QUOTE(girene @ 2010 06 03, 21:09)
mamos,bukit tokios.tame straipsnyje visa tiesa.as tai zinojau seniai,ir taip auklejosi mano vaikai
Patiko straipsnis
Manau ir man reiks taip elgtis 
Sveikos mamos,
ryžausi ir aš įsijungti į jūsų būrį, nes sunku širdy be galo, o aplinkui nėra supratimo.
Net nežinau, ko aš tikiuosi, gal tiesiog palaikymo, vilties, gal patarimų, ačiū iš anksto visiems, kas atsilieps.
Trumpa mano problemos esmė - auginu du sūnus, 16 ir 11 metų. Su vyresniuoju problemų nėra, o štai mažasis ir yra mano dabartinis širdies skausmas. Jau beveik metai, kai pridirba ką nors nuolatos: pagautas berūkantis su draugais, vienu tarpu praleidinėjo pamokas mokykloje, dabar paaiškėjo kad vogė iš namiškių pinigus ir visa tai nuolatos lydi melas, išsisukinėjimai ir prisiekinėjimai, kad esąs nekaltas. Kalbu su juo daug, mėginu viską spręsti geruoju, skaitau straipsnius ir mėginu daug ką taikyti, bet namiškiai jau ėmė mane kaltint, kad dėl mano negriežtumo, o "kvailo" supratimo" prisidirbsiu, kad sugadinsiu vaiko ateitį ir iš jo užaugs.....net nepajėgiu rašyti kas. Ir jau pačią kankina abejonės, matau kad kartais sūnus piktnaudžiauja tuo, bet ypač būna sunku, kai nėra vilties, blaškausi lyg kokiame labirinte, o dūšioj toks jausmas, kad tuoj išprotėsiu. Šiandien pasiskaičiau šiame forume mintį, apie kurią ir pati mąsčiau - kad viena iš išeičių, kai atsiranda tokio vaiko gyvenime teigiamas autoritetas - treneris, vyresnis draugas, mokytojas. Blogai, kad niekas iš namiškių tokiu netapo, o kur atrasti tokių žmonių, patarkit kas žino? Jei būtų tiks treneris, mokytojas, psichologas - skirčiau paskutines jėgas, bet vežiočiau pas jį, padaryčiau TIKRAI VISKĄ, kad tik išgelbėčiau sūnų ir jis užaugtų doru ŽMOGUMI.
ryžausi ir aš įsijungti į jūsų būrį, nes sunku širdy be galo, o aplinkui nėra supratimo.
Net nežinau, ko aš tikiuosi, gal tiesiog palaikymo, vilties, gal patarimų, ačiū iš anksto visiems, kas atsilieps.
Trumpa mano problemos esmė - auginu du sūnus, 16 ir 11 metų. Su vyresniuoju problemų nėra, o štai mažasis ir yra mano dabartinis širdies skausmas. Jau beveik metai, kai pridirba ką nors nuolatos: pagautas berūkantis su draugais, vienu tarpu praleidinėjo pamokas mokykloje, dabar paaiškėjo kad vogė iš namiškių pinigus ir visa tai nuolatos lydi melas, išsisukinėjimai ir prisiekinėjimai, kad esąs nekaltas. Kalbu su juo daug, mėginu viską spręsti geruoju, skaitau straipsnius ir mėginu daug ką taikyti, bet namiškiai jau ėmė mane kaltint, kad dėl mano negriežtumo, o "kvailo" supratimo" prisidirbsiu, kad sugadinsiu vaiko ateitį ir iš jo užaugs.....net nepajėgiu rašyti kas. Ir jau pačią kankina abejonės, matau kad kartais sūnus piktnaudžiauja tuo, bet ypač būna sunku, kai nėra vilties, blaškausi lyg kokiame labirinte, o dūšioj toks jausmas, kad tuoj išprotėsiu. Šiandien pasiskaičiau šiame forume mintį, apie kurią ir pati mąsčiau - kad viena iš išeičių, kai atsiranda tokio vaiko gyvenime teigiamas autoritetas - treneris, vyresnis draugas, mokytojas. Blogai, kad niekas iš namiškių tokiu netapo, o kur atrasti tokių žmonių, patarkit kas žino? Jei būtų tiks treneris, mokytojas, psichologas - skirčiau paskutines jėgas, bet vežiočiau pas jį, padaryčiau TIKRAI VISKĄ, kad tik išgelbėčiau sūnų ir jis užaugtų doru ŽMOGUMI.
