Įkraunama...
Įkraunama...

Angelų mamos

Kolete, kai skaiciau apsiverkiau, skausmas perveria sirdi vien tik pagalvojus ka turejai isgyventi..Stiprybes ir ramybes Jums!
Kai mano mazylio gyvybe kabojo ant plaukelio, o jis buvo visai maziukas 2 menesiuku, kai reanimacijoje mums skesciojo ir sake, si naktis lemtinga ir po to grumte isvare, mes su vyru vos laikemes, verkem be proto..tos trys dienos buvo tragiskos mums, tiek isgyvenimu reikejo patirti. Neapsakomas jausmas kai tavo vaikelis serga, o ypac kai taip baigiasi...Labai tave uzjauciu. Nera zodziu.
Mano mama palaidojo du savo sunus, viena 4 dienu, o kita 27 metu. Jos skausmo, kad ir kaip noreciau nepavyko suvaldyti, tik tetis ja itrauke i darbus. Ji po truputi atsigavo, bet lyg siol ji tyliai kukciodama verkia vakarais.Viespatie, kodel mums mamoms lemta tiek skausmo pereiti..?
LABAI LABAI LINKIU, VISA SIRDIM, KAD JUMS GYVENIME BUTU VISKAS GERAI, KAD NEREIKETU ASARU LIETI, JAUSTI TAI KA PAJAUTET.
Atsakyti
Kolete...turbut tikrai nera tokiu zodziu kuriais galetum nuraminti, paguosti motina netekusia savo vaiko. Baisu. As auginu du. Sunui bus 11, dukrytei suejo 4. Nezinau... net bijau galvoti apie tokius dalykus. Bet jei bu skirta likimo, tai neisvengiamai ivyks. Mes, pries 12 metu palaidojom mano broli. Jam tada buvo 27. Jis pasikore. Buvo baisu. Maniau, kad neteksiu ta paci adiena ir mamos. Bet ji labai stipri. Pries metus, liepos 6d, palaidojom teveli. Bivo skaudu, bet taip kaip ir turetu buti siam pasulyje, kad vaikai tevus laidotu. Tikiuosi, kad tokioje situacijoje ir as tokia stipri buciau kaip mama tada, kai mire brolis. Bet neduok Dieve tokiu nelaimiu, apsaugok Viespatie musu gimusius ir dar negimusius vaikus, suteik ju motinoms stiprybes ir istvermes.
O tau Kolete linkiu daug stiprybes, istvermes, tu nuostabi motina. Ramybes tau ir tavo dukrelei, ir tavo namams. Tegul daugiau niekada bet koks skausmas daugiau neuztemdo tavo namu ir jusu sirdziu. Tikek... Tikek nauja diena, tikek, kad po nakties ateis rytas ir nusvis saule...
Zinai, butum salia, turbut apkabinciau stipriai tave ir tavo dukrele
Bukite laimingos wub.gif
Atsakyti
Sunku be galo skaityti ... Neduokdie kam nors toki likima... Stiprybes tau Kolete ir tavo seimai ... heart.gif O mazylei linkiu augti sveikutei, grazutei ir dziuginti teveliu sirdis... heart.gif
Atsakyti
Yra baisu kai is taves pavagemas koks nors daigtas, bet viakelis kada yra pavagemas tai yra vis visko, o ypac sveika. Verciau butu mano dukryte pasieme, nors as ja labai labai myliu as jos labai laukiau bet............. jin mire bet nenumire ir jau 16m. gyvena 16m. kai man sirdis plysta is skausmo.sad.gif bet viskas yra ne musu valioje kaskas tvarko musu gyvenimus butu lengviau viska kest kad zinotum kodel visa tai tau?

