Labas rytas,
trude, stiprybes tau dideles susidurus su tokiais zmonemis... Tarp zmoniu taip pat veikis dziungliu istatymas, ir tik susidure su panasiu likimu supranta, kad buvo neteisus. Is mano gyvenimo ( na is mano pazystamy greiciau
) du pavydziai:
1. Senele labai smerke savo dukterecia, kad si prasidejo su vedusiu vyru. Nesvarbu, kad jis ja suviliojo, kad jis jai apsuko galva ir plaliko, bet ji gi su zenotzmogiu prasidejo! Paleistuve! Na ir ka- uzaugo jos anuke, ir lygiai toks pat likimas istiko ja. Ji to nezino, isivaizduoja, kokia yra teisuole, o teko kenteti jos anukei. Kartais taip norisi jai issakyti, ant kiek ji neteisi, kokioms kancioms pasmerke savo anuke, taciau... tai ju seimos reikala, neturiu teises i tai kistis...
2. Vienas vyriskis labai nusiteikes rasistiskai. Jam juodaodziai tai bezdiones antra karta nuo palmiu- be morales, be supratimu, be jokios inteligencijos, arogantiski kiaules ir t.t. Baisesniu epitetu nedrasysiu. Na ir ka- ogi jo sesuo istekejo uz juodaodzio ir jis dabar turi sunena juodaodi! Ir turi dabar sedet keliukus suglaudes ir ausis, kad neizeistu sesers ir neisgirstu visokiu epitetu savo atzvilgiu
Kaip gyvenimas viska sudelioja i vietas... Visada lengviau teisti, smerkti, nurasyti i siuksles suklydusius zmones, zmones su negalia, kitokius zmones, nes jie gi ne "tokie kaip turi buti". Bet likimas tokiems ziuretojams is auksciau aplauzo ragus... Tik ne visada tai suzinome
O tavo dukryte- ji niekada nebus tokia arogantiska, o kaip tik bus jautrios sielos, atjaucianti ir gera mergyte. O tokiu zmoniu zemei reikia... Nes dvasios luosiu zemej tikrai daug, o tai baisiau nei fizine negalia...