Yra legenda apie paukštį,kuris gieda tiktai vieną kartą gyvenime,bet daug gražiau nei kas kitas šioje žemėje.Palikes lizdą,jis leidžiasi ieškoti erškėčio krūmo ir neturi ramybės tol,kol suranda.Tada pragysta tarp dygių šakų ir,spausdamasis krūtine prie ilgiausio,aštriausio spyglio persiveria širdį.Mirties valandą,užmiršęs viską,jis gieda taip,kad jam neprilygsta nei vieversys,nei lakštingala.Nepaprasta jo giesmė,vienintelė gyvenime,ir už ją atiduodama gyvybė.Tačiau visas pasaulis klausosi nuščiuvęs,Dievas šypsos danguj.Nes tai,kas geriausia,atitenka per kančias...Bent taip sako legenda...Tą akimirka,kai spyglys perveria širdį,jis nežino kad mirs,jis gieda ir gieda,kol balsas beviliškai nutyla...
Širdis plyšta,dūšia kaukia kaip vilkė girios mėnesienoj,pavargau,klumpu krentu ir vėl pakylu,einu ,bėgu pavargau,pavargau būti stipri moteris...
Užsiregidtravau P. Mažylio gimd. namuose su ta mintim, kad cia mane priziures gera gydytoja pas kuria galėsiu gimdyti. Viskas bus gerai.
11val. aš jau gydytojos kabnete. Į jos klausimą kokios problemos su šypsena atsakau - ne prolemos, džiaugsmai. Aš laukiuosi. Paskaičiojam vaiko amžiu - 9 savaitės skaičiuojant nuo pastojimo datos. Oho kokie mes dideli.
Gulam pažureti echoskopu. Gydytojos veidas apsiniaukia - ar nejautei nieko keisto. Lyg ir ne, vakar buvo vienas mažas tamsiai geltonas taškiukas.
Nesimato širdies veiklos.
Kur gi matysis jis juk toks mažiukas, tas mano zuikis. Pakviečiama kita gydytoja, paimamas vaginalinis echoskopas. Mano žirnius apžiurimas dar atidžiau.
Jokios širdies veiklos.
Stacionaras. Pradedu suprasti kad ne viskas čia tap gerai. Išgirstu žodį "nesivystantis". Pala pala, man taip būti negali.....
Antras aukštas, lygininės rūbai, pirmos ašaros. Rieda veidu tyliai tyliai. Galvoj tik viena mintis - man taip būti negali. Ateina dar viena gydytoja, dar vienas echoskopas. Vėl tie patys žodžiai - jokios širdies veklos..... Dar viena gydytoja, suskaičiuoju jau keturias. Pradedu drebėti ir niekaip nenusraminu. Parodo man mažiu. Atitinka 7 savaites nors turi būti virš 9, gerai išsivystęs, puikiai matosi galvelė, kūnelis. Tik nėra mažo plazdoančio taškelio kuris vadinamas širdimi........
Gydytoja sako - jei jūs norit, galim laukti rytojaus. Ko laukti, ar yra nors menkiausias šansas kad jo širdelė per maža ir mes jos nematom? Tikrai nėra......
Labai apgailėstaujam, bet jums išeitis - abrazija. Dar vienas baisus žodis - abrazija.
Mane nuveda į palatą. Sėdžiu verkiu jau balsu. Palatos kaimynė ramina - nebijokit, abrazija labai nesudėtinga operacija. Linksiu galva - žinau. Ji klausia - mioma? Pro ašaras atsakau - vaikas..... Ji nutyla......
Ateina gydytoja, veda į operacinę. Dieve, kaip baisiai viskas čia atrodo. Užlipu ant stalo, dūrys į veną, sukasi lempos.......
Pabundu su mintim - dieve kokį baisų sapną sapnavau. Pramerkusi akis pamatau seseles ir prisimenu. Baubiu balsu.........
Mano vaiko jau nebėra ir tai užtruko tik valandą.......
Viena valanda kuri užbraukė tiek svajoniu....
Paskui užuojautos žodžiai, kurie niekam nereikaligi,
ašaros, kurios niekam nepadės.
Ir mano ranka ant pilvo kuriame daugiau niekas negyvena......
Po nepilnos paros aš jau grįžau namo iš kurių dar vakar pasišokinėdama išėjau būdama nėščia......