QUOTE(SuViltim @ 2010 06 10, 11:58)
Sveikos mamos,
ryžausi ir aš įsijungti į jūsų būrį, nes sunku širdy be galo, o aplinkui nėra supratimo.
Net nežinau, ko aš tikiuosi, gal tiesiog palaikymo, vilties, gal patarimų, ačiū iš anksto visiems, kas atsilieps.
Trumpa mano problemos esmė - auginu du sūnus, 16 ir 11 metų. Su vyresniuoju problemų nėra, o štai mažasis ir yra mano dabartinis širdies skausmas. Jau beveik metai, kai pridirba ką nors nuolatos: pagautas berūkantis su draugais, vienu tarpu praleidinėjo pamokas mokykloje, dabar paaiškėjo kad vogė iš namiškių pinigus ir visa tai nuolatos lydi melas, išsisukinėjimai ir prisiekinėjimai, kad esąs nekaltas. Kalbu su juo daug, mėginu viską spręsti geruoju, skaitau straipsnius ir mėginu daug ką taikyti, bet namiškiai jau ėmė mane kaltint, kad dėl mano negriežtumo, o "kvailo" supratimo" prisidirbsiu, kad sugadinsiu vaiko ateitį ir iš jo užaugs.....net nepajėgiu rašyti kas. Ir jau pačią kankina abejonės, matau kad kartais sūnus piktnaudžiauja tuo, bet ypač būna sunku, kai nėra vilties, blaškausi lyg kokiame labirinte, o dūšioj toks jausmas, kad tuoj išprotėsiu. Šiandien pasiskaičiau šiame forume mintį, apie kurią ir pati mąsčiau - kad viena iš išeičių, kai atsiranda tokio vaiko gyvenime teigiamas autoritetas - treneris, vyresnis draugas, mokytojas. Blogai, kad niekas iš namiškių tokiu netapo, o kur atrasti tokių žmonių, patarkit kas žino? Jei būtų tiks treneris, mokytojas, psichologas - skirčiau paskutines jėgas, bet vežiočiau pas jį, padaryčiau TIKRAI VISKĄ, kad tik išgelbėčiau sūnų ir jis užaugtų doru ŽMOGUMI.
ryžausi ir aš įsijungti į jūsų būrį, nes sunku širdy be galo, o aplinkui nėra supratimo.
Net nežinau, ko aš tikiuosi, gal tiesiog palaikymo, vilties, gal patarimų, ačiū iš anksto visiems, kas atsilieps.
