Mes esam pozityvistės !

būtent,gyvename sau ir dėl savęs,žinoma,kitų žmonių interesai ir turi rūpėti,bet ką duosi kitam žmogui,jeigi pats(viduj)nieko neturi?reikia save lepinti,mylėti,tada ir meilė kitiem bus tikresnė

aš kiek pasimetus...seniai audžiu mintį neužeiti į SM trbt yra keli variantai
1)čia praleidžiu gan nemažai savo laiko,o šiuo metu tikrai yra svarbesnių dalykų,kaip kad ir mokymasis.be to tiesiog nenoriu,kad tiek daug laiko praeitų prie pc
2)SM yra kelios pagrindinės mano temukės-ši ir vienišių.Gal jei vizualinu ir tikiu,kad sutiksiu tą nuostabųjį man nederėtų ten eiti?nes ten aš taip ir skaitau kitų neigiamas nuomones tam tikru atžvilgiu,dvejonės merginų,kad nesutiksim mes čia nieko,taip ir liksim,na žodž ten yra to negatyvo bet aš prisirišus prie jų kiek tai įmanoma virtualiai džiaugiuos,kai kuri randa savo sielos draugą,įdomu sužinot kaip kam sekas
3)pasidariau kiek "atsargi" žodžių,minčių atžvilgiu,nesakau,kad paranoja,bet baidaus negatyvių žodžių šaltinių.Tv- tik keli mano serialai mėgstami,kurie dovanoja man gerą nuotaiką,mintį,kad viskas labai nuostabu radijo stotis mano klausoma jau nuo seniai ta,kur mažiausiai tauškia ir kur vedėjas labai smagiai užsikvatoja karts nuo karto
aš tiesiog pagalvojau,kaip būtų nuostabu,kad mes stengtumėmės savo mintis reikšti kuo pozityviau neužsimint apie skaudulius(jie gėrio neatneš),perfrazuot sakinius teigiamesne linkme,pastebėti pliusus.....gal reikia tokios temukės?kur pozityvistės kalbėtų tikrai pozityviai?anyway,gal tai tiesiog jau tikrai mano paranoja ant tų žodžių.....


labai miela,rami dainikė http://www.youtube.c...h?v=tFxE95Ye4TQ

Tikrai dziaugiuosi del jusu merginos .Smagu matyti,kad tai tikrai veikia ir,kad einu teisingu keliu.As taip pat stengiuosi kiekvienoje situacijoje izvelgti kazka gero ir nepasiduoti,negrauzti saves,o eiti i prieki arba kai kuriuos dalykus paprasciausiai ignoruoti.Na ir dazniausiai tai veikia.Dziaugiuosi labai del to ir dziaugiuosi,kad laiku atsimerke akys
Sufi,tiesiog jauciu,kad esi labai laiminga ir,kad daug ka pakeitei gyvenime.Tikiuosi ir as galesiu viena diena dziaugtis dideliais pasikeitimais.Kol kas keliauju i prieki mazais zingsneliais.Bet ir tai yra gerai,kuomet daugelyje situaciju pasielgiu visai kitaip nei aknsciau arba bent jau stengiuosi
Papildyta:
As taip pat pastebejau,kad pradejau atsirinkti ka ziureti,ka klausyti ir netgi su kuo bendrauti.Bendraudama pradejau rinktis zodzius ka sakau,stengiuosi kuo maziau kalbeti apie blogus dalykus arba juos perfrazuoju teigiamaisTaip pat ir forume neskaitineju daugelio temu,kurios mane sumaisytu arba neigiamai paveiktu.O del liudesio ir siaip ivairiu jausmu mano nuomone yra tokia,esam gi zmones,ne robotai,reikia ir dziaugtis,bet reikia ir liudeti.Nenoreciau tapti bejausmiu zmogumi,nes gyvenimas yra sudetas is ivairiu spalvu,tad ir mes kartais turime pakeisti spalvas.Jei visuomet tik dziaugsimes arba save apgaudinesim,kad dziaugiames,tuomet vistiek ateis diena,kada tikrai tikrai viduje bus labai negera.Manau,kad visko reikia po truputi,tai yra sveika.Juk po liudesio dziaugsmas buna daug stipresnis,malonesnis
Papildyta:
Tiesa Winona,as taip pat esu vienise ir kartais ateina akimirkos,kada del to labai pergyvenu,nes tai tikrai nera trumpas laiko tarpas ir man labai truksta silumos salia.Bet stengiuosi galvoti,kad tas zmogus ateis tinkamu laiku ir as busiu labai laiminga.Ir ji turedama ivertinsiu.Nes budama dabar viena,tikrai turiu laiko viskam apmastyti ir tikrai stengiuosi atsiriboti nuo blogu minciu ar dideliu verkslenimu (turiu omenyje apie kai kurias forumo temas arba kai kuriuos straipsnius),nes esu isitikinusi,kad tai mane paveiktu ir gal but atsidurciau ten pat ties kur pradejau

džiugu žinot,kad ne viena tokia esu,kuri atsijoja daug ką tik...gal nesu jau tokia stipri,kad net temukė mane gali paveikt gan sunku,šiandien išmečiau vienišių temukę iš favouritų ir taip....abidna man bus įdomu žinoti,kaip joms sekas tikiuos,kad veiksmai verti rezultato

