Angelų mamos

#373
sveikos visos,kurioms teko toks didelis isbandymas.Mane dievulis taip pat nuskriaude,pries 1,5metu palaidojau savo 9metu suneli verysad.gif Galvojau,kad nebera man daugiau jokios prasmes gyventi,nes viska ka as dariau,viskas buvo skirta tik jam.Bet praejus savaitei po laidotuviu suzinojau,kad laukiuosi.Dabar vel turiu suneli,aisku esu laiminga,bet ta laime kazkokia nepilnaverte.Truksta man vis tiek Deividuko,kartais pagalvoju,jau geriau jis butu gyvas ir daugiau jokiu vaiku netureciau.Zinau,kad reikalinga esu ir savo maziukui,kuris cia su manimi,bet noriu susitikti ir Deividuka.Anksciau labai bijojau mirties,dabar nebebijau,nes zinau,kad manes ten laukia mano vaikiukas,ir kai as ji sutiksiu stpriai,stipriai apkabinsiu.Stiprybes visoms,zinau,kad labai sunku,bet kazkaip gyventi reikia,tik beda ta,kad nezinau,kaip toliau gyventi,sako laikas gydo zaizdas,bet man tas skausmas nei kiek nesumazejo verysad.gif
Atsakyti
#374
QUOTE(astyl @ 2007 06 26, 14:14)
Labai aciu uz palaikyma. Stiprybes tikrai prireiks. Pradedam planuoti kita leliuka, bet labai labai baisu...Tuo labiau, kad nera aiskiu priezasciu, kodel taip atsitiko, visa nestuma viskas buvo gerai, o baigesi labai labai liudnai...

KAIP MANO SESEI TAIP ATSITIKO,JIE SU VYRU EJO PAS PSICHOLOGA,NES TIKRAI BUVO SUNKU.JIS PATARE TIK PO METU PLANUOT LELIUKA.
Papildyta:
QUOTE(sony @ 2007 06 27, 10:40)
sveikos visos,kurioms teko toks didelis isbandymas.Mane dievulis taip pat nuskriaude,pries 1,5metu palaidojau savo 9metu suneli verysad.gif Galvojau,kad nebera man daugiau jokios prasmes gyventi,nes viska ka as dariau,viskas buvo skirta tik jam.Bet praejus savaitei po laidotuviu suzinojau,kad laukiuosi.Dabar vel turiu suneli,aisku esu laiminga,bet ta laime kazkokia nepilnaverte.Truksta man vis tiek Deividuko,kartais pagalvoju,jau geriau jis butu gyvas ir daugiau jokiu vaiku netureciau.Zinau,kad reikalinga esu ir savo maziukui,kuris cia su manimi,bet noriu susitikti ir Deividuka.Anksciau labai bijojau mirties,dabar nebebijau,nes zinau,kad manes ten laukia mano vaikiukas,ir kai as ji sutiksiu stpriai,stipriai apkabinsiu.Stiprybes visoms,zinau,kad labai sunku,bet kazkaip gyventi reikia,tik beda ta,kad nezinau,kaip toliau gyventi,sako laikas gydo zaizdas,bet man tas skausmas nei kiek nesumazejo verysad.gif

STIPRYBES 4u.gif
Atsakyti
#375
QUOTE(sony @ 2007 06 27, 08:40)
sveikos visos,kurioms teko toks didelis isbandymas.Mane dievulis taip pat nuskriaude,pries 1,5metu palaidojau savo 9metu suneli verysad.gif Galvojau,kad nebera man daugiau jokios prasmes gyventi,nes viska ka as dariau,viskas buvo skirta tik jam.Bet praejus savaitei po laidotuviu suzinojau,kad laukiuosi.Dabar vel turiu suneli,aisku esu laiminga,bet ta laime kazkokia nepilnaverte.Truksta man vis tiek Deividuko,kartais pagalvoju,jau geriau jis butu gyvas ir daugiau jokiu vaiku netureciau.Zinau,kad reikalinga esu ir savo maziukui,kuris cia su manimi,bet noriu susitikti ir Deividuka.Anksciau labai bijojau mirties,dabar nebebijau,nes zinau,kad manes ten laukia mano vaikiukas,ir kai as ji sutiksiu stpriai,stipriai apkabinsiu.Stiprybes visoms,zinau,kad labai sunku,bet kazkaip gyventi reikia,tik beda ta,kad nezinau,kaip toliau gyventi,sako laikas gydo zaizdas,bet man tas skausmas nei kiek nesumazejo verysad.gif

Labai labai uzjauciu...Zinau, kad jokie paguodos zodziai nepades ir tokiu atveju sunku ka nors pasakyti, bet gyvenimas eina i prieki ir vistiek reikia gyventi, kad ir kaip bebutu sunku. Laikykites ir nepaluzkit, gyvenkit del savo antro sunelio, kuri visada saugos broliukas angeliukas danguje.


