Ar niekas nenori, ar neturi problemų su savo vaikučiais
Ar niekas nenori, ar neturi problemų su savo vaikučiais
QUOTE(deiron @ 2008 09 02, 19:13)
konkrečiai,mane domina kokių jūs veiksmų imatės kaip nurodytu laiku negrįžta į namus( o tel. būna išjungtas)
Maniškė dar neužaugo, bet pasakysiu, ką darydavo mano mama (o buvau aš labai padykus paauglė)- grįžus aišku skandalą didžiausią iškeldavo, atimdavo visas susisiekimo su draugais priemones
, neleisdavo išeiti pasilinksmint. Ką darydavau aš- pykau ir laikiau neteisybe, net jeigu tikrai būdavau prasikaltus (vėliau grįždavau, nekeldavau telefono). Kas man būtų padėję: jeigu tuo momentu, tai tikrai nežinau, gal net atviras pokalbis nelabai būtų padėjęs. Paprasčiausiai matyt per silpnas ryšys buvo su mama, kad mane jaudintų pokalbiai. Jeigu jūs jaučiat, kad dar galit prisikasti iki dukros "silpnosios vietos", kalbėkitės kalbėkitės, kalbėkitės. Bet nesmerkit tik, nes bus tik blogiau. Nuoširdžiai domėkitės, būkit draugė, kuriai išsipasakojama, kuria pasitikima.
Aš kai su ja kalbuosi tai atrodo kad viskas okey, bet kai ji išeina pro duris vėl viskas iš naujo.Pasakau kad grįžtu 21.30 tai iki nakties dviejų jokios žinios, kaip dar kalbėti ir kaip ja bausti, net nežinau. Kaip minėjau ji yra jaunesnioji dukra.
QUOTE(sena niekšė @ 2008 09 04, 19:05)
o ką dukra su klasiokėm darė kad reikėjo uždraust bendrauti?
as uzdraudziau tikrai ne be reikalo. Taciau to pakako, kad suvoktu, kad laikas sustoti. Tos klasiokes su ja bendravo skirtingu laiku ir visos kartu nieko bendro neturi. Vienos klasiokes seima uzdraude bendrauti su mano dukra, taipogi ir as uzdraudziau. Mes supratome, kad tai bus geriausia pacioms mergaitems. Deja, kaip begaila butu, mano dukra sustojo, o tos mergaites ne ir nera pavyzdingo elgesio. Gal as esu net per daug griezta?
Kartais net pagalvoju, aciudie, buvau isgirsta ir ka dariau tik dariau dukters labui.Deiron, jeigu tavo dukra pazadejo grizti 21.30 ir negrizo, o parsibaste tik apie 2 val. nakties, jeigu tai butu mano dukra, nebutu jokiu pasivaiksciojimu su draugais. Nesilaikanciu pazadu as negailiu.
Laureta, bet kaip man elgtis, ką daryti juk su diržu nesimosikuosi prieš penkiolikmete(vat sako vaikams nereikia diržo), ji nėra gavus jo nes maža buvo superinis vaikas, tai dabar dėlto turbūt ir negaliu susikalbėti.Vyresnioji maža buvo tikra padauža gaudavo lupt, bet kol buvo paauglė jei ir pavėluodavo puldavo atsiprašynėti. Jei norėdavo dar kur pabūti skambindavo arba grįždavo paprašyti ( juolab kad pažinojau jos visus draugus).
QUOTE(deiron @ 2008 09 08, 14:17)
Laureta, bet kaip man elgtis, ką daryti juk su diržu nesimosikuosi prieš penkiolikmete(vat sako vaikams nereikia diržo), ji nėra gavus jo nes maža buvo superinis vaikas, tai dabar dėlto turbūt ir negaliu susikalbėti.Vyresnioji maža buvo tikra padauža gaudavo lupt, bet kol buvo paauglė jei ir pavėluodavo puldavo atsiprašynėti. Jei norėdavo dar kur pabūti skambindavo arba grįždavo paprašyti ( juolab kad pažinojau jos visus draugus).
