Angelų mamos

#565
QUOTE(Sweet Dream* @ 2009 11 30, 18:16)
o ten jau ir apie broliuka galvosim, nes po viso kas nutiko kaip manjake galvoju apie pastojima.


Tikrai patarciau neskubeti su pastojimu, leisk atsigauti organimui, kad jis kuo daugiau galetu suteikti kitam vaikeliui.. nors toks tavo noras- kuo greiciau pastoti - yra labai normali reakcija...
tik tiek, kad galvoju, jog dar vienas pastojimas siuo metu nepagerintu jusu santykiu su vyru.. Geriausia, kai vaikelis gimsta tada, kai abi puseles jo nori smile.gif Reiktu labai atvirai pakalbeti su vyru apie tai, ka jis galvoja..

Del anytos, tai irgi reiktu su ja pasikalbeti.. Tiesiog atvirai ir nuosirdziai pasisneketi.. Gal toks atviras issikalbejimas, kai kalbamasi ramiai ir be jokiu pykciu ir kaltinimu, padetu.. Tik labai sunku pradeti toki pokalbi ir sugebeti kontroliuoti pokalbi, kad jis nevirstu beprasmisku akiu draskymusi..

Gyvenimas yra grazus, net ir po tokiu nelaimiu jis islieka grazus.. Tik taip daznai mes isijauciam i problemas, kad nebesugebame to grozio izvelgti..

Eh.. Prirasiau cia visko.. Bet labai tikiuosi, kad ir jus viena diena pasijusit vel laiminga..
Atsakyti
#566
QUOTE(Sweet Dream* @ 2009 11 29, 23:40)
Pradejo aiskinti, ka mes sau galvojam , neturim kur gyventi, o jau antro vaiko uzsimanem, pareiske, jog daryciausi aborta, nes neturesiu ramybes, jog tik skurda darom tais vaikais...

tą patį pasakė mano močiutė (tėčio mama) mano tėvams, kai sužinojo, jog jie laukiasi antro vaikelio...visa vaikystė mano brolio buvo praleista ligoninėje, gal būtent dėl tokių močiutės žodžių...
stiprybės 4u.gif
Atsakyti
#567
Atsargiai su ta anyta. Kita vaikeli planuokite tik iseje is jos namu ir jokiu budu apie ji jai kuo ilgiau nepraneskite. Esu girdejusi,kad senos bobos visokiu nesamoniu prisigalvoja ir visokiais antpilais gali uzgirdyti. Nesu paranojike ir aklai tokiais dalykais netikiu,bet tokiu atveju jai net pazvelgti i savo vaika neleisciau. Be to kaip ji drista knists po svetimus daiktus ir viesai jusu seimos baltinius skalbti.
Stiprybes jums,kuo didziausios laimes ir sveiko rubuilio kudikelio kuo greiciau susilaukti 4u.gif
Atsakyti
#568
uzjauciu del vaikelio netekties...o versti visa kalte vyrui ar anytai nereiketu...reiskia, Dievulis taip nusprende...Sekmes tau, tikrai kitas vaikiukas bus, reikia tik laaaaabai to noreti!!!
Atsakyti
#569
Užjaučiu, nes žinau, ką tai reiškia 4u.gif Aš kaip tik turiu jau beveik 13 sav. Vakar pradėjo teplioti, šiandien nulėkiau į ligoninę, pasakė, kad širdutė nebeplaka, o juk buvau pas gyd.9 sav.ir jau mačiau plakančią širdutę, o dabar yra šventės ir savaitgalis, taigi turiu laukti pirmadienio. Man irgi buvo užėję skausmai, pagausėjo kraujavimas, bet dar nepliaupia, o ir skausmai liovėsi, taigi sėdžiu ir nežinau kap man to pirmadienio sulaukti. Va koks kalėdų stebuklas mane aplankė verysad.gif
Atsakyti
#570
QUOTE(Daivika1 @ 2009 12 27, 02:32)
Užjaučiu, nes žinau, ką tai reiškia 4u.gif Aš kaip tik turiu jau beveik 13 sav. Vakar pradėjo teplioti, šiandien nulėkiau į ligoninę, pasakė, kad širdutė nebeplaka, o juk buvau pas gyd.9 sav.ir jau mačiau plakančią širdutę, o dabar yra šventės ir savaitgalis, taigi turiu laukti pirmadienio. Man irgi buvo užėję skausmai, pagausėjo kraujavimas, bet dar nepliaupia, o ir skausmai liovėsi, taigi sėdžiu ir nežinau kap man to pirmadienio sulaukti. Va koks kalėdų stebuklas mane aplankė verysad.gif

