Angelų mamos

#313
QUOTE(akedite @ 2007 02 28, 01:45)
nežinau, ar tai paguos, bet aš stengiuosi uždrausti sau galvoti KODĖL ??????
nes nėra atsakymo kodėl....kodėl tai atsitiko man ?                                                                       

Aš irgi vis bandau sau nebeuždavinėti šio klausimo...
Deja, vis dažniau iškyla klausimas: kodėl mūsų tiek daug? Iki Alekso ligos nepažinojau nei vieno žmogaus, sergančio ar sirgusio vėžiu. Dabar vien mūsų mažam miestely (Karmėlavoj) žinau jau tris mamas, palaidojusias savo mažus vaikelius, mirusius nuo vėžio. O kur dar kitos ligos, apsigimimai? Rodos, kasmet tokių žmonių vis daugiau. Tai neramina.
Bandau uždrausti sau vienus klausimus, bet iškyla kiti.
Laikykimės, mielosios. Juk į šiuos klausimus atsakymų tikriausiai taip ir nebus.
Atsakyti
#314
QUOTE(Rugiaveide @ 2007 02 28, 11:35)
Aš irgi vis bandau sau nebeuždavinėti šio klausimo...
Deja, vis dažniau iškyla klausimas: kodėl mūsų tiek daug? Iki Alekso ligos nepažinojau nei vieno žmogaus, sergančio ar sirgusio vėžiu. Dabar vien mūsų mažam miestely (Karmėlavoj) žinau jau tris mamas, palaidojusias savo mažus vaikelius, mirusius nuo vėžio. O kur dar kitos ligos, apsigimimai? Rodos, kasmet tokių žmonių vis daugiau. Tai neramina.
Bandau uždrausti sau vienus klausimus, bet iškyla kiti.
Laikykimės, mielosios. Juk į šiuos klausimus atsakymų tikriausiai taip ir nebus.


O taip, Karmėlavo kapinėse pažiūrėjus, atrodo, kad mūsų Angelėlių labai daug, nuo išgyvenusiu 1 dienelę iki 16 m. Aplink mūsų Angelėlio kapelį labai daug Mažiukų, kiekvieną kartą einu pro juos, kartais matau kaip rymo tėvai. Yra 1 apleistas vaiko kapelis, gal ne visai apleistas, bet labai retai lankomas, tai aš pridedu ten žaisliukų, vasarą laistau gėlytes... Gal negerai darau...

Labai užjaučiu visas ir liūdžiu kartu su visomis 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo alde: 02 kovo 2007 - 14:21
#315
Labai labai jus uzjauciu, turbut nera pasaulyje didesnio skausmo. Jusu kudikeliai tikrai virto angelais. Ir saugo jus. Todel galite didziuotis, kad kiekviena turite savo angela
Papildyta:
Ir dar tiesiog pyktis ima, kai yra kita tema alla "Padekit atsigaut po aborto", vieno taip atsisakiau, kito gal irgi nuzudysiu, bet viena tikrai dar turesiu uzauginti. Taigi padekit, mamos, susitaikyti...Vienzodziu vienas bus isrinktasis. Tada tikrai kyla klausimas, kodel vienai "mamai" reikia, o kitai ne. O tos, kuriai labai reikejo, vaikutis ima ir iskeliauja angeliuku. Tos kuriai nlb reikejo, irgi iskeliauja angeliuku, "mamai" pasirasius atitinkamus popierius.
Atsakyti
#316
Ramaus poilsio Jūsų mergytei...tepailsi Ji..o Jūs laikykitės
user posted image
o čia gražūs žodžiai...
user posted image
Atsakyti
#317
Labai užjaučiu, Jus Širdule, būkite tvirta, labai liūdna kai tėveliai turi laidoti savo mažylius. Neįsivaizduoju kokia turit būti stipri dabar... turite būti...
"Jei tik įmanoma būtų dabar Jus paguosti,

Žinokit, kad širdys mūsų gedi su Jumis.