O man teko griebtis diržo ir paauklėt savo keturiolikmetę
Bet tai nepadeda, todėl daugiau taip nedarysiu.Labiausiai padeda telefono atėmimas ir kompiuterio uždraudimas, bei bet kokie pasivaikščiojimai su draugais. Šiaip vienas labai psichologiškai pasikaustęs žmogus patarė- "laikyk ir kontroliuok kol gali, nes jei jau pajus kad atitrūko tai jau ir "ate", o kad atitrūks tai tik laiko klausimas"
Tai toliau tik lieka "išlaukti" kol ateis į "protą" (jei ateis)
Del betvarkes namie, tai galiu pasakyt, kad visos mano vaikystes ir paauglystes metu kambary siaubingas bardakas buvo 
is pradziu zaislai, veliau drabuziai, knygos visur primetytos tevai labai pyko, ypac tevas, po kelis menesius su manim nesisnekejo. Jis del to tiesiog is proto kraustesi, ir kiaule pavadindavo, ir kad kiaulydej gyvenu sake.
Mano manymu, tai gal cia toks gyvenimo budas, netgi nezinau. Nes va dabar pati gyvenu, savo bute, ir niekas nepasikeite, visur bardakas Is dalies laiko truksta, mokausi, dirbu. Bet kad ir noro tvarkytis nei kiek nepadaugejo. Kantrybes pakanka tik indus i indaplove sudet (va netgi rankom neplaunu ) ir kilimus prasiurbt.
O tevas tai su manim iki siol nesisneka, jau geri tris metai praejo. Ne tik del tos betvarkes, bet tai viena is pagrindiniu priezasciu. Tai va taip :/
is pradziu zaislai, veliau drabuziai, knygos visur primetytos tevai labai pyko, ypac tevas, po kelis menesius su manim nesisnekejo. Jis del to tiesiog is proto kraustesi, ir kiaule pavadindavo, ir kad kiaulydej gyvenu sake.Mano manymu, tai gal cia toks gyvenimo budas, netgi nezinau. Nes va dabar pati gyvenu, savo bute, ir niekas nepasikeite, visur bardakas
Is dalies laiko truksta, mokausi, dirbu. Bet kad ir noro tvarkytis nei kiek nepadaugejo. Kantrybes pakanka tik indus i indaplove sudet (va netgi rankom neplaunu ) ir kilimus prasiurbt. O tevas tai su manim iki siol nesisneka, jau geri tris metai praejo. Ne tik del tos betvarkes, bet tai viena is pagrindiniu priezasciu. Tai va taip :/
Sabina, maniškė taipogi nesitvarko, taip pat pykstamės, kai liepiu susitvarkyti ji sako kad pas ja labai viskas tvarkinga. O kaip prispaudžiu kad susitvarkytu tai viska sugruda kur papuola, naudotus rūbus sugruda į spinta prie švariu ir mane pedante dar išvadina, kai gyveno kartu vyresnioji tai ją priversdavo bent savaitgalį susitvarkyti savo daiktus, o dabar abi kariaujam.
vilmaut. diržo tikrai neiimsiu ne dėl to kad jai jau tuoj bus 16m(ir nelabai pajėgčiau uždrožti ji visa galva už mane aukštesnė)ir ne manau kad jau dabar padės(nes iki šiol nėra jo ragavusi).
vilmaut. diržo tikrai neiimsiu ne dėl to kad jai jau tuoj bus 16m(ir nelabai pajėgčiau uždrožti ji visa galva už mane aukštesnė)ir ne manau kad jau dabar padės(nes iki šiol nėra jo ragavusi).