mane aplanke toks pat stebuklas, 12 sav man buvo, gimdos dydis atitinka, o vaikelio net nesimate.. verysad.gif vadinasi jis nustojo vystytis labai anksti, o as nesiojau vilti - jokiu blogu pozymiu - nei skausmo, nei tepimo, bet echo rode tik tuscia puslyte... baisu.. per kucias - isvalymas ir didziule kancia... o taip laukeme, ilgai planavome.. aciu dievui, kad turiu sunu - jam 12 metu, ir jis tikrai mano didele paguoda, bet skaumas - didziulis... taip noretusi iskart pastot, labai noriu antrojo vaikelio, viliuosi, kad pasiseks... stiprybes visoms unsure.gif
Atsakyti
#571
Akys bega jusu parasytomis eilutemis o per skruostus liejasi asaros, labai jus uzjauciu cray.gif , pati, dekui Dievui, nezinau ka reiskia netekti savo vaiko ir didziausias mano noras yra tai, kad to ir nesuzinociau, galiu tik isivaizduoti jusu skausmo dydi, labai jus uzjauciu ir nesuprantu tokiu zmoniu, kaip temos autores anyta, o tuo labiau vyras, zmogus- antroji puse o taip leidzia sau elgtis, manau prarasciau pasitikejima juo, juk tai savotiska jausmu isdavyste unsure.gif , nezinau ar galeciau su tokiu toliau gyventi, nebent aklai myleciau...
Atsakyti
#572
Uzuojauta Jums,tikiuosi,kad jauciates geriau,bent jau fiziskai siek tiek sustiprejot...o dvasines zaizdas gydo tik laikas.Bukit laiminga! 4u.gif Va tik del anytos,tai pykcio nelaikyciau,nes jis tik Jus pacia ardytu is vidaus,bet blaiviu protu nesuvokiu is kur pasaulyje TIEK PIKTA LINKINCIU ZMONIU???Jei sakot,kad ji labai myli savo sunus,tai kokia cia meile?Ji juk pikta Jums linkedama,negerbia ir savo sunaus.
Atsakyti
#573
Ak , mergaites , net nezinau kaip pradeti guostis . verysad.gif Siandien toki stresa patyriau , kad dreba visas kunas ir negaliu uzmigti. Jau trys metai , kai savaitgaliais rupindavausi tokia vienisa bobulyte. Gera moteryte , mano 9 metu dukruzei kaip mociute buvo.Buvo palyginti tikrai stipri mociute.Skambindavau jai kiekviena ryta , tiesiog paklausti kaip laikosi , ka valge, kaip miegojo ir siaip, kad jaustu rupesti, kad nebutu tokia vienisa.Nors ji turejo broli, bet jis pats gana senas ir ja nelabai besidomejo.Snekejau tik vakar ryta , o kai siandien neatsiliepe ji man telefonu - i pavakare vyras nuveze paziureti , kodel neatsiliepia.Radau ja , nabage , nukritusia nuo laiptu i rusi,nebegyva.Iskvieciau 911. Negaliu nusiraminti, toks siaubas , toks stresas - virpu visa .Kaip dukrytei paaiskinti , kad bobulytes nebera ? Gerai kad proto uzteko mazules kartu neatsivesti , kad ji nepamate to baisulinio vaizdo. Nebezinau , taip skaudu , taip baisu - kaip dukrytei isaiskinti viska . Atrodo ir svetimas zmogus , o tokia gerute mums buvo ir tokia mirtis beprasme .Niekaip negaliu susiimti , kratausi visa .Kaip ta vaizda is atminties istrinti - meldziuosi visa vakara. verysad.gif
Atsakyti
#574
Man irgi tai nutiko toje pacioje ligonine, tik ejau jau budama 12 sav. mat 9 dar maciau bekrutanti mazyli wub.gif o uz keliu dienu jis nustojo gyvent. Buvo labai sunku, nes taip lauktas vaikas verysad.gif verysad.gif Po triju menesiu as vel pasijutau nestuke.gif netiketai visai ir atejo du zmogeliukai smile.gif Nors po abrazijos as sirdyje jauciau, kad pabeges mazylis ateis su broliuku ar sesute. Atejo pas mus jie labai greitai wub.gif wub.gif
To nuosirdziai linkiu ir temos autorei, tik svarbu moket paleisti siela, kad galetu vel pas jus ateiti 4u.gif
Atsakyti
#575
sweikos mamites as taipat manau kad laikas ir uzuojautos skausmo nepalengvins kai taip beprotiskai skauda daraisi lig kurcias viskam nebedomina nieks ir givent nesinori kas liecia laika zmogus iki givenymo galo prisiminsi ir jausi skausma tik gal jau nebe toki klaiku kaip pradzioja is tiesu kai galvoji kad yra salia darosi lengviau ir tiki kad po mirties susitiksi mano senele sako kad reikia paleisti mirusi kad rastu ramibe o jai istisai galvoji apie ji kaip ir laikai cia siame pasaulija kartu tai ir padeda stenktis negalvoti stipribes jums ir istvermes vel atsistoti ir pajausti givenimo dziaugsma
Atsakyti
#576
nežinau, kokį vaidmenį čia vaidina laikas. mes trečią mėnesiuką skaičiuojam. tie trys mėnesiai skamba kažkaip nerealiai. laikas dabar visai kitaip eina. neįsivaizduoju, kad iš viso kada nors suvoksiu, kad neturiu vaikučio. niekada tikriausiai taip nebus. daug kas yra kalbėjęs, kad Angeliuką reikia paleisti. galvoju, kad tai tik paguoda gedinčiam, pagalba, kaip rasti stiprybės. na kaip mama gali atsisikirti nuo savo vaiko? kažkur jį paleisti? jis amžinai gyvens su manimi ir manyje. tikiuosi, neužrūstinsiu Dievulio tokiom mintim. meldžiuosi, prašydama ramybės sau ir savo Angelui. bet atsisveikinti su juo negaliu. mes juk mamos. o nė viena mama savo vaiko niekam neatiduos. kad ir kur jis bebūtų, nešios jį savo širdyje amžinai
Atsakyti