Paauglystė

pati esu labai jauna, man tik 20metu.
Pradejau po laukus alsktyti nuo 14metu, taigi vos vyresne uz jusu sunu buvau. Pati maciau atsiprasant daug sudo, aplink buvo daug vyresniu pauugsliu, jaunesesniu irgi. Tai lyg ir buvo nekalta, buni su draugais, dauguma is ju gere, as atsilaikiau iki 16metu ir chebroje buvau balta varna, nors tuo metu turejau drauga kuris tryesi su visais, tai buvau saugi ir geribiama persona Nieko blogo nutikti negalejo, bet buvo ir nakvyniu apleistuose pasttuose, ir lasktymu po balius, nuo 16metu pradejau vartoti alkoholi, rukyti, kiekviena savaitgali nakvodavau vis pas skirtingus draugus, menkai apzistamus. Kur maciau ir mustynes ir visokio velnio. Bet augau, uzaugau, man nieo blogo nenutiko. Nors kai dabar pagalvoju, mami sitiek nervu istampiau, pati nebau niekur ikliuvusi, bet juk buna tai policijoje, tai lighonineje atsiduri per ta savo durna galva. Pati nenoreciau jog mano dukra tokio amziaus lesitu laika su chebromis arba lindetu isikniubusi i kompiuteri, manau reiektu uizdrasuti naktinius apsivaiskciojimus, liepti grizti tarkime iki 23val. Tinkrinti koks vaikas grizo Kolkas jis turi jusu klausyti kol jam nera 18 Mano viena drauge irgi trynesi su mumis, jos mama jos nesuvalde, todel jos buvo susitarusios, visada pasikalbeti, jog si papasakotu ka veike, ka gere, su kuo ir t.t. bent jau mama zinodavo visa tiesa, delto jautesi kazkiek ramiau O del kompiuterio, del ko jis sedi nezinau, bet turejau kaimyna kuris zasidavo naktmis, dienomis, tevai dirbo zusienuyje, jis apleido mokslu, galu gale taip prazaide visa pauuglyste, dabar jam apie 25metu, jis nemoka bendrauti su zmonemis, ju bijo ir kolkas apie pora metu bando prisitaikyti prie aplinkos, eina pas psichologus...

manau viso sito nereikia praleisti pro pirstus, o tai ka parasiau yra tiesiog mano pamastymai

kompiuteris yra daugelio teveliu problema ribokit kompiuterio laika, aisku bus pykciu ir barniu, bet galima pabandyti toki dalyka kaip ,,jei grisi namo laiku ir pns, tai kompiuteriu naudokis pvz iki 23val, o tada eik i lova..,, jei pokalbiai bus ignoruojami, tai galima bandyt neduot naudotis kompiuteriu is viso, bet matot nzn kaip jusu sunus sureaguos i tokia tvarka..gal tai duotu naudos, bet didesne tikimybe, kad jo ,,suaugusio zmogaus instinktas,, dar labiau sustipres ir bus dar blogiau turiu daugybe atveju savo pazistamu rate kurie vaikystej atsibaste, su laiku atejo i prota ir db viskas ok, o yra ir kitokiu atveju.. jei galimybes leidzia galima bandyti vesti pas psichologa.

as buvau neisimtis ir esu priskirta prie tu zmoniu kurie anksti pradejo galvoti, kad jie jau dideli ir savarankiski, aplinkiniai draugai visi vyresni buvo, as jauniausia, num savaime aisku alkoholis ir rukymas, diskotekos, nakvynes ale pas geriausia drauge, bet istikro kokiam tuse budavom, kazkada pabandziau ale ir is namu pabegti filmu amerikietisku prisiziurejus..oj vargsai teveliai , kiek buvo grasinta, kalbeta, prasyta..bet ka atejo toks laiko tarpas kai jau pradejau kazka nrml mastyt, susipazinau su dabartiniu savo vyru, vienas kita suradom ir viskas pasibaige jis mane priziurejo, ,,auklejo,, , veliau jau ir tevai su juo susipazino, apsiprato ir visada budavo ramus uz mane, nes zinojo, kad MB salia ir viskas bu ok.

