Paauglystė

Odette gal rekomenduotum psichologa

kaip tik mes einam kaune centro PSC vedėją
labai tik neprisimenu pavardės iš M raidės, ji kaip tik dirba su paaugliais, rezultatai akivaizdūs. Bet čia tik mano nuomonė
reikėtų kreiptis po naujų metų nes tikriausiai šendien išėjo atostogų, tai mes irgi visą mėnesį neisim

jei reikia kontaktų parašysiu į az

Galvojau,kad mano viena tokia mergaite Jei manes dar klauso,tai mociute(mano mama) nelabai
Anksciau buvo gera mergaite,bet siais metais tiesiog

kiek metų tavo mergaitei

Tikrai,kad liudna darosi su tais paaugliais mano sunui 8m.ir jau nesukontroliuojam tiek pradejo MELUOTI,kad baisu sakom,kalam jam i galva, kad nieko gero meluodamas nepasieks,kad mes anksciau,ar veliau suzinosim TEISYBE,sakom,kad mes jo nebarsim uz teisybe,o pyksim uz mela...rezultatu 0,vistiek meluoja....liepiu susitvarkyti kambari,parodau kaip tai daroma,kaip lova reikia pasikloti ir pan.jis tingi del to ir negraziai ta lova pasikloja! o sako,kad nemoku kitaip ir kiekviena miela diena reikia priminti,ar pasiklojai lova,ar ....zodziu,jei nepaklausi,tai pats ir nepadarys kas jam priklauso padaryti tai MB sako daugiau nieko nesakom,pamatom,kad lova nepaklota,tai ateinam isverciam viska ant zemes ir tegu zinosi!
jau,ziuriu,kad vyras pradejo jausti jam neapykanta..prarado vilti,kad jis pasikeis...
dar...sunus musu lengvai bendraujantis,jis nejaucia stabdziu,ta prasme su suaugusiais bendrauja,kaip su sau lygiu draugu;nemoka gerbti,neturi gedos jausmo..nu zodziu...taip tai jo sirdis gera,bet va turi tokiu blogu iprociu kai buvo maziukas,buvo labai geras!
ir kiekviena diena vis randam prie ko prikibti,nes viska daro ne taip liepi eit koki darba padaryti,tai susiraukia ,baisiausiai nepatenkintas ir sako kas uz tai;tai as jam aiskinu,kad tevam reikia padeti,juk ji mes islaikom ir pan.kad jei tevai liepia turi paklusti...nu bent jau pas mane seimoje tai buvo taip:liepia ir jokiu atsikalbinejimu ir eini ir darai,kad ir sukandus dantis,kad ir nepatinka tas darbas,darai ir sventa!
o cia dabar,dar derisi,dar ne va kokio tai uzmokescio reikia

dar dukryte auginames,bet tikiuosi,kad su ja tokiu bedu nebus kazkaip mergytes meilesnes,svelnesnes ir geresnes,bet pasiskaicius jusu postus,taip neatrodo bet as labai tikuosi,kad maniske bus

na,o musu sunelis ipatingas vaikis ir labai sunkus,sunkiai pasiduoda auklejimui,mes nebezinome kaip sneket,ka daryt,bandem ir graziuoju ir bloguoju,draudem ir su kompiuteriu zaist ir dviraciu vazinet,jam dzin!jau jo niekas nebegazdina...klausiam kodel melavai,tai tik peciais patraukia ir visas jo atsakymas!!dauzyt gi vaiko nepradesim,tai dabar liko tik psichologo pagalba,domejausi,kad mokykloje yra,tai ir eisim pas ja

Buvo 12

nepergyvenk tu ne viena, mes su tavim

tai gal kokiu patarimu duotumet jei su manim

jei visos pasidalinsim savo patirtimi ir kaip stengiamės bedrauti su paaugliais, kaip su jais "kovoti", tai ir bus geriausi mano manymu patarimai
o kai išsipasakoji visada tampa lengviau
čia galima pasakyti daugiau, nei bet kuriai gerai draugei gali pasakyti, tai jau šis tas mamoms kurios turi problemų su vaikais
aš taip pat jų turiu kaip ir dauguma

Kiekvieną rytą susitinkate vis kitą žmogų, nei tas, kuriam vakar sakėte “labanaktis”. Taip sakoma apie paauglius, kurių kūnas, pasaulėjauta ir nuotaika keičiasi taip greitai, kaip kad būdavo tik ankstyvoje vaikystėje. Dažnai tėvai, atėję į konsultaciją, skundžiasi jų šeimoje augančiu paaugliu taip, lyg kalbėtų apie sunkią ligą. Paauglystė - tai ne diagnozė. Ir netgi ne amžius. Tai ypatingas išgyvenimas, netgi sakyčiau, gyvenimo būdas.

Vienas svarbiausių išgyvenimų paauglystėje susijęs su “AŠ” gimimu. “AŠ” gimimo procesas paaugliui labai nepaprastas dalykas. Gėda ir baimė - du pagrindiniai ir labai stiprūs jausmai, kuriuos išgyvena vaikas šiame amžiuje. Jau išvarytas iš vaikystės pasaulio, bet dar nepriimtas į suaugusiųjų, paauglys jaučia, kad jam nėra vietos šioje žemėje. Tokia savijauta jį lydės tol, kol jis ras atsakymą į klausimą:
”Kas AŠ?”.

