jie visi prasideda su zodziais naktis, ilgesys, tamsa, vienuma, skausmas, lietus, baime
Nuo šių žodžių prasideda 70 ptocentų visų eileraščių pasaulyje. Jei yra dėl ko pergyventi - parodykit psichologui, gausit nemažai naudingų patarimų.
Turiu 15m sūnų, jis pastaruoju metu pasidarė visiškai nesuvaldomas. Susidėjo su bloga kompanija, nebesimoko. Nežinau ko griebtis. Gal kas turit panašios patirties ir galite patarti kokiais būdais gražinti sūnų į protą? 
Visų pirma paauglystė yra ne vaikų, o tėvų problema. Jos metu išlenda visi tėvų trukūmai auginant vaiką nuo pat jo gimimo, bei visi tėvų kompleksai ir trukūmai.
Kai vaikui neskiriama pakankamai dėmesio, nesirūpinama jo laisvalaikiu ir užimtumu, kai jis paliktas pats sau nuo kokių 5-6 metų, o auklėjimas susiveda į šeštadieninį pažiūrėjimą į pažymių knygelę ir pamojavimą diržu - po kelių metų gaunasi atitinkamas rezultatas.
Daug mačiau tėvų, badžiusiu su paauglyste "kovoti", viena garbaus amžiaus mama pasakė man, paauglystė tai tokia lyga, nuo kurios reikia vaiką gydyti. Atsakiau ją, kad jos senatvė dar baisesnė lyga, nuo kurios jos niekas nepagydis, ir nuo kurios ji kažkadą mirs, po to labai daug jo ašarų buvo
Geriausias būdas neturėti problemų paauglystėje, tai sudaryti vaikui galimybę nuo pat mažens tobulėti kažkurioje srytyje, tada paauglystės metu vietoj gatvės malonumų bus koncertai, varžybos, atitinkamas bendraminčių ratas ir t.t.
Kai vaikui neskiriama pakankamai dėmesio, nesirūpinama jo laisvalaikiu ir užimtumu, kai jis paliktas pats sau nuo kokių 5-6 metų, o auklėjimas susiveda į šeštadieninį pažiūrėjimą į pažymių knygelę ir pamojavimą diržu - po kelių metų gaunasi atitinkamas rezultatas.
Daug mačiau tėvų, badžiusiu su paauglyste "kovoti", viena garbaus amžiaus mama pasakė man, paauglystė tai tokia lyga, nuo kurios reikia vaiką gydyti. Atsakiau ją, kad jos senatvė dar baisesnė lyga, nuo kurios jos niekas nepagydis, ir nuo kurios ji kažkadą mirs, po to labai daug jo ašarų buvo
Geriausias būdas neturėti problemų paauglystėje, tai sudaryti vaikui galimybę nuo pat mažens tobulėti kažkurioje srytyje, tada paauglystės metu vietoj gatvės malonumų bus koncertai, varžybos, atitinkamas bendraminčių ratas ir t.t.
QUOTE(Vadimas @ 2009 03 25, 14:04)
Geriausias būdas neturėti problemų paauglystėje, tai sudaryti vaikui galimybę nuo pat mažens tobulėti kažkurioje srytyje, tada paauglystės metu vietoj gatvės malonumų bus koncertai, varžybos, atitinkamas bendraminčių ratas ir t.t.
Pas mane lygiai tas pats, neturiu tokios bėdos kaip paauglystė.
O man juokinga skaityt paaugliu toli grazu neturinciuju pasisakymus 
Jusu paauglyste gali kardinaliai skirtis nuo jusu vaiko
. Va tada ir pakalbesim .
Jusu paauglyste gali kardinaliai skirtis nuo jusu vaiko
. Va tada ir pakalbesim .
Jei šį repliką man, tai aš nemažai dirbau su 13 - 17 amžiaus vaikais, tarp jų buvo sunkių atvejų ir susitikdavau aš su jais ne kartą per savaitę, vieną mergaitę tekdavo kiekvieną dieną 8 val ryto pasiimti ir 20 val. vakaro gražinti namo - nemačiau ne vieno sunkaus paauglio, kurio problėmų priežastis nebūtų susiję su tėvais (nepriežiūra, nepilnos šeimos, "nestatutiniai" santykiai ir t.t.)