Atsakyti
#376
Labas, Sony. Dar nedaug laiko tepraėjo, todėl skausmas toks aštrus. Linkiu tau stiprybės. Tavo Angelėliui taip pat labai sunku tave matyti labai verkiančią ir liūdinčią. Jis visada gyvens tavo širdyje ir saugos jus. Pabandyk susitaikyti su tuo, kad kitaip jau nebebus. Augink savo sūnelį. Jis atneš tau daug džiaugsmo. Telaimina jus Dievas.
Atsakyti
#377
aciu jums uz uzuojautos zodzius,bet dabar dar tikrai labai skauda,gal dar tikrai per mazai laiko praejo,gal kaip nors islaikysiu si isbandyma,gerai,kad dar turiu kita suneli,jis dabar visas mano dziaugsmas smile.gif
Atsakyti
#378
QUOTE(sony @ 2007 06 27, 10:40)
sveikos visos,kurioms teko toks didelis isbandymas.Mane dievulis taip pat nuskriaude,pries 1,5metu palaidojau savo 9metu suneli verysad.gif Galvojau,kad nebera man daugiau jokios prasmes gyventi,nes viska ka as dariau,viskas buvo skirta tik jam.Bet praejus savaitei po laidotuviu suzinojau,kad laukiuosi.Dabar vel turiu suneli,aisku esu laiminga,bet ta laime kazkokia nepilnaverte.Truksta man vis tiek Deividuko,kartais pagalvoju,jau geriau jis butu gyvas ir daugiau jokiu vaiku netureciau.Zinau,kad reikalinga esu ir savo maziukui,kuris cia su manimi,bet noriu susitikti ir Deividuka.Anksciau labai bijojau mirties,dabar nebebijau,nes zinau,kad manes ten laukia mano vaikiukas,ir kai as ji sutiksiu stpriai,stipriai apkabinsiu.Stiprybes visoms,zinau,kad labai sunku,bet kazkaip gyventi reikia,tik beda ta,kad nezinau,kaip toliau gyventi,sako laikas gydo zaizdas,bet man tas skausmas nei kiek nesumazejo verysad.gif

kartais pritruksta zodziu, perskaicius dar viena liudna istorija verysad.gif Atrodo, nesamone, taip buti negali, cia tik kazkokia liguista fantazija. Deja deja...
Kaip mes isgyvename su tokiu skausmu? Kaip sugebejai isnesioti suneli po tokios skaudzios netekties unsure.gif ir pati galvoju, kaip as keliuosi kasryt ir gyvenu po to, kas man nutiko. Bet gyvenu ir visos gyvename. Tik taip beprasmiska, tokios beprasmiskos sitos netektys, kad net pikta.
sony, stiprybes ir ramybes!
Atsakyti
#379
nežinau,kas butų buvę su manim,jei ne kitas neštumas,gal but manęs jau nebebūtų su jumis,nes buvo kilę ir tokių minčių.Bijojau dar ir dėl negimusio sūnelio,nes labai daug visokiausių vaistų buvau privaryta,bet kol kas viskas gerai jam,auga sveikutis :)Nežinau,kaip jam viskas ateityje atsilieps,nes pusę metų diena iš dienos verkiau,nors žinojau,kad man negalima...Nežinau,kodėl dievas pasiima nekaltus mažus vaikelius,kai aplink tiek visokių žmogžudžių,valkatų ir pn.Vienintele paguoda yra,nes žinau,kad mes vistiek su sūnyčiu susitiksim,žinau,kad jis manes laukia...
Atsakyti
#380
stiprybes,ir kuo didziausios sekmes.kad antrasis sunelis augtu sveikas ir laimyngas 4u.gif
tik nepamirskite jam sesutes.. tongue.gif 2.gif
Atsakyti
#381
QUOTE(sony @ 2007 06 28, 15:02)
nežinau,kas butų buvę su manim,jei ne kitas neštumas,gal but manęs jau nebebūtų su jumis,nes buvo kilę ir tokių minčių.Bijojau dar ir dėl negimusio sūnelio,nes labai daug visokiausių vaistų buvau privaryta,bet kol kas viskas gerai jam,auga sveikutis :)Nežinau,kaip jam viskas ateityje atsilieps,nes pusę metų diena iš dienos verkiau,nors žinojau,kad man negalima...Nežinau,kodėl dievas pasiima nekaltus mažus vaikelius,kai aplink tiek visokių žmogžudžių,valkatų ir pn.Vienintele paguoda yra,nes žinau,kad mes vistiek su sūnyčiu susitiksim,žinau,kad jis manes laukia...

Mes nė vienas nežinom Dievo valios. Man taip pat kyla tokių klausimų labai dažnai. Ypač kai matau sunkiai sergančius ar mirštančius vaikus. Bet tikiu, kad sužinosim, kai susitiksim su savo artimaisiais paliksim savo kūnišką apdarą. Ir tik tada, kai bus mums Viešpaties skirtas laikas. Manau, kad išėjusiems labai sunku ten anapus, jeigu jų labai verkia... Ypač vaikams sunku - juk jie tuoj graudinasi, jeigu mamytė verkia...
Stiprybės jums dar kartą.
Atsakyti
#382
Sunkiausias isbandymas, koks tik gali tekti mamai...
Stiprybes gyventi toliau...
Atsakyti
#383
Užjaučiu. Kaip laikotės, Širdule? Taip skaudu už Jus ir visas kitas mamas, netekusias savo vaikų. Stiprybės Jums visoms.
Atsakyti
#384
kaip senai cia bebuvau verysad.gif
uzejus y sita skyrely negaliu paleisti ir savosios temos , vel viskas sirdyja sujudnta, akys pilnos asaru verysad.gif

nz daugiau ne ka parasyt tik LAIKYKIMES kartu bent mintimis 4u.gif
Atsakyti