11val. aš jau gydytojos kabnete. Į jos klausimą kokios problemos su šypsena atsakau - ne prolemos, džiaugsmai. Aš laukiuosi. Paskaičiojam vaiko amžiu - 9 savaitės skaičiuojant nuo pastojimo datos. Oho kokie mes dideli.
Gulam pažureti echoskopu. Gydytojos veidas apsiniaukia - ar nejautei nieko keisto. Lyg ir ne, vakar buvo vienas mažas tamsiai geltonas taškiukas.
Nesimato širdies veiklos.
Kur gi matysis jis juk toks mažiukas, tas mano zuikis. Pakviečiama kita gydytoja, paimamas vaginalinis echoskopas. Mano žirnius apžiurimas dar atidžiau.
Jokios širdies veiklos.
Stacionaras. Pradedu suprasti kad ne viskas čia tap gerai. Išgirstu žodį "nesivystantis". Pala pala, man taip būti negali.....
Antras aukštas, lygininės rūbai, pirmos ašaros. Rieda veidu tyliai tyliai. Galvoj tik viena mintis - man taip būti negali. Ateina dar viena gydytoja, dar vienas echoskopas. Vėl tie patys žodžiai - jokios širdies veklos..... Dar viena gydytoja, suskaičiuoju jau keturias. Pradedu drebėti ir niekaip nenusraminu. Parodo man mažiu. Atitinka 7 savaites nors turi būti virš 9, gerai išsivystęs, puikiai matosi galvelė, kūnelis. Tik nėra mažo plazdoančio taškelio kuris vadinamas širdimi........
Gydytoja sako - jei jūs norit, galim laukti rytojaus. Ko laukti, ar yra nors menkiausias šansas kad jo širdelė per maža ir mes jos nematom? Tikrai nėra......
Labai apgailėstaujam, bet jums išeitis - abrazija. Dar vienas baisus žodis - abrazija.
Mane nuveda į palatą. Sėdžiu verkiu jau balsu. Palatos kaimynė ramina - nebijokit, abrazija labai nesudėtinga operacija. Linksiu galva - žinau. Ji klausia - mioma? Pro ašaras atsakau - vaikas..... Ji nutyla......
Ateina gydytoja, veda į operacinę. Dieve, kaip baisiai viskas čia atrodo. Užlipu ant stalo, dūrys į veną, sukasi lempos.......
Pabundu su mintim - dieve kokį baisų sapną sapnavau. Pramerkusi akis pamatau seseles ir prisimenu. Baubiu balsu.........
Mano vaiko jau nebėra ir tai užtruko tik valandą.......
Viena valanda kuri užbraukė tiek svajoniu....
Paskui užuojautos žodžiai, kurie niekam nereikaligi,
ašaros, kurios niekam nepadės.
Ir mano ranka ant pilvo kuriame daugiau niekas negyvena......
Po nepilnos paros aš jau grįžau namo iš kurių dar vakar pasišokinėdama išėjau būdama nėščia......
Gal nuskambes banaliai, bet-Dievas gailestingas ir teisingas. As pati tuo tikiu, ir viliuosi, kad jums bus viskas gerai. 
Juk uztenka zvaigzduciu ir be musu vaikiuku, ar ne?
Juk uztenka zvaigzduciu ir be musu vaikiuku, ar ne?
Kas gali paguosti? Ar išvis gali? Nebent mintis, kad jis nekentėjo ir nekentės jei būtų negerumų gimus. Tą tuštumą galės vėliau užpildyti kita viltis. Jau kitas stiprus tuksintis taškelis, o dar vėliau rankutės apsivijusios kaklą. Stiprybės ir žvelg į ateitį 
Sadi labai užjaučiu Žinau, kaip tau dabar nesmagu.
Pati tą rugpjūtį išgyvenau, bet neprarask vilties. Aš jau vėl planuoju. Buvau klinikose pas gydytoją Abraitį, pas kūrį lankosi moterys po dviejų ir daugiau nesivystančių. Jis toj srytį specas. Tai sakė sulaukt po abrazijos pirmų mm ir vėl bandyt.
Žinau, kaip tau dabar nesmagu.Pati tą rugpjūtį išgyvenau, bet neprarask vilties. Aš jau vėl planuoju. Buvau klinikose pas gydytoją Abraitį, pas kūrį lankosi moterys po dviejų ir daugiau nesivystančių. Jis toj srytį specas. Tai sakė sulaukt po abrazijos pirmų mm ir vėl bandyt.
