onkologinės ligos 10

Laba diena,
saldi karamele, tikiu, kad tik gerų paskatų vedama šitaip patariate. BET:
1) draugė nėra artima, tokius patarimus gali tik labai artimiems žmonėms išsakyti. Tai labai atsakinga: kaip .GABIJA. rašo, ar Jūs būtumėte pasiruošusi priimti atsakomybę už savo žodžius? Patarimai turi būti pagrįsti, o ne kažkieno kažkokiam pažįstamui buvo...Augliai skirtingi savo prigimtimi, vystmosi greičiu, piktybiškumu. Jūs minima atvejis turi vieną bendrą dalyką - lokalizaciją, t. y. galvą. Daugiau gal ir nieko.
2) Jūsų aprašomas atvejis, prieš dešimt metų. Nebuvo šiuolaikinės diagnostikos. Jei per tiek metų nieko neįvyko, t. y. žmogus gyvena, net nesigydęs, greičiausiai buvo ir yra gerybinis auglys. Priešingu atveju būtų seniausiai metastazavęs ir galvoje būtų ne vienas, o keli augliai. Tiesa, žinau, jog galvos auglių yra viena teigiama savybė, jie nemetastazuoja po kitus organus.

Liniuote Jūs pasiūlėt savo pagalbą. Padarėt viską, parodėt, kad Jums rūpi Jūsų bičiulė, ir esate pasiruošusi padėt, išklausyti, tiesiog šalia pabūti.

Dabar, išties, labai sunkus laikotrapis, aš vakar kažkaip neįsiskaičiau, jog galutinės diagnozės dar nėra. Todėl visiškai suprantamas noras užsiklęsti. Baimė, išgastis, kas bus rytoj? Visa tai normalu, o dar maži vaikai, atsakomybė už juos ir jų ateitį. Reikia laiko išsiverkti, atsitokėt, ryžtis gydymui.
Gal ten gerybinis auglys, ir sėkminga operacija, padarys taip, kad užsimirš visas iki šiol buvusias sveikatos problemas. Galimas toks atvejis, kodėl gi ne? Tik, aišku, bet kokia galvos operacija yra baugi ir rizikinga, koks ten darinys bebūtų. O koks jis pasakys tik po operacijos: piktybinis ar gerybinis. Man taip atrodo. Beje, mano kaimynui buvo gerybinis, išsiopravo ir jau kokie 8 m. jokių problemų. Labai svarbi dar tokių darinių lokalizacija, nepriklausomai ar tai gerybinis ar piktybinis, kurioje galvos vietoje yra. Sėkmė ir nuo to priklauso.
Todėl kol neiaški galutinė diagnozė, gydymas, lai išmanatys medikai aiškinas. Mūsų, Lietuvos neurologai, ypač KMUK, turi patirtį ir pripažinimą.
Aš tik palinkėsiu sėkmės Jūsų draugei ir, kad atsakymai būtų patys nuostabiausi. Nes išsėtinė sklerozė sunki liga, būtų tiesiog nuostabu, kad po operacijos, jei tokia būtų, viskas praeitų ir, kad darinys būtų nepiktybiškas.

P. s. Kartais operacijų nebūna, būna spinduliavimas. Paprastai toks sprendimas būna:
1) kai yra keli židiniai.
2) nepatogi vieta operacijai. Operacijos rizika labai didelė.
Širdžiai nuraminti paskaitykit „Rugutės“ psl. Liepos istoriją. Nuostabi mergaitė ir jos tėveliai.

Sveikos, Mergaitės, šią nuostabią saulėtą dieną.
Turiu klausimėlį. Ar kas nors naudojate kompresinę rankovę? Patarė mamytės masažistė. Gal pasidalintumėte patirtimi. Gal perkant reikia atkreipti į ką nors ypatingą dėmesį? Gal kai kurių gamintojų skiriasi kokybė?O gal sakėtės pagaminti individualiai? Ačiū ir geros dienos visoms.

Labai atsiprasau , gal kuri mamyte gydosi vilniuje , gal galetu parasyti man az , reikia sokios tokios informacines pagalbos butu labai aciu .

Sveikute ,Daile,
Sveikinu Jūsų mamytę su puikiais tyrimų rezultatais. Dabar tik ilsėkitės ir atsikvėpkit, ir tegul rudenėlis atneša kuo džiugesnių akimirkų.
O virusus reikia varyti lauk.Saugotis reikia būtinai. Juk organizmas ir taip nualintas chemijų, o dar jei tiek dirba...Virusai tik ir taiko...Neatsimenu, kas Jūsų mamytei yra, bet gal ji gali daryti inhaliacijas - tai veiksminga. Tik aišku, jei su plaučiais liga susiįjusi, tai to geriau nedaryti. Pvz. 2 valgomi šaukštai čiobrelių, 2 valgomi šaukštai ramunėlių, 1 nubrauktą šaukštą juoduotos jūros druskos. Užplikykite 2 litrais verdančio vandens. Ir kvėpuokite 5 - 10 min. Pravalo kvėpavimo takus, skystina gleives.
Kitas: galima į tą patį kiekį vandens įlašinti eukalipto eterinio aliejaus 2 lašus.
Galima ant kaklo dėti šildantį kompresą. Išverdate bulvę su lupena. Ją dedate ant maistinės plėvelės, užlenkiate, grūstuvėliu ar šaukštu sugrūdate, padarote plokščią formą, įvyniojate į audekliuką ir dedate ant kaklo arčiau pasmakrės. laikote 5 - 10 min. Karšta bulvė išlaiko ilgai šilumą ir pats kompresas prisitaiko prie kaklo formos.
Bet dar kartą kartoju, kad turėtumėte žinoti, ar Jums galima šiltus kompresus naudoti. Pvz. mano mamytei tai visiškai uždraudė.
Laikykitės ir sveikite.
Papildyta:

Nagi puiku. Džiaukitės ir švęskite. Proga nuostabi.