Labai sunku (ir brangu) 13 metų vaikui koreguoti elgesio bei jau susiformavusio gyvenimo būdo problemas, tačiau visiškai neįmanoma įrodyti 50 metų tėvui, kad jis taip pat turi koreguoti savo gyvenimo būdą, o ne kaltinti vaiko dėl visų gyvenimo nelaimių.
Labai sunku (ir brangu) 13 metų vaikui koreguoti elgesio bei jau susiformavusio gyvenimo būdo problemas, tačiau visiškai neįmanoma įrodyti 50 metų tėvui, kad jis taip pat turi koreguoti savo gyvenimo būdą, o ne kaltinti vaiko dėl visų gyvenimo nelaimių.
Mano paaugle visai kitokia, negu as buvau.Pastoviai su draugais buna,meluoja,nesilaiko duoto zodzio... .Leidau i uzsiemimus kurie jai patiko,bet ji juos mete del draugu.
Sveikos mamos,
Esu naujokė,tačiau labai reikia,kad kažkas patartų,nes jau nebežinau ką daryt.
Su vyru išsiskyrėme prieš aštuonerius metus,turime vienturtę 16-metę dukrą kadangi kai skyrėmės jai buvo tik aštuoni metukai abu draugiškai sutarėme,kad geriausia bus jei dukra čia pabaigs bent pradinę mokyklą ir liks gyventi su manimi.Tiesa mano vyras graikas,kol buvome susituokę gyvenome lietuvoje,bet po skyrybų jis grįžo gyventi į savo tėvynę,o aš likau Vilniuje.Kol mergaitė buvo mažesnė viskas buvo puiku,kadangi mano ex galėjo sau leisti dažnai čia atskristi ir lankyti dukrą viskas buvo gerai.Per atostogas,vasarą ją pasiimdavo pas save tikrai džiaugiausi,kad dukrelė gerai sutaria su tėvu,kad jis patenkintas ir nekyla nervus gadinančių konfilktų,bet paauglystėj viskas pradėjo keistis.Taip pat užmiršau pasakyti,kad graikijoj ir ex tėvas gyvena žinoma jis taip pat daug benrauja su dukra,bet kuo toliau tuo manau,kad tai nieko gero.
Negaliu sakyti,kad gyvenu prastai,turiu neblogą darbą,bet aišku su ferrari nevažinėju didelės prabangos leisti negaliu,bet mano buvusio vyro padėtis visai kitokia jis yra gan pasiturintis žmogus gyvena nuosavam name tai gi mergaitė puikiai mato kaip skirtingai gyvena tėvelis ir mamytė.Kadangi dabar dukra paauglė pačios manau puikiai suprantat,kad dabar jai VISKO REIKIA.Reikia drabužių,reikia kosmetikos,reikia geriausio telefono,nešiojamo kompiuterio visko kas geriausia.Ir štai šią visą vasarą ji praleido pas tėvą grįžo likus savaitei iki rugsėjo 1,bet jos neatpažinau.Jau nekalbu apie tai,kad grįžo su kalnais dovanų: drabužių,nešiojamu kompiuteriu,naujausiu telefonu ir visa kita.Aišku viską tėvas ir senelis nupirko,bet didžiausia problema jos elgesyje.Aš nieko nesakiau kai ji ištisai kalbėjo koks tėtis geras,kiek visko nuperka kaip smagiai jie leido savaitgalius,kokia graži šalis nuoširdžiai džiaugiaus dėl jos,bet ji pradėjo man prikaišioti,kad tapau "gobša ragana" pradėjo isterikuot jei ko nenuperku.Iškėlė baisią dramą kai nenupirkau diržo nors aiškiai pasakiau,kad už beveik 200lt pirkti kažkokio diržo tikrai negaliu.Vis primena koks tėvas geras kaip jai nieko negaili,kaip gražiai jis gyvena,o kaip čia nuobodu kaip nėra ką veikti ir kokia aš bloga.Galų gale vieną dieną pareiškė,kad su tėčiu ir seneliu gyvent jai būtų milijoną kartų geriau mat ten smagiau,gražiau ir gauna ko užsinori.Kai kalbėjau su ex ir papasakojau kaip dukra elgesi grįžus palaikė mane trenkta moteriške mat pavydžiu jam,kad jis gali suteikt dukrai to ko aš neįstengiu.Jai 16 metų jau turėtų mąstyti ir suprasti,kad jeigu negaliu jei pirkti visko ko užsigeidžia tai nereiškia jog tėvas ją myli labiau nei aš.Tiesiog negaliu leisti tiek daug kiek leidžia jis.Nežinau ką daryt ji nesileidžia į kalbas,bandau pašnekėt ,bet ji trenkia durim pasileidžia garsiai muziką ir viskas tuo baigias.Ex tuo labiau nesikalba nemato kur aš įžvelgiu problemas.Gal jūs ką patarsite?
