Sveikutes
Na ka gi, ziuriu, istorija kartojas
Pamenu pirmas pozityvizmo temas, kur lygiai tokia pat diskusija del pozityvizmo buvo iskilus, kad reiktu turet tema, kur is tikruju tik teigiamai diskutuojama butu, tam netgi buvo atidarytos 2 temukes - vien pozityvi ir tokia pozityvaus skundimosi tema, kur buvo kvieciama pasiskust, bet tuo paciu stengtis ir geras puses izvelgt, ir kad kitos galetu paremt toje temoje. Mintis buvo grazi, taciau realybej nepasiteisino... Mat visos esam zmones su ivairiom mintim, ir negalim taip grieztai nubrezt ribos tarp savo minciu, ir tai, kad aplanko visokiu minciu minteliu, yra labai naturalu. Man kartais atrodo, kad begimas kaip cia pasakius, nuo ne tokiu
neidealiu gal minciu yra juokingas, nes savo tokia reakcija mes tik stiprinam jas. Juk tai, kad mes jauciam ir nusivylima, ir liudesi, tai dar visai nereiskia, kad mes nesam tikros pozityvistes! Svarbu, kokios mintys vyrauja
Stengiuos visada sau pasakyt, kai uzplaukia debeseliai, kad tai tik tokie debeseliai, tik mintys, kad jie uzdengia mano pozityvumo saule, tai nereiskia, kad as manau, kad jos isvis nebera. kaip tik jie man tik padeda ivertinti mano pozityvuma ir dziaugtis juo labiau. O tie debesys tai juk greit nuplaukia