Sadi, labai liudna 
tavo istorija, mazhule, laikykis .
Mergaites, zinau, kad jokie zodziai dabar neguodzia.
Man irgi taip buvo birzeli. Del ko - neaisku. Beveik 15 savaiciu, o leliukas - tik 8-9, be judesiu ir be sirdies veiklos. Nenuleiskit ranku, zinau, kokie sunkus tie laukimo menesiai. Neguode ir zodziai, kad kitakart viskas bus gerai...
Nenukabinkit nosyciu. Kitakart tikrai viskas bus gerai
Skyrelyje Atidejom maziuko planavima daug merginu sedi, kurioms tokios bedos buvo nutikusios. Taip pat skyrelyje Nesivystantis nestumas guodemes ir drasinome viena kita - ten rastumete naudingos informacijos.
tavo istorija, mazhule, laikykis .Mergaites, zinau, kad jokie zodziai dabar neguodzia.
Man irgi taip buvo birzeli. Del ko - neaisku. Beveik 15 savaiciu, o leliukas - tik 8-9, be judesiu ir be sirdies veiklos. Nenuleiskit ranku, zinau, kokie sunkus tie laukimo menesiai. Neguode ir zodziai, kad kitakart viskas bus gerai...
Nenukabinkit nosyciu. Kitakart tikrai viskas bus gerai
Skyrelyje Atidejom maziuko planavima daug merginu sedi, kurioms tokios bedos buvo nutikusios. Taip pat skyrelyje Nesivystantis nestumas guodemes ir drasinome viena kita - ten rastumete naudingos informacijos.
Sadi, zinau, kad jokie zodziai nepades... pati verkiu skaitydama, taip skauda sirdy del taves laikykis mieloji, labai labai tave uzjauciu 
laikykis mieloji, labai labai tave uzjauciu
iš tiesų ašaros kaupiasi paskaičius tokias istorijas, bet lenga guosti,...sunku isgyventi...bet gal tiesiog taip turejo buti, dievas ar likimas nezinia? Geriau jei jau taip buvo lemta, tai geriau lai tai atsitinka anksciau nei veliau, kai vaikelis didesnis... beje mano giminaitei, neseniai lygiai tokia pati nelaime atsitiko, tik vaikelis buvo 5 mėn.... 
baisu...
baisu...
labai uzjauciu, bet tikriausiai jokie paguodos zodziai cia nepades. tiesiog reikia isliudeti ta momenta.kaip sakoma:laikas geriausias gydytojas.tikiu, kad naujas 
pades viska pamirsti.
pades viska pamirsti.
Aš tai nemokėsiu paguosti..tokiais momentais nerandu žodžių..
Tiesiog linkiu stiprybės ir kad tas skausmas sloptų kuo greičiau..
Tiesiog linkiu stiprybės ir kad tas skausmas sloptų kuo greičiau..
Kazkada nugirdau gydytoja "guodziancia" apsiraudojusia jauna mergina.."..tevai vaikus, prie kuriu pisiriso, kuriuos augino, kuriem aukojosi, kurie buvo ju gyvenimo dalis ne viena ir ne dvi dienas laidoja. Va cia tai tragedija, o tu del embriono is proto eini... juk skirtumas didziulis.." Klausiau ir pati verkt pradejau..o prie ju priejo senuliuke juodaode ir apsikabinusi mergina reze gydytojai .."kiekvienas gyvybes praradimas l. didele tragedija tevam. Net ir tokio embriono..".
Laikykites. Ir neabejokite, blogus dalykus visad pakeicia geri. Visad.
Laikykites. Ir neabejokite, blogus dalykus visad pakeicia geri. Visad.
Labai užjaučiu. Širdį skauda. Pati tą patį išgyvenau 2004 m. kovo 1 d. padarė abraziją, maziukui turėjo būti 8 sav. Bet nenuleisk rankų. Aš bandžiau, kol po 5 mėn. vėl pasisekė. Žinoma "to" leliuko negalėsiu pamiršti.
Tvirtybės, vilties ir svajonės išsipildymo
Bet nenuleisk rankų. Aš bandžiau, kol po 5 mėn. vėl pasisekė. Žinoma "to" leliuko negalėsiu pamiršti. Tvirtybės, vilties ir svajonės išsipildymo