Esu naujokė,tačiau labai reikia,kad kažkas patartų,nes jau nebežinau ką daryt.
Su vyru išsiskyrėme prieš aštuonerius metus,turime vienturtę 16-metę dukrą kadangi kai skyrėmės jai buvo tik aštuoni metukai abu draugiškai sutarėme,kad geriausia bus jei dukra čia pabaigs bent pradinę mokyklą ir liks gyventi su manimi.Tiesa mano vyras graikas,kol buvome susituokę gyvenome lietuvoje,bet po skyrybų jis grįžo gyventi į savo tėvynę,o aš likau Vilniuje.Kol mergaitė buvo mažesnė viskas buvo puiku,kadangi mano ex galėjo sau leisti dažnai čia atskristi ir lankyti dukrą viskas buvo gerai.Per atostogas,vasarą ją pasiimdavo pas save tikrai džiaugiausi,kad dukrelė gerai sutaria su tėvu,kad jis patenkintas ir nekyla nervus gadinančių konfilktų,bet paauglystėj viskas pradėjo keistis.Taip pat užmiršau pasakyti,kad graikijoj ir ex tėvas gyvena žinoma jis taip pat daug benrauja su dukra,bet kuo toliau tuo manau,kad tai nieko gero.
Negaliu sakyti,kad gyvenu prastai,turiu neblogą darbą,bet aišku su ferrari nevažinėju didelės prabangos leisti negaliu,bet mano buvusio vyro padėtis visai kitokia jis yra gan pasiturintis žmogus gyvena nuosavam name tai gi mergaitė puikiai mato kaip skirtingai gyvena tėvelis ir mamytė.Kadangi dabar dukra paauglė pačios manau puikiai suprantat,kad dabar jai VISKO REIKIA.Reikia drabužių,reikia kosmetikos,reikia geriausio telefono,nešiojamo kompiuterio visko kas geriausia.Ir štai šią visą vasarą ji praleido pas tėvą grįžo likus savaitei iki rugsėjo 1,bet jos neatpažinau.Jau nekalbu apie tai,kad grįžo su kalnais dovanų: drabužių,nešiojamu kompiuteriu,naujausiu telefonu ir visa kita.Aišku viską tėvas ir senelis nupirko,bet didžiausia problema jos elgesyje.Aš nieko nesakiau kai ji ištisai kalbėjo koks tėtis geras,kiek visko nuperka kaip smagiai jie leido savaitgalius,kokia graži šalis nuoširdžiai džiaugiaus dėl jos,bet ji pradėjo man prikaišioti,kad tapau "gobša ragana" pradėjo isterikuot jei ko nenuperku.Iškėlė baisią dramą kai nenupirkau diržo nors aiškiai pasakiau,kad už beveik 200lt pirkti kažkokio diržo tikrai negaliu.Vis primena koks tėvas geras kaip jai nieko negaili,kaip gražiai jis gyvena,o kaip čia nuobodu kaip nėra ką veikti ir kokia aš bloga.Galų gale vieną dieną pareiškė,kad su tėčiu ir seneliu gyvent jai būtų milijoną kartų geriau mat ten smagiau,gražiau ir gauna ko užsinori.Kai kalbėjau su ex ir papasakojau kaip dukra elgesi grįžus palaikė mane trenkta moteriške mat pavydžiu jam,kad jis gali suteikt dukrai to ko aš neįstengiu.Jai 16 metų jau turėtų mąstyti ir suprasti,kad jeigu negaliu jei pirkti visko ko užsigeidžia tai nereiškia jog tėvas ją myli labiau nei aš.Tiesiog negaliu leisti tiek daug kiek leidžia jis.Nežinau ką daryt ji nesileidžia į kalbas,bandau pašnekėt ,bet ji trenkia durim pasileidžia garsiai muziką ir viskas tuo baigias.Ex tuo labiau nesikalba nemato kur aš įžvelgiu problemas.Gal jūs ką patarsite?
