QUOTE(evuxiene @ 2013 06 27, 13:22)
šiaip jei taviškė susiras pedantą tai bus šakutės, jei tokį patį tai sutars, pilna pavyzdžių ir gyvenimo, juolab prigimtį pakeisti sunku, nu aišku galima kažkiek, bet viską muštru pasiekti
aš skaičiau" Laimingi tėvai iššūkis tėvams", nu tokia pusė velnio, gal labiau amerikėnams tinka, bet galim ką nors ir saviškiams pritaikyti
Šiaip tai aišku ir pačiai reik kantrybe apsišarvuoti, aš irgi kartais pagalvoju, kad nu nors verk iš kur tas vaikas toks, bet kaip sakoma vaikų ir tėvų nepasirinksi...
Tai vat, ir galvoju, kokią knygą geriau skaityt
Šiaip logiškai pagalvojus, turbūt tik amerikietiškų ir galima rast, nes juk mūsų Lietuvėlėje iki dabar vaikus auklėjo diržu
Kur buvom girdėję, kad kokiam kaime močiutės kalbėtųsi su vaikais, kaip anie jaučias
Jei kas būdavo negerai, dėdavo su rykšte ir baigta kalba
Tai mes čia dabar, sąlygiškai jaunos mamos, ėmėm svarstyt, kaip čia tuos vaikus laimingais padaryt... Diržo atsisakėm (
na, šiaip jau aš nesu sudavus anei supurčius vaikų ) ir ieškom, ieškom, ieškom auklėjimo metodų. O vaikai tuo tarpu pamažu iš mažyčių angeliukų virsta raguotais velniais
Tokiais pat, kaip ir tie, kuriuos kaime diržu auklėjo. Tai ką daryt
Velnias žino...
Mano dukra geros širdies. Protinga. Supratinga. Na, bet... Kaip sakiau, kai užplaukia kažkas, tai siaubas
Rėkia, šaukia, jei kas ne pagal ją. Amžiais zyzia, nupirk tą, nupirk aną... Man nuobodu... Nėr ką veikt... Tingiu... Na, žodžiu, manau, kas turit panašių atžalų, suprantat, apie ką aš
O aš taip jaudinuosi, pergyvenu, širdis plyšta... Vakar su mano mama taip susipyko, net gėda prieš mamą
Net grasino jai trenkti mano dukra, ar galit patikėti Kartais bijau, kad užauginsiu pabaisą, nu nebegaliu, baisu man...