Tik žmogui lemta skausmą pažaboti

Ir vėl surast ramybę tamsiomis naktimis."


Ramaus poilsio dar vienam mažam gražiam angelėliui Redutei user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *Jura*: 05 kovo 2007 - 20:31
#318
Dėkoju visoms Jums už paguodos žodžius. Nežinau, kaip pažaboti šį skausmą... Su kiekviena diena JOS ilgiuosi vis labiau ir labiau... verysad.gif
Atsakyti
#319

Taip norisi Jus apkabinti console.gif
žodžiai bejėgiai........
atrodo, kad taip arti jaučiu jūsų skausmą.......
verysad.gif

išsikalbėkit, neužsidarykit toje netekties kančioje
Atsakyti
#320
Noriu apkabinti jus-tik ar tai sumažins jūsų skausmą,noriu verkti kartu-tik ar tai ištirpdys jūsų netektį...Aš kasdien mintimis su jumis-lai tai ištirpdo jūsų vienatvę...
Myliu ir apkabinu console.gif
Atsakyti
#321
Didžiausia užuojauta, stiprybės... console.gif
Atsakyti
#322
Labai graudu cry.gif cray.gif cray.gif
Atsakyti
#323
QUOTE(širdulė @ 2007 02 27, 19:35)
Ačiū, mielosios. Tai tikrai sunkiai pakeliamas skausmas, kuris niekaip nepalieka širdies... Niekada negalvojau, kad reikės netekti trylikametės dukrytės, nors Ji ir sirgo sunkia liga. Auginant mūsų, dabar jau angeliuką, buvo visko : ir šalto, ir šilto. Ne vieną kartą susidūrėme su gydytojais, kurie parodė ne užuojautą, bet šaltaširdiškumą. Mažai, kas mus suprasdavo, nes giminėje tokio sunkaus ligonio niekas neturėjo...
Su vyru visada stengėmės kuo didesne meile apglėbti savo dukrytę, stengėmės, kad jai nieko netrūktų. Matėme, kad prasidėjus brendimui Jai darėsi vis sunkiau, bet tikėjome, kad viskas baigsis gerai... Operuotis labai nenorėjo, nes bijojo mirti... Be to gydytojai sakė, kad mūsų Redutei išgyventi po operacijos yra vos keli procentai. Jie prognozavo. kad Ji iš viso gyvens tik iki dviejų metų...
Tą dieną taip pat negalvojome, kad gali įvykti tokia tragedija. Deja, viskas užtruko tik pusvalandį... Ji mirė ant mūsų rankų, nes greitoji, kaip visada, nesiskubino... Taigi, dabar mano gyvenimas- tik pilka kasdienybė. Geriu vaistus, kad nors kiek nusiraminčiau, bet tai mažai padeda. Galvoje vis ta pati mintis... ir klausimas KODĖL? taip greitai ir netikėtai... Namuose dabar tyla ir ramybė. Dažnai net bijau tos tylos...
AČIŪ JUMS UŽ SUPRATIMĄ...  verysad.gif  verysad.gif

Ir kodel gi gyvenimas buna toks ziaurus verysad.gif verysad.gif verysad.gif Labai jus uzjauciu cray.gif Linkiu jums begalines stiprybes 4u.gif
Atsakyti
#324
Sveikos, angelėlių mamytės,
Perskaičiau šį skyrelį...per ašaras nebematydama raidžių.
Neseniai taip pat palaidojau brangiausią žmogų. Susitvarkyti su savimi begalo sunku.
Visi jūsų duodami patarimai viena kitai tokie suprantami ir teisingi... Stiprybės jums.
Manau, kad Jus Adle esate geras žmogus. Prižiūrite šalia esančio angelėlio kapelį. Jis, tikriausia, tai mato ir yra laimingas.
Atsakyti