Ir jis ieško atsakymo, tyrinėdamas save veidrodyje, aktyviai dalyvaudamas įvairių kompanijų vakarėliuose, atsiskirdamas nuo tėvų, besikankindamas savo vietos paieškose. Tai yra labai svarbu jam dabar, o taip pat - tai svarbu visam jo būsimam gyvenimui. Kodėl? Ogi štai kodėl - jeigu paauglys nesugebės rasti atsakymo į šį klausimą, jis psichologiškai gali tarsi užstrigti šiame amžiuje, taip ir neišgyvenęs iki galo krizės, kuri liks amžina jo gyvenimo krize.

Jeigu krizę bus lemta išgyventi ir pergyventi, gimęs AŠ pavers jį nebe paaugliu, o būtybe su galimybių pasauliu, naujų susitikimų ir santykių, savirealizacija ir būsimais pasiekimais. Vaizdžiai galime sakyti, kad išgyventa ir užbaigta paauglystės krizė, kurios metu ieškomas ir randamas AŠ, atveria duris į pasaulį, jo pažinimą, sugebėjimą džiaugtis.

Ilgame ir sunkiame “gimimo”procese į paauglio psichologiją grįžta naujagimio trapumas, kraštutinis jautrumas tam, ką apie jį galvoja aplinkiniai, ką apie jį kalba, kaip jį priima jam svarbūs žmonės. Paauglys jaučiasi nesaugus, pažeidžiamas emociškai. Visa tai vyksta ne tik su “sunkiais” paaugliais. Vaiko pasaulis keičiasi tiek daug, kad suaugusiųjų pasaulis jam atrodo kaip kita galaktika. Kontaktas su tuo pasauliu labai sudėtingas, o kartais visai pametamas.

Paauglio drama ir tame, kad ji labai nori išsikalbėti, pasidalinti savo išgyvenimais, jis trokšta būti suprastas. Tačiau jis neranda žodžių savo jausmams nusakyti bei išreikšti. Būtent todėl, užduodama paaugliui klausimus apie jų gyvenimą, norus, dažniausiai girdžiu du atsakymus : “nežinau” arba “ normaliai”. Dažniausiai tai yra viskas, ką jie gali pasakyti, kartu stipriai trokšdami, kad aš juos suprasčiau...

Paaugliui nepaprastai sunku, kai tėvai staiga nustoja suprasti, kaip jam baisu ir sunku. Juk jis tampa kažkuo visai kitu, jis dar nesupranta - kas jis, ar jis geras, ar gražus, ar pakankamai protingas ir sėkmingas. Tėvai nepadeda susigaudyti visuose šiuose sudėtinguose klausimuose. Greičiau jau atvirkščiai, jie patvirtina visus pačius niūriausius paauglio numanymus apie save: “ nusimokei”, “ pažiūrėk, kaip tu atrodai’ ir pan. Lieka tik viena - rasti tuos, kas priims tave tokiu, koks tu esi - nekritikuos, nežemins, nepeiks.

Todėl paauglys ir patiki savo vidinius išgyvenimus ne tiems, patiems artimiausiems - šeimos nariams, o tiems, kurie su juo kalbėsis kaip su sau lygiu, kaip dvi asmenybės, kaip du pasauliai. Puiku, kai šiuo kitu pasauliu tampa kiti suaugę brandūs ir adekvatūs žmonės: žurnalo redakcija, įdomūs bendraamžiai, psichologai, treneriai. Daug sudėtingiau, kad labai svarbia paaugliui tampa visai kitokia kompanija.

Kaip kūdikis išgyvena atsiskyrimo nuo motinos šoką, jaučia globos bei rūpinimosi juo poreikį, taip pat ir paauglys - jis išgyvena atsiskyrimą nuo tėvų. Jam reikalinga pagalba, bet ne tėviška. Jam reikia pagalbos iš tokio žmogaus, kuris padės jam “gimti”. Dažnai tokius žmones paauglys randa ne šeimoje. Tokius, kurie priima jį toks, koks jis yra, kurie neprivalo jo auklėti, padėti rasti atsakymą į klausimą :”kas aš esu?”.

Mūsų visuomenėje jaunuoliai negauna palaikymo kriziniu brendimo momentu. Kadangi nėra jokio ritualo, kuris reikštų, kad vaikas perėjo į persilaužimo periodą. Daugelyje kitų kultūrų egzistuoja kolektyvinės iniciacijos. Paauglys aplinkiniams - tai labai netobulas sutvėrimas. Jis priešinasi, grubus, nepripažįsta autoritetų, gali būti agresyvus, nuolatos kelia nerimą. Aplinkiniams jis labai “nepatogus”...
Tai už ką gi jį mylėti?

Paaulgys jaučiasi niekam nereikalingu. Na, išskyrus kompaniją tokių pačių, kaip ir jis. O iš tikrųjų - niekam kitam, na nenbent kūdikiams, taip nėra reikalinga pagalba ir dėmesys, kaip kad paaugliams. Štai todėl meilė paaulgiui, tokiam netobulam šiuo momentu, yra pagrndinė tėvų užduotis.

Be to, tėvai turi emociškai priimti šį “naujai gimstantį stebuklą” be nuolatinės kontrolės,, be įrodymų, kad jų vaikas to nusipelnė. Šiems vaikams gerokai sunkiau, negu mums gali atrodyti iš jų įžūlios veido išraiškos. Daugelis tėvų žino, jog tai tik laikina paauglio būsena, įžūlumas tik poza, slepianti nesaugią, greit sužeidžiamą paauglio sielą.

Manau geriausia, ką mes galime padaryti - tai tiesiog būti šalia, ištiestos rankos atstumu, pasiruošę išgirsti ir suprasti, pasiruošę padėti “gimti”.

LoCuRa, kaip gražiai parašei

LoCuRa kaip graziai parasei, pabandysiu isijausti ir suprasti savo vaikina, nes kazkas naujo ir idomaus su juo vyksta