užjaučiu snaige777,labai užjaučiu...
šias eiles kažkada sukūriau aš pati....vienam angeliukui...
Pakelk akis į dangų naktį-
Aš ten žibėsiu žvaigždele.
Žvilgsniu paliesiu tavo plaukus
Ir imsiu tirpti aušroje...
Išaušus tapsiu lašeliu rasos,
Pražysiu tau gėle gražiausia,
Pavirsiu ąsočiu sulos,
Kuri ryte pati gardžiausia.
Čiulbėsiu paukšteliu ir čirkšiu žiogeliu,
Tau ošiu aš medžiu galingu
Ir glausiuos vėjeliu švelniu....
Bučiuosiu aš tave saulutės lūpom,
Lietum lyg ašarom nuprausiu
Ir vėl išnyksiu migloje...
Ir Vėl aš būsiu žvaigždele.
Tu tik pakelk akis -
Ir būsiu aš šalia...
.......
Papildyta:
... jei mes zinotume kas musu laukia uz tos ribos vadinamos mirtimi tai butu maziau asaru, nevilties, nerimo, baimiu...bet mes nezinome, todel praradus vaika sita puse mums virto pragaru, o i roju mums dar ne laikas, bet galbut mes juos is tiesu auginame savo sapnuose, galbut tai musu kelias i roju, ne dabar ne po metu, kazkada kai juos uzauginsime eidamos per savo pragara...
sis skausmas taj niekieno neisdildomas.
Papildyta:
aciu...labaj grazu pagalvojau apie savo angeliuka skaitydama siatj ir apsiverkiau...
Papildyta:
QUOTE(Ramunita @ 2009 02 01, 20:01)
užjaučiu snaige777,labai užjaučiu...
šias eiles kažkada sukūriau aš pati....vienam angeliukui...
Pakelk akis į dangų naktį-
Aš ten žibėsiu žvaigždele.
Žvilgsniu paliesiu tavo plaukus
Ir imsiu tirpti aušroje...
Išaušus tapsiu lašeliu rasos,
Pražysiu tau gėle gražiausia,
Pavirsiu ąsočiu sulos,
Kuri ryte pati gardžiausia.
Čiulbėsiu paukšteliu ir čirkšiu žiogeliu,
Tau ošiu aš medžiu galingu
Ir glausiuos vėjeliu švelniu....
Bučiuosiu aš tave saulutės lūpom,
Lietum lyg ašarom nuprausiu
Ir vėl išnyksiu migloje...
Ir Vėl aš būsiu žvaigždele.
Tu tik pakelk akis -
Ir būsiu aš šalia...
šias eiles kažkada sukūriau aš pati....vienam angeliukui...
Pakelk akis į dangų naktį-
Aš ten žibėsiu žvaigždele.
Žvilgsniu paliesiu tavo plaukus
Ir imsiu tirpti aušroje...
Išaušus tapsiu lašeliu rasos,
Pražysiu tau gėle gražiausia,
Pavirsiu ąsočiu sulos,
Kuri ryte pati gardžiausia.
Čiulbėsiu paukšteliu ir čirkšiu žiogeliu,
Tau ošiu aš medžiu galingu
Ir glausiuos vėjeliu švelniu....
Bučiuosiu aš tave saulutės lūpom,
Lietum lyg ašarom nuprausiu
Ir vėl išnyksiu migloje...
Ir Vėl aš būsiu žvaigždele.
Tu tik pakelk akis -
Ir būsiu aš šalia...
aciu...labaj grazu pagalvojau apie savo angeliuka skaitydama siatj ir apsiverkiau...
snaige, daug musu - tokiu mamyciu, praejome si pragara. Laidojom savo mazutelius, verkem ir tebeverkiam naktim. Bet jei mes likom cia, sioj zemej, tai reiskias, kad dar turime, ka cia veikti. Privalom saugot save, islikt stiprios, is paskutiniuju pasistengt vel pamilti gyvenima, vel sypsotis. Musu angeliukai saugo mus, jie visada su mumis ir musu sirdyse
Snaige,
Norėčiau surast tuos vienintelius žodžius, kurie bent kiek galėtų apmalšint tavo begalinį skausmą.... bet jų nėra, nes jokie žodžiai mums nesugrąžins to ką praradom.... Tai tik stipriai tave apkabinu ir verkiu kartu su tavimi.....
Norėčiau surast tuos vienintelius žodžius, kurie bent kiek galėtų apmalšint tavo begalinį skausmą.... bet jų nėra, nes jokie žodžiai mums nesugrąžins to ką praradom.... Tai tik stipriai tave apkabinu ir verkiu kartu su tavimi.....
QUOTE(žvelsa @ 2009 02 01, 22:07)
Snaige,
Norėčiau surast tuos vienintelius žodžius, kurie bent kiek galėtų apmalšint tavo begalinį skausmą.... bet jų nėra, nes jokie žodžiai mums nesugrąžins to ką praradom.... Tai tik stipriai tave apkabinu ir verkiu kartu su tavimi.....
Norėčiau surast tuos vienintelius žodžius, kurie bent kiek galėtų apmalšint tavo begalinį skausmą.... bet jų nėra, nes jokie žodžiai mums nesugrąžins to ką praradom.... Tai tik stipriai tave apkabinu ir verkiu kartu su tavimi.....
aciu
Snaige
kaip gaila nera zodziu kurie paguostu mama netekusia vaikelio,tiesiog stipriai apkabinu tave,mes turim but stiprios,kad musu angeliukai butu laimingi,nes jie mato ir saugo mus,ir jie tikrai nenoretu kad mes paluztume
laikykis...
kaip gaila nera zodziu kurie paguostu mama netekusia vaikelio,tiesiog stipriai apkabinu tave,mes turim but stiprios,kad musu angeliukai butu laimingi,nes jie mato ir saugo mus,ir jie tikrai nenoretu kad mes paluztume
laikykis...
Labai uzjauciu Tave, vaikelio praradimas - labai skaudus isgyvenimas, bet tu turi savo maziuke sirdyje ir ji visada bus su tavimi tavo mintyse.
Snaige... nera zodziu kurie paguostu mama netekusia savo vaikiuko... kad ir ka besakytume tau vistiek bus sunku... kaip ir buvo ir yra mums sunku... su laiku bus truputeli lengviau... Laikykis mazut... As ir kaip ir tu panasiia praradau savo mavo maziuka... gyvenk mergyt... rask del ko kabintis i gyvenima...
Snaige777, kaip laikais, mazut?