Trumpa mano problemos esmė - auginu du sūnus, 16 ir 11 metų. Su vyresniuoju problemų nėra, o štai mažasis ir yra mano dabartinis širdies skausmas. Jau beveik metai, kai pridirba ką nors nuolatos: pagautas berūkantis su draugais, vienu tarpu praleidinėjo pamokas mokykloje, dabar paaiškėjo kad vogė iš namiškių pinigus ir visa tai nuolatos lydi melas, išsisukinėjimai ir prisiekinėjimai, kad esąs nekaltas. Kalbu su juo daug, mėginu viską spręsti geruoju, skaitau straipsnius ir mėginu daug ką taikyti, bet namiškiai jau ėmė mane kaltint, kad dėl mano negriežtumo, o "kvailo" supratimo" prisidirbsiu, kad sugadinsiu vaiko ateitį ir iš jo užaugs.....net nepajėgiu rašyti kas. Ir jau pačią kankina abejonės, matau kad kartais sūnus piktnaudžiauja tuo, bet ypač būna sunku, kai nėra vilties, blaškausi lyg kokiame labirinte, o dūšioj toks jausmas, kad tuoj išprotėsiu. Šiandien pasiskaičiau šiame forume mintį, apie kurią ir pati mąsčiau - kad viena iš išeičių, kai atsiranda tokio vaiko gyvenime teigiamas autoritetas - treneris, vyresnis draugas, mokytojas. Blogai, kad niekas iš namiškių tokiu netapo, o kur atrasti tokių žmonių, patarkit kas žino? Jei būtų tiks treneris, mokytojas, psichologas - skirčiau paskutines jėgas, bet vežiočiau pas jį, padaryčiau TIKRAI VISKĄ, kad tik išgelbėčiau sūnų ir jis užaugtų doru ŽMOGUMI.
Laba.
Skaitau,ir atrodo viskas atitinka mano situacija su vaiku.Mano sunui 12 metu,esu issiskyrusi,ir ji auginu viena.Jo tevelis gyvena su kita seima,ir vaiku visiskai nesirupuna.
Nenoriu kartotis,bet viska jau jus isvardinot kad man taippat neduoda ramybes.
Maniskis lyg dar neruko,bet melas,jau mane baigia pribaigti.Jis visada nekaltas,visada teisus.As irgi kazkuria diena pamaciau kad taupykle per puse lengvesne,ir jis nekaltas,jis neima...Paimiau telefona jo,tai pakraupau nuo zinuciu.Kazkur prisiregistraves matyt pazinciu pslp.rasosi su merginom(neaisku kokio amziaus),ir tos zinutes tokios kazinau,sleikstuli kelia.Ta prasme panos pacios raso,atrodo kariasi ant kaklo..Atemiau telefona,nes manau per toli jis eina..
Noriu graziuoju pasisneket su juo,nesileidzia i kalbas visiskai,neismanau kaip elgtis jau.Dingsta pastoviai is kiemo,nesako kur buna,pas ka.
As daug dirbu,mazai matomes,priziuri mano mama,kito pasirinkimo neturiu nes viena turiu islaikyti mus.
Pasidalinkim mamytes savomis bedomis,manau daug tokiu yra,tik nevisos pasisako...
QUOTE(SuViltim @ 2010 06 10, 12:58)
Sveikos mamos,
ryžausi ir aš įsijungti į jūsų būrį, nes sunku širdy be galo, o aplinkui nėra supratimo.
Net nežinau, ko aš tikiuosi, gal tiesiog palaikymo, vilties, gal patarimų, ačiū iš anksto visiems, kas atsilieps.
Trumpa mano problemos esmė - auginu du sūnus, 16 ir 11 metų. Su vyresniuoju problemų nėra, o štai mažasis ir yra mano dabartinis širdies skausmas. Jau beveik metai, kai pridirba ką nors nuolatos: pagautas berūkantis su draugais, vienu tarpu praleidinėjo pamokas mokykloje, dabar paaiškėjo kad vogė iš namiškių pinigus ir visa tai nuolatos lydi melas, išsisukinėjimai ir prisiekinėjimai, kad esąs nekaltas. Kalbu su juo daug, mėginu viską spręsti geruoju, skaitau straipsnius ir mėginu daug ką taikyti, bet namiškiai jau ėmė mane kaltint, kad dėl mano negriežtumo, o "kvailo" supratimo" prisidirbsiu, kad sugadinsiu vaiko ateitį ir iš jo užaugs.....net nepajėgiu rašyti kas. Ir jau pačią kankina abejonės, matau kad kartais sūnus piktnaudžiauja tuo, bet ypač būna sunku, kai nėra vilties, blaškausi lyg kokiame labirinte, o dūšioj toks jausmas, kad tuoj išprotėsiu. Šiandien pasiskaičiau šiame forume mintį, apie kurią ir pati mąsčiau - kad viena iš išeičių, kai atsiranda tokio vaiko gyvenime teigiamas autoritetas - treneris, vyresnis draugas, mokytojas. Blogai, kad niekas iš namiškių tokiu netapo, o kur atrasti tokių žmonių, patarkit kas žino? Jei būtų tiks treneris, mokytojas, psichologas - skirčiau paskutines jėgas, bet vežiočiau pas jį, padaryčiau TIKRAI VISKĄ, kad tik išgelbėčiau sūnų ir jis užaugtų doru ŽMOGUMI.