Tu esi stipri ir neliudek ilgai Kornelija mato tave is aukstau ir jei labai skauda sirdele kai tu liudna ir verki susitaikyk su likimo rykste ir gyvenk toliau patarciau apsilankyt pas genetikus. Sekmes ir laimes tau.
Atsakyti
Didelė užuojauta mamytei,tačiau norėčiau pasakyti savo nuomonę apie vieno vaikelio įsikūnijimą į kitą,gal tai mamoms yra kažkokia paguoda,gal jos greičiau susitaiko su prarastu vaikeliu galvodamos kad prie širdelės glaudžia buvusį. Tačiau nepamirškit,kad visi vaikai skirtingi skirtingi jų charakteriai,pomėgiai,skonis norai ir t. t. netapatinkit su buvusiu,nes guosdamos save,galit labai pakenkti savo vaikučiui.
Dar atsimenu rodė nomedos laidą apie vaikus,kuriuos tėvai lygino ir norėjo,kad būtų tokie kaip buvo jau iškeliavą anapilin. visi jie skundėsi,vieni tėvai palaidoję dukrą susilaukė sūnaus ir elgėsi panašiai kaip su mergaite augino plaukus liepė žaist su lėlėm,o motyvavo tuo,kad norėjo,kad būtų dizaineris,tėvai gali apgaut kitus,bet tik ne save. Aš nežinau ar man pritarsit ar smerksit bet nelyginkit ir negalvokit,kad čia tas pas kūdikėlis.
Atsakyti
QUOTE (Budrevičienė Gerda @ 2004 11 10, 15:43)
Didelė užuojauta mamytei,tačiau norėčiau pasakyti savo nuomonę apie vieno vaikelio įsikūnijimą į kitą,gal tai mamoms yra kažkokia paguoda,gal jos greičiau susitaiko su prarastu vaikeliu galvodamos kad prie širdelės glaudžia buvusį. Tačiau nepamirškit,kad visi vaikai skirtingi skirtingi jų charakteriai,pomėgiai,skonis norai ir t. t. netapatinkit su buvusiu,nes guosdamos save,galit labai pakenkti savo vaikučiui.
Dar atsimenu rodė nomedos laidą apie vaikus,kuriuos tėvai lygino ir norėjo,kad būtų tokie kaip buvo jau iškeliavą anapilin. visi jie skundėsi,vieni tėvai palaidoję dukrą susilaukė sūnaus ir elgėsi panašiai kaip su mergaite augino plaukus liepė žaist su lėlėm,o motyvavo tuo,kad norėjo,kad būtų dizaineris,tėvai gali apgaut kitus,bet tik ne save. Aš nežinau ar man pritarsit ar smerksit bet nelyginkit ir negalvokit,kad čia tas pas kūdikėlis.

