QUOTE(rasų lanka @ 2008 11 04, 21:47)
Įtariu - ar nebus panašus variantas. Nes po chemijų mamytei kaip atsistatydavo leukocitai, taip ir nekrisdavo iki sekančios dozės. Lyg tai gydytoja buvo minėjusi, kad gali tekti keisti vaistukus ( TAMOKSIFENĄ), bet kalba daugiau ėjo apie keitimą dėl rankos tinimo. Tikriausiai reikėtų kitą savaitę dar pasidaryti kraujuko tyrimą, tiesiog dėl aiškumo.Tik nesuprantu tų neutrofilų. Pas mus Mažeikiuose tyrime rašo - granuliocitus. Jie yra 66,1 ir šalia jų dar yra toks kitas skaičiukas mažesnis (norma 2,0 - 7,8 ) - tai gal tie yra neutrofilai? Juos rodo - 2,4. Jei tai neutrofilai, tai kaip ir norma.
Neutrofilai ir granuliocitai mažai skiriasi. Ir reiketu žiūrėti į tą mažesnį skaičiuką, nes 66,1 tai dydis, išreikštas procentais, o svarbiau yra absoliutus matmuo - Jūsų atveju 2,4.
Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai (lot. leucocyti) didesnės nei eritrocitai judrios kraujo ląstelės, turinčios branduolį. Kaip imuninės sistemos dalis, jie kovoja su infekcijomis bei organizmui svetimomis medžiagomis. Jų dydis 7-20 mikrometrai, o viename mikrolitre yra 4000-8000 leukocitų. Kai jų padaugėja būna leukocitozė, o kai sumažėja leukopenija. Gyvena nuo kelių valandų iki kelerių metų.
Skirstomi į granulocitus ir agranulocitus.
Granuliocitai, arba grūdėtieji leukocitai (lot. granulocyti) jų citoplazmoje gausu tam tikrų granulių, o branduoliai susideda iš segmentų. Be to, granuliocitų granulės skirtingai dažosi, todėl jie dar skirstomi į:
neutrofilus granulės nusidažo neutraliais dažais;
bazofilus granulės nusidažo šarminiais dažais;
eozinofilus granulės nusidažo rūgščiais dažais.