ryžausi ir aš įsijungti į jūsų būrį, nes sunku širdy be galo, o aplinkui nėra supratimo.
Net nežinau, ko aš tikiuosi, gal tiesiog palaikymo, vilties, gal patarimų, ačiū iš anksto visiems, kas atsilieps.
Trumpa mano problemos esmė - auginu du sūnus, 16 ir 11 metų. Su vyresniuoju problemų nėra, o štai mažasis ir yra mano dabartinis širdies skausmas. Jau beveik metai, kai pridirba ką nors nuolatos: pagautas berūkantis su draugais, vienu tarpu praleidinėjo pamokas mokykloje, dabar paaiškėjo kad vogė iš namiškių pinigus ir visa tai nuolatos lydi melas, išsisukinėjimai ir prisiekinėjimai, kad esąs nekaltas. Kalbu su juo daug, mėginu viską spręsti geruoju, skaitau straipsnius ir mėginu daug ką taikyti, bet namiškiai jau ėmė mane kaltint, kad dėl mano negriežtumo, o "kvailo" supratimo" prisidirbsiu, kad sugadinsiu vaiko ateitį ir iš jo užaugs.....net nepajėgiu rašyti kas. Ir jau pačią kankina abejonės, matau kad kartais sūnus piktnaudžiauja tuo, bet ypač būna sunku, kai nėra vilties, blaškausi lyg kokiame labirinte, o dūšioj toks jausmas, kad tuoj išprotėsiu. Šiandien pasiskaičiau šiame forume mintį, apie kurią ir pati mąsčiau - kad viena iš išeičių, kai atsiranda tokio vaiko gyvenime teigiamas autoritetas - treneris, vyresnis draugas, mokytojas. Blogai, kad niekas iš namiškių tokiu netapo, o kur atrasti tokių žmonių, patarkit kas žino? Jei būtų tiks treneris, mokytojas, psichologas - skirčiau paskutines jėgas, bet vežiočiau pas jį, padaryčiau TIKRAI VISKĄ, kad tik išgelbėčiau sūnų ir jis užaugtų doru ŽMOGUMI.
o bureli,koki nors lanko po pamoku?
Sveikos visos, senokai nesilankiau, net nustebau pamacius nauju laiskeliu 
Laurilija - taip mano sunelis anksciau lanke viena, o siais metais jau du burelius, taciau treneriai nera taip pasisvente berniukams, kaip as noreciau. Man paciai po patirtu isgyvenimu "ne viskas tvarkoj su galvele", jauciau neapsakoma nevilti ir panika. Dabar lankausi pas psichoteraupeute ir pas psichologe ir noreciau patarti toms kas turi problemu - nelikite vienos su savo bedomis, ieskokit pagalbos, butina nugaleti nevilti ir gauti patarimu! Jei neturit artimuju su kuriais galit pasisneket, nenorit i psichologus kreiptis, rasykit cia - pabendrausim bendraminciu rate ir turetu palengveti, o tuomet gal ir atsiras jegu viska pataisyti. Zanetute, is to kiek domejausi numanau kad Jusu sunelio problemu priezastis - bendravimo su mama trukumas. Gaila kad cia nelabai galima isiplesti, papasakociau apie tai daugiau. Bet tokios nuomones laikosi gydytojai, be to perskaiciau nemazai straipsniu. Jei Jums idomu, parasykit - pameginsiu bent trumpai papasakoti, gal ir kokiu patarimu sugalvosim. Sekmes mamytes visoms, linkiu ryzto, sveikatos, stipriu nervu, vilties ir SEKMES ! 