Jūs teisingai supratot, esu vyresnė sesuo. Pradėjau šiek tiek kitaip į jį žiūrėti, po jūsų posto supratau, kad čia nėra anomalija, kurią reikėtų slėpti, reikia mokėti su tuo gyventi (kartu keisti ir mano pačios požiūrį). Pradėjau bendrauti su juo laisviau, pareiškiau supratimą, pasikviečiau kavos, o jam tuo metu parašė jo draugė, kuri norėjo susitikti. Pasiūliau nuvažiuot ją paimt ir pasiimt kavos, kartu pakalbėt. Jis sutiko (?!) Pasakiau, kad gali kreiptis, jei kas iškyla klausimų ar reikia nuvežt/parvežt. Per vieną dieną viskas tarsi pasikeitė, išliko tas pats aikštingas paauglys, bet aš jau žinau ką jis veikia ir su kokiais sunkumais susiduria. Pasipasakoja ir prašo pagalbos, jei reikia.
Tikrai padėjo mintis perkratyti ir suvokti, kad tai normalu ir nėra jis tiesiog "chuliganas" su kuriuo negalima susitvarkyti (toks buvo mano mąstymas iki atsakymų).

sveikos,

ilindau i sia tema galvodama,kad rasiu patarimu,bet cia daugiau pasisakanciu.
kur rasti kaip aukleti ta paaugli?

mano mergaitei 10m.susikalbeti katais jau labai sunkiai sekasi,kas bus toliau

auklėti reikia ne paauglį, o daug anksčiau. Kai anksčiau susirūpinsit, tai paskui nebus problemos, kad vaikas per naktis sėdi prie kompo ar biesas žino kur trankosi. O paauglio nelabai jau ir išauklėsi, pasiųs į keturias puses, jei gerbt tėvų neišmoko ir nieko jau nepadarysit.

Deja, ne visada yra taip idealu, kad augini tą vaiką nuo mažens. Aš gavau vaiką jau išaugintą iki išdykusio paauglio ir dabar bandau rasti su juo bendrą kalbą.
Nemanau, kad jau turiu nuleisti rankas ir sakyti: "paauglio nelabai jau ir išauklėsiu, pasiųs į keturias puses, jei gerbt tėvų neišmoko ir nieko jau nepadarysiu" , kažkaip dar esu linkusi pakovoti dėl jo. Man visai neįdomu nieko nedarant stebėti, kaip jis nesimoko, renka dvejetus, laksto su abejotinais draugais ir gadinasi sau gyvenimą.

Na jau tik nereikia. Tai Jūsų manymu probleminiai paaugliai yra tie, kurių ''daug anksčiau'' gerai neišauklėjo. Žinau daugybę atvejų, kuomet idealiais laikyti vaikai, sulaukę 14-15 metų pasikeičia neatpažįstamai.

rasau visoms mamoms,reikia atmint viena paaugliu auginimo taisykle,perskaiciau labai seniai,dar vaiku neturejau,kad musu paaugliai tegirdi tik kas antra zodi,ju smegeneles blokuoja,ir priima kas antra musu zodi,o musms atrodo,kad jie negirdi.

tie idealiai laikyti vaikai, gali but tokie, kurie augo rezime, baimeje, jais buvo manipuliuojama - tokie irgi is sono atrodo paklusnus, geri kitiems ir pan. paauglyste ateina pas kiekviena, bet jeigu santykiai seimoje normalus, tai lengviau iveikiami sunkumai...

Gali, bet tai daugiau išimtis nei taisyklė, nes bent jau man ''idealus'', jokiais būdais nėra paklusnus ir juo labiau paklūstantis.

Pas mus tokios pat daros bėdos aš su savo sūnumi nebesusišneku kai pagalvoju kad dar tik 10 metų, o siaube

Sveikos

Siūlau paskaityt knygą apie vaikų auklėjimą "vaikai kilę iš dangaus" labai gerų minčių ten yra. kai aš pradėjau skaityti ją, mano 14metis labai ja susidomėjo, pavartė, pavartė, o paskui jis man ją ir perskaitė. kasdien, aš virtuvėje darbuojuos, o jis garsiai man ją skaito. paskui padiskutuojam, pasiginčijam. tai kartais dabar jis man primena "mama pameni kaip toj knygoj rašė" čia kai ką iškapsto savo naudai. O aš jam - "o tu pameni, kad ten rašė, kad jei elgsies taip tada tik bus taip"
o iš bendros praktikos galiu pasakyti, kad su paaugliais reiktų kuo mažiau draudimų, tokių sausų, ir daug daug kalbėti, bendrauti, ieškoti kompromisų. O juk jų galima rasti visada. reikia būti jų draugais, tik taip galima kažką pasiekti