą skiepijuos su nerimu. Nerimas būna, nes pati tai po operacijos, tai prieš chemiją, tai, kaip šįmet, po stiprių alergijų. Bet baimė nesiskiepinti dar didesnė.
Mano abi rankos yra operuotos, tai pernai skiepijo į sėdmenų raumenis, nes į rankas negalima.
Kai pradedi skiepintis, pirmieji skiepai gana sunkokai praeina, vėliau su kiekvienais metais tolerancija geresnė. Tik šiek tiek paskauda ranką. Vyras mano, kai tik skiepai atsirado, pradėjo skiepintis, ar dėl to, ar dėl to, jog stipri imuninė sistema niekuomet nesirgo. Anksčiau per epidemiją namuose būdavo beprotnamis: susirgdavo pirmoji vyresnėlė, tada antroji, tada aš. Jam, reikėdavo visas slaugyti. Man temperatūros iki 40, dukroms, taip pat. Kaip sakiau,vyresnėlei -plaučių uždegimai. Namuose lazaretas iki 2 mėn. būdavo. Dabar mokykloje būna karantinas, jaunėlė patenkinta, jai papildomos atostogos. Plius išlaidos, jos mažesnės: antibiotikai vieni, kiti, (prasidėjus komplikacijoms juos skirdavo. Kol dukroms atitaikydavo. Aš alergiška - penicilininių grupei). Dabar išleisdami ~ 100 Lt, sutaupome kitus 200.
QUOTE
Ką nujauti dabar savyje bevykstant? Tu juk stipri nuojautom.
Nuotaikos
, jas PET sustiprino,
. Va ir dabar šonus skauda, paskaudės ir praeis. Jau kurį laiką vis paskauda, daugiausia tai naktimis. Po gydymo buvo praėję, gal barsuko taukai, kepenims ar kasai užkiuvo. Pirmą kartą juos vartojant viskas gerai buvo, o gal šiaip. Galvočiau ką nors
, PET tyrimas įnešė sąlyginę ramybę
. Dar trečiadienį kepenų echoskopiją pasidarysiu, dėl didesnės ramybės. Vakar su vyru pasidžiaugėm, kad sulaukėm dar vieno Božolė ir sniego. Šiandien nuo to božolė ir šonus turbūt jaučiu, bet, ech tas nelemtas pižonizmas. Reikia paragauti, nors ten didelių stebuklų nėra.
P. s. kadangi yra aktyvus židinys tarp šonkaulių, anksčiau ar vėliau gydytis gali tekti vėl. Kuo vėliau tuo geriau.