Laurilija - taip mano sunelis anksciau lanke viena, o siais metais jau du burelius, taciau treneriai nera taip pasisvente berniukams, kaip as noreciau. Man paciai po patirtu isgyvenimu "ne viskas tvarkoj su galvele", jauciau neapsakoma nevilti ir panika. Dabar lankausi pas psichoteraupeute ir pas psichologe ir noreciau patarti toms kas turi problemu - nelikite vienos su savo bedomis, ieskokit pagalbos, butina nugaleti nevilti ir gauti patarimu! Jei neturit artimuju su kuriais galit pasisneket, nenorit i psichologus kreiptis, rasykit cia - pabendrausim bendraminciu rate ir turetu palengveti, o tuomet gal ir atsiras jegu viska pataisyti. Zanetute, is to kiek domejausi numanau kad Jusu sunelio problemu priezastis - bendravimo su mama trukumas. Gaila kad cia nelabai galima isiplesti, papasakociau apie tai daugiau. Bet tokios nuomones laikosi gydytojai, be to perskaiciau nemazai straipsniu. Jei Jums idomu, parasykit - pameginsiu bent trumpai papasakoti, gal ir kokiu patarimu sugalvosim. Sekmes mamytes visoms, linkiu ryzto, sveikatos, stipriu nervu, vilties ir SEKMES !
MERGAITEI 12 m, bet kai tik pradedu kazka rimciau kalbeti, is karto puola i asaras, seniau nebudavo tokia verksne 
is kur toks jautrumas ?
is kur toks jautrumas ?
o kokiu tonu kalbat? su paaugle reikia bendraut pagarbiai, kai norėtumėt kad su jumis bendrautų 
Sveikos mamytes,noreciau isiterpti ir as i jusu pokalbi,turiu 10 ir 13 metu vaikus,seniau turejome siokiu tokiu problemeliu del neklausymo,nesusitvarkymo,dabar lankau psichologijos seminara,labai geras,isigijau knyga-KAIP KALBETI SU VAIKAIS KAD JIE KLAUSYTU IR KAIP KLAUSYTI,KAD VAIKAI KALBETU,zinokit tikrai labai pamokanti knyga,dabar su vaikais kalbu ramiu tonu,neskaitau moralu,bet pasakau viska aiskei,trumpai ir suprantamai,pasakau kaip jauciuosi,kai jie ka nors pridirba,tikrai toks elgesys jiems labiau patinka,jie labiau klauso,ir as pasidariau ramesne,jokio pakelto tono.
Perskaičiau straipsnį - panašiai ir aš bendrauju su dukra, o su manim taip bendravo mano mama. Tik aš kartais iš saviškės norėčiau didesnio savarankiškumo O dėl tvarkos kambaryje - tai tvarkos nėra ir pas mus, bet kadangi kambarys atskiras tai lai pasiunta 
kad tik tiek bėdų būtų, kai atsibosta betvarkėje gyventi pati susitvarko. O dėl bendravimo tono - tai su maniške gali susikalbėti tik ramiu tonu, visi pakelti tonai duoda tik atvirkščią efektą taip kad teko išmokti reaguoti į viską ramiai ( o tai nelengva nes esu labai karštakošė )
O dėl tvarkos kambaryje - tai tvarkos nėra ir pas mus, bet kadangi kambarys atskiras tai lai pasiunta kad tik tiek bėdų būtų, kai atsibosta betvarkėje gyventi pati susitvarko. O dėl bendravimo tono - tai su maniške gali susikalbėti tik ramiu tonu, visi pakelti tonai duoda tik atvirkščią efektą taip kad teko išmokti reaguoti į viską ramiai ( o tai nelengva nes esu labai karštakošė )
Mano sesei dabar 14 metų, man 26. Mes labai gerai sutariame, ji prašo mano patarimų, kalbamės, tiesiog kaip geriausios draugės. Tačiau Mama nežino kaip ją auklėti. Aš ir pati kadaise tokia buvau. 