Malonu gauti laiškučius,dabar norėčiau atsakyti,pirmiausia aš nelyginu Kornelija buvo Kornelija,Lukrecija yra Lukrecija,antra abi dukreles myliu,Lukrecijai atiduodu visa save,Kornelija labai dažnai lankau kapinėse,gimus Lukrecijai daug kas sakė kad dabar turiu užsimiršti,deja ir drasei galiu sakyti kad nesupras to nepatyrusios,kad galite stengtis stoti į mano vietą beet deja to įsivaizduoti neimanoma,kad ir kaip stengtumėtes įsivaizduoti to išgyventi nepavyks.Kitas dalykas,aš daug ką galiu sakyti kad loginis mąstymas turi daug ką nulemti,tačiau mano krūtinėje ne akmuo.Aš iki šiol nelyginau savo dukrelių,man jos dvi individualios asmenybės,tačiau abi jas begalo myliu.ir niekas išmano atminties neištrins prisiminimų...Su pagarba mama Koletė.
Atsakyti
Pilnai suprantu,kad to nepatyrus nesuprasiu. Aš ir nesakiau kad jus lyginat savo dukrytes aš tik išreiškiau savo nuomonę,matyt manęs nesupratot, nes aš šį laiškelį rašiau su dideliu liūdesiu,galvojau, kad širdis iššoks iš krūtinės,o seiles taip sunkiai ryjau nes gerklėje stovėjo gumulas. Nepykit jei mane ne taip supratot,tikrai nenorėjau įskaudint.
Atsakyti
Mielos mamytes, kad ir ka bedarytumet jus esat bejeges pries likima. tongue.gif Tad bukit protingos ir nepersudikit savo vaikuciu prieziura, leiskit jiems laisvai kviepuot ir augt 2.gif
Nes mano dukryte merdejo 3 paras buvo gyva tik su deguonimi, bet dievas pasieme kita mergaite ji ligonineje tik para pabuvo ir tuometu supratau, kad ir daktarai kartais buna nekalti ir bejegiai kovot su tuo kas yra uz mus stipresni jus neisivaizduojat kaip man tada buvo skaudu, as tos mergaites tik lovyte maciau is savo palatos, bet,,,, labai labai man buvo skaudu . kad tai mazuliai buvo tik tiek lemta gyvent. Jei as buciau galejus rinktis buciau savo dukra atidavus. Aisku buciau staugus kai vilkas, bet but nors teisybe buvus. Bet, mes, mamos tik gyvybe duodam kudikeliam, bet musu valdovas yra stipresnis ir jis pasiima. Ir jis vienas tezino, kodel jis taip pasielga. O mus kankina isproto veda ta nezinia, tas klausimas kodel? uz ka?
Atsakyti
Dieve dieve kaip tau sunku
ašaros byra, negaliu sustoti sad.gif
Aš irgi palaidojau savo dukrytę, irgi beveik dviejų metukų. Praėjus 2 mėnesiams po laiduotuvių supratau, kad laukiuosi ir vėl. Nuostabus jausmas, noras gyventi. Bet kai gimė mano sūnelis, buvo labai sunku- neapsakoma baimė, kad kas nors gali atsitikti. Dabar mano sūneliui 3 mėnesiai, jau atrodo apsipratu ir man jau lengviau.
Stiprybės tau. Aukite sveiki ir laimingi, dabar ir jūs turite savo užtarėją danguje, tas angeliukas jus saugos visur ir visada. Aš tuo tikiu ir man taip lengviau gyventi. Sėkmės
Atsakyti
Užjaučiu visas, netekusias vaikučių. Puikiai suprantu tuos jausmus, nes pati netekau vieno savo vaikučio. Tiesa dar taip ir nesuspėjusio pamatyti pasaulio. Pagimdžiau jį jau mirusį. Buvo be galo baisu, bet aš negalėjau verkti, negalėjau raudoti ir staugti, aš turėjau būti stipri, nes kitas mano vaikiukas buvo gyvas (jie buvo dvyniai). Aš turėjau tramdytis, kad savo liūdesiu nepakenkčiau savo gyvąjam mažyliui. Bet ar kas nors kada nors sužinos tai, ką jautė mano stipruolis Martynas, kai jo brolio širdelė nustojo plakti?????Kai niekas šalia nebejudėjo? Kai jis turėjo kartu su manimi gedėti?
Laikykitės ir jei tik turit fizinės stiprybės ir nors kruopelytę galimybės, gimdykite. Nauja gyvybė tikrai kompensuos dalelę skausmo, ir gyvensite dėl ateities, o ne tik praeitimi. Gyvenkim toliau, išmokim pamatyti šiandien ką nors labai gražaus. Jei per tas siaubingas 11 dienų, kai manyje buvo apsigyvenusi mirtis ir gyvybė (miręs ir gyvasis vaikelis), aš nebūčiau sugebėjusi susitramdyti, tai gal ir gyvojo neturėčiau?
Visiems noriu palinkėti, kad netektų patirti to jausmo, kai netenki vaiko.
Atsakyti
Noreciau apkabinti ir pasakyti kad viskas praeina ir uzsimirsta, bet tai butu didiziausia gyvenime pasakyta mano kvailyste...ir mano asaros cia nepades tiesiog tikiu ir viliuosi kad jus taip pat tikit kad jusu vaikiukai virto mazais baltais angeliukais ir kad jie visada salia.
Kolete ir kitos mamytes bukit stiprios ir kiek imanoma.... laimingos

Labai nuosirdziai
E.
Atsakyti
Dieve,kaip as tave suprantu, as pati patyriau ziauru gyvenimo izbandyma ir dar negaliu patiketi....o tu patyrei dar didesni siauba, todel tenka mum buti stipriom, bet as kolkas greit paluztu, kai prisimenu tas baisias dienas.....
Uzjauciu tave tikrai is sirdies, noretusi apsikabinti ir kartu isgyventi ta skausma...
Atsakyti