Angelų mamos

Jėzau, kaip negera pasidarė... Didžiausia užuojauta

Siaubas, koks skausmas... laikykis

iki šiol negaliu sulaikyti ašarų.
pries 11mėn. pasigimdžiau nuostabų sūnų,kuri visi tiesiog dievina.
išbandžiau įvairių kontraceptinių priemonių,bet pakeitusi ginekologe pasirinkau spiralę,2007m.spalio mėn.vizitas pas ginekologe dėl spiralės įdėjimo,viskas tvarkoj,su vyrų nusprendėm,kad po kokių 3metelių gandro prašysim,kad atneštų dukrytę.
Bet....
Gruodį sužinojau,kad esu nėščia apie 5sav. apstulbau ,kad su spirale įmanomi,tokie dalykai. Daktarei nespėjus pasakyt,man nei žodžio surikau NEGIMDYSIU,bet ji manęs nesiklausė,liepę eit pasitart su vyrų,dėl tolimesnių veiksmų. Gimdyt nenorėjau,nes gyvenam pas tėvus mūsų būstas remontuojamas ir reikalauja labai didelių lėšų.
Vakare pranešiau vyrui,jis šia naujiena tikrai neapsidžiaugė buvo daug triukšmo,dėl to ir daktarė kaltinom ir save,kad spirale pasitikėjom,apie išvalymą galvojom,bet atėjo šventės.
Naujųjų metų nakti pajutau keistus skausmus,maudimą pilve,nelabai kreipiau dėmesį,nes ir su pirmuoju taip nutikdavo.
Viena vakarą su vyrų kalbėjom ir nusprendėm:
Auginam vieną užauginsim ir kitą labiau stengsimes ir viskas bus gerai,pradėjom kalbėti,kad tai bus dukrytė,kuri turės vyresnį broliuką,kartu žais. Net vardą pradėjom galvot ir nusprendėm,kad bus Paula arba Paulina.
kadangi nusprendėm gimdyt,tai ir pas daktare reikia keliaut,pažėjo ekoschopu mane pasakė,kad viskas labai buvau laiminga,pajutau,kad beprotiškai mylių ta mažą būtybę po savo širdimi.
po kelių dienų pradėjau kraujuot,skausmai.......
2008-01-08
daktarė pasakė,kad šiam vaikučiui nelemta išvysti pasaulio gimda stumia vaikuti lauk,kaip svetimšalį,nep0amenu tiksliai kaip ji sakė,nes tą akimirka aplink mane sugriuvo visas pasaulis. Dėl mano pačios sveikatos reikalingas nėštumo nutraukimas. guliu palatoje ir prašau,kad neatimtu iš manęs dukrytės,vyro akyse matau ašaras ir didelį susirupinimą. Vyras pasakė,po kiek laiko turėsim nuostabią dukrytę,bet dabar darykim ką reikia daryt,nes nenoriu netekti netik vaikelio,bet ir tavęs......
Kai prabudau supratau,kad po savo širdimi nieko nebėra,esu tuščia
žinojau,kad namuose laukia sūnus ir dėl jo turiu būt stipri.
Kaltinu save,kad nepamilau šio kūdikėlio iškart,kad nenorėjau jo,nemylėjau.
o kai pamilau,jau buvo per vėlu angelėlis išėjo.....


Rašau,ne dėl užuojautos,o noriu pasakyt kitoms,kad pamilkite savo vaikutį iškart apie jį sužinojusios,nes kitaip kaltės jausmas eis kartu su jumis.

Labai labai nuosirdziai linkiu jums laimes Ir nuostabios dukrytes, kuria kartu su broliuku globos angeliukas is dangaus

labai uzjauciu stiprybes ir burio vaikuciu

uj net ir man asaros akyse..izgniauze kvapa ..stiprybes..ir daugiau atidumo su tais pamaudenimais mamytes..man t.p pamausdavo lb daznai.. ..bet gydytoja sustabde ta dalyka..

Ziauri istorija, uzjauciu labai, bet jus patys juk nenorejot to vaikucio is pradziu, vat jum ir rezultatas...

noreciau suzinot,tavo reakcija,kaip jaustumeis ar elgtumeis,kaip viskas taip etiketa neplanuota.

ka cia sneki- kitos viska daro kad nebut ir pagimdo.atsiprasu bet tokiem zmonem tik duot i duda kad is klumpiu isvirstu ir nesneketu nesamoniu

sunku... bet geriau taip nei pajaust judesius supirkt viska ir likt tusciom rankom...

žiauriai šneki
Delfi21

cia kur ziauriai pasakiau?
pirmine reakcija buwo,kad negimdysiu,nes kiekvienas turim savo motyvu kodel ar panasiai.
bet as waikuti pamilau man jo reikejo ir reikia iki siol

Maniskis irgi buvo neplanuotas, bet minciu, kad neturet jo nekilo

As tikiu tokiais dalykais, kaip kad musu mintys materializuojasi, uztai taip ir sneku. Nors, aisku, labai gaila vaikucio