Mama yra ją pagavus ir apsirūkiusią, ir išgėrusią... Dabar kaip pagalvoju tai kvaila buvo taip elgtis, bet vat ir sesė dabar taip elgiasi.
Mama yra ją pagavus ir apsirūkiusią, ir išgėrusią... Dabar kaip pagalvoju tai kvaila buvo taip elgtis, bet vat ir sesė dabar taip elgiasi.
Sveiki visi, auginantys paauglius.
Susiduriu su panašiomis bėdomis, kaip ir daugelis. Stengiuosi daug kalbėtis, prašyti, klausti. Bet, kaip bebūtų gaila, nelabai veikia. Vieną dieną pasikalbi- apsikabini, susitari. Kitą dieną- elgesys pasikartoja. Todėl manau, kad reikalingas kažkoks aiškus susitarimas su numatytais atlygiais už kiekvieną veiksmą. Gal skamba žiauriai, bet šiuo metu man tai atrodo išeitis. Galvodama apie nuolatinius prašymus kažką nupirkti, pamaniau, kad motyvuoti galima pinigais. Įsivaizduoju maždaug taip:
Išsiurbei kambarius- 5 lt.
Nuvalei dulkes - 5 lt.
Išnešei šiukšles ir sutvarkei šiukšlinę - 5 Lt.
Iškabinai skalbinius- 3 lt.
Nuėmei ir sulankstei skalbinius - 3 lt.
Paėmei pinigus - sumą dauginam iš 10 (pvz.: Paėmei 5 Lt*10).
Pavėlavai 10 min. Kitą dieną 20 min. trumpiau. Tris dienas pavėlavus iš eilės - į lauką neini 3 dienas.
Ir t.t. O mėnesio gale suskaičiuoti ir sumokėti uždirbtus pinigus.
Gal kas nors esate sukūrę apdovanojimų ir bausmių sistemą?
Susiduriu su panašiomis bėdomis, kaip ir daugelis. Stengiuosi daug kalbėtis, prašyti, klausti. Bet, kaip bebūtų gaila, nelabai veikia. Vieną dieną pasikalbi- apsikabini, susitari. Kitą dieną- elgesys pasikartoja. Todėl manau, kad reikalingas kažkoks aiškus susitarimas su numatytais atlygiais už kiekvieną veiksmą. Gal skamba žiauriai, bet šiuo metu man tai atrodo išeitis. Galvodama apie nuolatinius prašymus kažką nupirkti, pamaniau, kad motyvuoti galima pinigais. Įsivaizduoju maždaug taip:
Išsiurbei kambarius- 5 lt.
Nuvalei dulkes - 5 lt.
Išnešei šiukšles ir sutvarkei šiukšlinę - 5 Lt.
Iškabinai skalbinius- 3 lt.
Nuėmei ir sulankstei skalbinius - 3 lt.
Paėmei pinigus - sumą dauginam iš 10 (pvz.: Paėmei 5 Lt*10).
Pavėlavai 10 min. Kitą dieną 20 min. trumpiau. Tris dienas pavėlavus iš eilės - į lauką neini 3 dienas.
Ir t.t. O mėnesio gale suskaičiuoti ir sumokėti uždirbtus pinigus.
Gal kas nors esate sukūrę apdovanojimų ir bausmių sistemą?