Tai labai individualu. Kiekvienas savo ligą, ypač neseniai sužinojęs priima skirtingai. Mano mamytė ją priėmė ramiai, bet kaip nustebome, kai ji paprašė, kad niekam nesakytume. Net patiems artimiausiems, kaiminystėje gyvenantiems - anytai, tėtės broliui, seseriai. Kasdien per tvorą šnekėdavosi, sode vaikštinėdama. Pasakojo, kad su nugara negerai, kad gydosi. Jie klausinėjo ir mūsų, kai susitikdavome atskirai. Negaliu apsakyti, kaip jausdavausi meluodama. Sakiau , kad reikia pasakyti patiems artimiausiems, o mano mama :" ateis laikas, kai pradės matytis, tada ir pasakysim". Čia jau įsikišo ir tėtė. Griežtai pasakė:" ar tu nusikaltėlė, ar tu ką nors nužudei, kad turi slėptis?" Koks akmuo visiems nusirito, kai mama davė sutikimą. Net atrodė, kad jai pačiai palengvėjo. Niekas nenusisuko, palaiko, aplanko, niekas nerypauja ir nedūsauja...Ir tai yra puiku.

žinau šiek tiek modifikuotą variantą, mama mane ir brolį taip efektyviai gydydavo nuo slogos ir sunkaus kosulio: nuskusdavo bulves, išvirdavo stambias lupenas (nežinau, kodėl būtent lupenas, gal receptas koreguotas suvalkietiško taupumo tradicijų ), po to dėdavo jas į maistinę plėvelę, ją - į rankšluostį, kad nebūtų pernelyg karšta, ir tada prispausdavo aukštai prie krūtinės

apie ką ir kalbu....

As kai suzinojau apie liga, uszsidariau nuo viso pasaulio... nei bendrauti, nei kalbeti, nei pasakoti ka nors NENOREJAU ir NEGALEJAU...Nuo seimos pabegti negalejau...neturejau galimybiu ir teises (bet labai norejau).
Sunkus buvo pirmi menesiai. Be antidepresantu neapsiejau...

Aš irgi prie tų,uždarųjų. Visokių etapų buvo per penkis metus-ir kalbėjau,ir norėjau tai daryti,ir visiškai užsidariau...Bet pastebėjau,kad po pokalbių apie mano ligą negerai jaučiuosi moraliai,vėl kol "susirenku save". Tai kam daryti tai,kas kelia nerimą? Paskutiniu laiku apie ligą kalbuosi tik su likimo draugėm. Bet ir vėl...turiu tokių,kurios seniai baigė gydymą ( 5 m.),tai su jom kad ir kalbam,savo neigiamas emocijas stengiuosi pažaboti,nenoriu užnešti nerimo kitam. Kartais pagalvoji,nėra su kuo pasikalbėti. Mama seniai ant manęs pyksta už uždarumą. Nieko negaliu sau padaryti,esu tipiškas vėžio ženklo atstovas-į kiautą , ir saugu. Lieka mūsų forumas ,kaip puiku,kad jis yra.

Aš plepė. Tik ne su visais ir ne viską.

As irgi prie tu uzdaruju Labai renkuosi kam ir ka sakyti. Apie liga zino kai kurie draugai, nuo kitu pasislepiau, pasakiusi, kad visuomeneje pasirodysiu po naujuju ir tada paaiskinsiu kas ir kodel. Kazkodel tie iprastiniai palinkejimai "ramybes, stiprybes ir t.t." mane tik suerzina, kitas variantas, kad suzinoje ir karto pradeda laidoti. Matyt per gerai kol kas jauciuosi, kad nenoriu gailescio Jei kartais prireikia pagalbos (pvz. zofrana i suleist), tai turiu kas tai padaro. Kazkodel pati negaliu tokios atrodo smulkmenos padaryt Ziniu randu forume ir internete, tai kaip ir viskas susidelioja. Pasikalbet geriausia su tai patyrusiais, bent jau tarpusavio supratimas yra. O su kitais....
Vakar gavau savo PASKUTINE doze FEC, kazkodel si karta net nebloga, matyt todel, kad dar ir deksametazona sulasino. Dabar laukia spinduliavimas, "kailiuko" auginimas ir i darba!
Sekmes visoms!

QUOTE(adis @ 2008 10 10, 14:34)

Didziausi sveikinimai musu Romantikei gimtadienio proga,daug daug sveiku ir linksmu gimtadieniu