Sunki situacija... Kai užaugs, supras kad meilė ne pinigais matuojama. Tačiau nežinau, kaip čia ją dabar suvaldyt 
Iš vienos pusės labai tipiškas šešiolikmetės elgesys, iš kitos - situacija labai komplikuoja tėvų skyrybos ir buvimas skirtingose šalyse. Manau jums su dukteria reikia susisėsti ir ramiai prie puodelio arbatos pasikalbėti (be pykčių ir kaltinimų!). Juk išties nėra mažytė, supranta kad jūs negalitę įpirkti tiek kiek tėvas. Įtariu, kad tie nepagristi reikalavimai - tiesiog paaugliška protesto forma. Kita vertus jūs taip pat turite išgirsti ką JI nori šiuo protestu pasakyti. Leiskite jai išsikalbėti, o tuomet ieškokite kompromiso. Sėkmės 
jei tas tėtis toks pinigingas, tagu tą diržą perka jis. ir šiaip visus tuos pageidavimus peradresuokit tėčiui
Jei jau klausiate patarimo, pasamprotausiu gal kiek kategoriškai.
Jei pasiduosite daiktiniam šantažui - versitės per galvą, kad patenkintumėte augančius poreikius, o tokiame amžiuje jie gali būti begaliniai.
Šešiolikmetė tikrai ne maža mergaitė (juk pilnametystė čia pat) ir viską ji puikiai supranta. Jūs jau galite kalbėti kaip su suaugusia - kad jos poreikiams tenkinti yra tam tikras, beje, pakankamas, biudžetas, ir kad daugiau pinigų nebus skiriama. Jei ji nori gyventi ir sutarti su jumis - turės priimti jūsų taisykles, o diržams už 200 litų pinigų prašyti iš tėčio. Arba užsidirbti. Galbūt tėtis, paišlaidavęs keletą mėnesių, supras, ką daro blogai?
Be abejo, šioje situacijoje yra rizika, kad dukra pareikš norą persikraustyti gyventi pas tėtį. Arba tiesiog šantažuoti tuo.
Jei pasiduosite daiktiniam šantažui - versitės per galvą, kad patenkintumėte augančius poreikius, o tokiame amžiuje jie gali būti begaliniai.
Šešiolikmetė tikrai ne maža mergaitė (juk pilnametystė čia pat) ir viską ji puikiai supranta. Jūs jau galite kalbėti kaip su suaugusia - kad jos poreikiams tenkinti yra tam tikras, beje, pakankamas, biudžetas, ir kad daugiau pinigų nebus skiriama. Jei ji nori gyventi ir sutarti su jumis - turės priimti jūsų taisykles, o diržams už 200 litų pinigų prašyti iš tėčio. Arba užsidirbti. Galbūt tėtis, paišlaidavęs keletą mėnesių, supras, ką daro blogai?
Be abejo, šioje situacijoje yra rizika, kad dukra pareikš norą persikraustyti gyventi pas tėtį. Arba tiesiog šantažuoti tuo.