Suprantu tave,as irgi taip pat,labai iprantu prie ivairiu savo veiksmu,pavyzdziui sedejimo prie kompiuterio Bet gal but tu jas gali rasti kitose temukese?Nejaugi jos tik ten ir sedi.Na bet is tikruju ir as nelabai kur kitur nosi kaisioju.Bet manau,kad tau tai tikrai turetu iseiti i nauda.As dar ne taip ta savo vienatve pati astrindavau.Kai man budavo liudna,pasileisdavau kokia liudna muzika,prisiskaitydavo graudziu eiliu arba pasnekesiu tokio pacio likimo zmoniu.Na ir po to liedavau asaras Ir kokia durna buvau Aisku dabar buna tokiu liudnu momentu,bet tikrai tikrai daug maziau.Paprasciausiai galvoju,kaip butu gera,kad atsirastu tas zmogus salia Bet stengiuosi leisti teketi tam pasroviui.Ir pradejau jausti,kad tikrai atsiras tas zmogus.Tiesiog tai jauciu.Tik vat idomu kada

Mergyt, nebesilankysi pas mus... ?

visom įdomu laabaaai įdomu.aš žinau vieną tiesą,kad tokie dalykai nutinka netikėtai.kaip visada....tą galiu patvirtint ir iš savo patirties taip norėčiau,kad mano smegeninė dažniau imtų pertraukas nuo intensyvaus galvojimo,svarstymo,laukimo
bet šiaip...na sulauksim mes.man labai patiko kairos įdėta mintelė apie tuos,kurie dar laukia reikia tik nelaikyt savęs vieniša.nes sielos draugas yra,kažkur,bet yra,ir jis taip nori kuo greičiau mus rast man kartais taip susišviečia,kad aš jau dabar myliu jį,nors nežinau,kas jis toks taip gera pasidaro,kai pagalvoju,kiek gero jam galėsiu duoti
o ta knygelė "įsimylėk save" man jau labiau pradeda patikt



agnute>>>manau supranti mane kodėl taip nusprendžiau,aš vis tave čia pastebiu,todėl dalinai man lengviau,nes galėsim taip susisiekt o be to man dar reikia valios pas jus neužsukt

Taip,ir as perskaicius Kairos tuos zodzius apie musu antra pusele,pasijutau labai labai gerai.Toks ramumas uzliuliavo ir taip kaip ir tu pradejau ji jausti,nesvarbu,kad jis kazkur toli,bet jis kazkur yra ir manes iesko.Tik,kad nepasiklystu
O ta knyga Isimylek save norejau nusipirkti,tik vat nebuvo pas mus knygyne.Gal gali papasakot truputi apie ka ji,arba kokiu fainu fraziu parasyti

suprantu

aha, aš čia dažnokai užsuku reiškias dažniau čia susieksim...

žinok vis skaitau ir galvoju,va šitą pozityvistėm,va šitą nurašyt gaila nepasižymėjau...et einu,paieškosiu ko nors special for today
Stanislavas Lekas:"Jeigu žmogus yra miręs,tai dar nereiškia,kad jis iš tikrųjų gyveno".Taigi,kiek yra pasaulių?begalybė.o mes net nepažįstame savojo-to,kurį susikūrėme,kuriame gyvename?nepažįstame net to,kas nuo mūsų neturi jokių paslapčių,jei tik norėtume į jį pažvelgti.kiek pasaulių buvo sukurta?po vieną kiekvienama iš mūsų?ar normalu,kad mes nepastebime tų gerų savybių,kurias mum priskiria?mums netgi neatrodo,kad kalbama apie mus.Mes pirmieji atsisakome suvokti tai,kas yra mūsų.taigi pabandyk pastebėti,tai ką sukūrei.visa tai suvokti ir pažinti svarbu pirmiausia dėl to,kad būtent tai pats sau pasirinkai,bet svarbiausia,kad pasirinkai todėl,jog gali visa tai pakeisti.tai yra tavo pasaulis.kartais pakanka vieno žvilgsnio,kad parodytume kam nors,jog pakeitėme apie jį savo nuomonę,ir viskas pasikeičia

jei būtum Dievas,ar išpildytum svajones to,kuris sako,kad kažko nori,bet nesistengia kad tai pasiektų?

aciu tau labai Geri zodziai,kazkaip susimastyti privercia ir susigesti,kad tikrai mazai zinau apie savo pasauli.Turetu tikrai buti gera knyga,reikes kaip nors ja isigyti.Labai labai aciu

nerealu

labai labai prašom gera knyga,tik va trbt su radimu jos sunkiau,aš ir tai paskutinę prigriebiau

kadangi jau lekiu nuo pc,linkiu kuo saldžiausių,minkščiausių sapnų.radau labai gerą foto

va kad mes taip užmigtume svajodamos apie tai ko norim