Labas, esu girdėjusi apie kažkokią gerą knygą, kurioje patariama kaip gyventi su paaugliu, gal girdėjote apie ją? turiu sūnų 11m. problemos prasideda 
galvoju gal paskaičius būtų kas aiškiau
galvoju gal paskaičius būtų kas aiškiau
Pas mus irgi tas pats del tvarkos. Dukrai 12,tad prasideda toks amzius,kai ji nori, kad jos zodis butu paskutinis 
Sunui 10.Kai uzeina sneka apie tvarkymasi,vyksta karas tarp ju ir dar su tokiais epitetais ,kad ausys linksta.Jie galvoja kad as neisgirsiu,bet jie kai isijaucia,greiciausiai ir kaimynai girdi 
Dukrai 12,tad prasideda toks amzius,kai ji nori, kad jos zodis butu paskutinis Sunui 10.Kai uzeina sneka apie tvarkymasi,vyksta karas tarp ju ir dar su tokiais epitetais ,kad ausys linksta.Jie galvoja kad as neisgirsiu,bet jie kai isijaucia,greiciausiai ir kaimynai girdi
QUOTE(mylimuke @ 2008 09 07, 01:06)
Maniškė dar neužaugo, bet pasakysiu, ką darydavo mano mama (o buvau aš labai padykus paauglė)- grįžus aišku skandalą didžiausią iškeldavo, atimdavo visas susisiekimo su draugais priemones , neleisdavo išeiti pasilinksmint. Ką darydavau aš- pykau ir laikiau neteisybe, net jeigu tikrai būdavau prasikaltus (vėliau grįždavau, nekeldavau telefono). Kas man būtų padėję: jeigu tuo momentu, tai tikrai nežinau, gal net atviras pokalbis nelabai būtų padėjęs. Paprasčiausiai matyt per silpnas ryšys buvo su mama, kad mane jaudintų pokalbiai. Jeigu jūs jaučiat, kad dar galit prisikasti iki dukros "silpnosios vietos", kalbėkitės kalbėkitės, kalbėkitės. Bet nesmerkit tik, nes bus tik blogiau. Nuoširdžiai domėkitės, būkit draugė, kuriai išsipasakojama, kuria pasitikima.
viskas vyksta panasiai su mano paaugle,bet jei as ja baru ,tai ji i akis juokiasi , neleisdavo išeiti pasilinksmint. Ką darydavau aš- pykau ir laikiau neteisybe, net jeigu tikrai būdavau prasikaltus (vėliau grįždavau, nekeldavau telefono). Kas man būtų padėję: jeigu tuo momentu, tai tikrai nežinau, gal net atviras pokalbis nelabai būtų padėjęs. Paprasčiausiai matyt per silpnas ryšys buvo su mama, kad mane jaudintų pokalbiai. Jeigu jūs jaučiat, kad dar galit prisikasti iki dukros "silpnosios vietos", kalbėkitės kalbėkitės, kalbėkitės. Bet nesmerkit tik, nes bus tik blogiau. Nuoširdžiai domėkitės, būkit draugė, kuriai išsipasakojama, kuria pasitikima. na,gal cia ir as kalta ,kad nerandu kaip prie jos prieit ,pasikalbet ,nors i laaabai uzdara
pasakysiu ką aš padariau. mano sūnui 13 metų, jis skaito save labai dideliu vyru. na kaip ir pas visus atsikalbinėja, šoka į akis (nežinau kaip tai pavadinti) ir daro kitas nesąmones.
aš su juo nuėjau pas psichologę, paskui jis ėjo kelis kartus vienas, paskui vėl ėjome abu. Aišku jis ėjo su didžiausiu nenoru ir t.t.
rezultatai akivaizdūs, jis kažkaip mažiau rėkauti ir atsikalbinėti pradėjo, jei aš užpykstu visada ateina ir sako "nu nesipykstam" (ankščiau to niekad nėra buvę) bent jau to pasiekėm man tai yra labai daug
bet mane nervuoja toks dalykas, gal aš pasirodysiu ir neteisi bet pasakysiu, jis ateina ir klausia ar padaryta valgyti, aš sakau pasidaryk ką nors pats (nes dabar aš labai mokausi o jis valgo ne viską), tai jis man pradeda aiškinti, kad aš esu jo mama ir jam privalau padaryti valgyti, jam sakau išsivirk dešrelių, o jis man sako nemoku, tada taip nervuooooja, kad...
aš su juo nuėjau pas psichologę, paskui jis ėjo kelis kartus vienas, paskui vėl ėjome abu. Aišku jis ėjo su didžiausiu nenoru ir t.t.
rezultatai akivaizdūs, jis kažkaip mažiau rėkauti ir atsikalbinėti pradėjo, jei aš užpykstu visada ateina ir sako "nu nesipykstam" (ankščiau to niekad nėra buvę) bent jau to pasiekėm man tai yra labai daug
bet mane nervuoja toks dalykas, gal aš pasirodysiu ir neteisi bet pasakysiu, jis ateina ir klausia ar padaryta valgyti, aš sakau pasidaryk ką nors pats (nes dabar aš labai mokausi o jis valgo ne viską), tai jis man pradeda aiškinti, kad aš esu jo mama ir jam privalau padaryti valgyti, jam sakau išsivirk dešrelių, o jis man sako nemoku, tada taip nervuooooja, kad...
