Angelų mamos - Puslapis 26 - Pasidalinkim netekties sielvartu

ritjuo

Atkaklus dalyvis

ritjuo

Atkaklus dalyvis

2007-02-23 20:01

23 vasario 2007 - 20:01

QUOTE(širdulė @ 2007 02 20, 21:18)

negalvojome, kad tai įvyks taip greitai ir netikėtai...
Parašykite kas nors, noriu pasidalinti savo širdgėla...

<{POST_SNAPBACK}>

Mirtis visad ateina per greitai ir netikėtai...
Po poros savaičių bus pusė metų, kai nebeturiu savojo mažėlio. O rodos visa amžinybė... Jau taip seniai,sūnyti, aš be tavęs...

Širdgėla, netekties skausmas, kažkoks tuštumos jausmas persekioja ir persekios visas mus, angeliukų mamas, ilgai. Manau, kad labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Kokios mes - užsidarę, mėgstančios bendrauti, t.t.
Po sūnaus laidotuvių visi sakė: tik neužsidaryk namie, nebūk viena. O aš kaip tik norėjau lyst po kaldra ir pasislėpt. Pirmą savaitę pasiėmiau atostogas, daug miegojau, daug skaičiau, po poros dienų išėjau į miestą pasivaikščiot šiap sau. Nes labiausiai bijojau, kad užsigalvojusią kojos nuneš prie reanimacijos palatos durų (kaip tai kartais būdavo tą paskutinį mėnesį). Dažnai eidavau bažnyčion, užsidegdavau žvakutę ir kamputy atsisėdus išsiverkdavau. Visą laik, kai norėdavos rėkt, šaukt, ramindavau ir teberaminu save, kad ašaros - per didelė prabanga man, nes nuo to bus sunkiau tik mano angelėliui. Jis nenorėtu, kad jo mama paskęstu ašarose. Dažnai uždegu žvakutęs prie sūnaus porteto. Tik be juodo kaspino, jis ten dar nepaženklintas ligos progreso. (O tą su juodu kaspinėliu palikau pas savo mamą, dar per sunku, dar negaliu kasdien matyti, gal po metinių...)

Dažnai apsilankau Rugutės tinklalapyje. Ten radau nuostabių eilių, kurios padėjo man pirmosiomis dienonis, padeda ir dabar.
Tik nebūk viena, brangi likimo sese, kartais ir paverkt krūvoj daug lengviau...
Ramybės

Angelo Justo mama Rita

širdulė

Ištikimas dalyvis

širdulė

Ištikimas dalyvis

2007-02-24 13:56

24 vasario 2007 - 13:56

QUOTE(Ju-Ju @ 2007 02 20, 20:29)

Dabar ji pavirto angeliuku, ziuri i Jus ir irgi liudi, nes mato jusu asaras.
Neliudekite ilgai, laikas isdziovins asaras, ir tai matydama Jusu dukryte dziugins jus silta saulute...sius jums savo spinduliukus, kurie maloniai kutens jusu skruostukus vasara... Rudeni zais su jumis krintanciais lapais... Ziema pacia graziausia snaige nusileis jums ant delno... O pavasari suzydes zybute! Ji visa laika bus su Jumis... Laukite pavasario...

<{POST_SNAPBACK}>

Dėkoju už tokius gražius žodžius.Skaitau ir skaitau juos...Labai sunku yra. Sunkiausia žiūrėti į tą nuotrauką, kuri perrišta juoda juostele. Ypač baugu vakare ir naktį...

Papildyta:

QUOTE(išdykėlė @ 2007 02 20, 21:04)

Perskaičiau ir apsiverkiau. Aš nežinau kas gali būti baisiau už vaikelio netektį... Tą skausmą sumažinti gal galėtų ta mintis, kad dukrytė visada liks su jumis, jūsų širdyse. Stiprybės mamytei...

<{POST_SNAPBACK}>

Dėkoju už užuojautos žodžius. Labai sunku yra išgyventi šią netektį. Ypač sunku žiūrėti į Redutės nuotrauką, kuri perrišta juoda juostele...

Papildyta:
Labai labai dėkoju visoms už tokius gražius užuojautos žodžius...

*Miledi*

Senbuvis

*Miledi*

Senbuvis

2007-02-24 23:38

24 vasario 2007 - 23:38

Miela Širdule,žinau,kad jokie žodžiai nepaguos taves,neištirpdys tavo skausmo... Be galo gaila

...Nežinau, kaip tave paguosti,kaip pasiimti nors mažą dalelę to didžiulio skausmo

Galiu tik apkabinti

ir palinkėti stiprybės.Laikykis,brangioji

Ir visada atmink,kad tavo angelėlis stebi tave ir tikrai nenorėtų matyti tave liūdną

Dar kartą- stiprybės tau ir tavo šeimai

,o mažajai angelėliui- ramybės

deividaite

Ištikimas dalyvis

deividaite

Ištikimas dalyvis

2007-02-25 01:34

25 vasario 2007 - 01:34

perskaiciau apie jusu nelaime, tai net asaru negaliu sulaikyt..

bandau tik isivaizduoti, koks nepakeliamas skausmas jusu sirdutese...stiprybes jums, laikykites...

ritjuo

Atkaklus dalyvis

ritjuo

Atkaklus dalyvis

2007-02-26 20:53

26 vasario 2007 - 20:53

QUOTE(mylinti_ir_mylima @ 2007 02 25, 03:34)

perskaiciau apie jusu nelaime, tai net asaru negaliu sulaikyt..

bandau tik isivaizduoti, koks nepakeliamas skausmas jusu sirdutese...stiprybes jums, laikykites...

<{POST_SNAPBACK}>

...
Kodėl ta mažytė kelio atkarpa
vardu Gyvenimas?
Kodėl tas ženklas kryžkelėj
vadinasi Mirtis?
Juk visa tai - kelionė ir kelionė -
be pabaigos ir be pradžios...
Paskui - tapk debesiu, žuvim, paparčiu,
belskis į juodą žemės plutą -
lietaus lašu, pelenais, žole...
Nes visa tai - kelionė ir kelionė,
tiktai savęs nereikia klausti - kur.
(J.Degutytė)

Mes stiprios, nes mes ypatingos, nes mes - ANGELŲ MAMOS
Atminkit tai visad, brangiosios, mielosios, stipriosios ir kartais paverkenčiot...
Bet tik kartais!!!

Astara

Atkaklus dalyvis

Astara

Atkaklus dalyvis

2007-02-26 22:06

26 vasario 2007 - 22:06

QUOTE(ritjuo @ 2007 02 26, 21:53)

...

Mes stiprios, nes mes ypatingos, nes mes - ANGELŲ MAMOS
Atminkit tai visad, brangiosios, mielosios, stipriosios ir kartais paverkenčiot...
Bet tik kartais!!!

<{POST_SNAPBACK}>

Ačiū Ritjuo už tokius žodžius, po kurių norisi eiti į priekį, kažko gražaus siekti ir nepasiduoti.
Mes parodysim kad galim įveikti tą jėgą kuri norėjo mus palaužti.

Su artėjančiu pavasariu, mamytės!!!

JuGeMa

Ištikimas dalyvis

JuGeMa

Ištikimas dalyvis

2007-02-26 23:21

26 vasario 2007 - 23:21

QUOTE(širdulė @ 2007 02 20, 20:18)

Skaudi ir tragiška nelaimė vasario 13 d. atsitiko mūsų šeimoje - mirė vienturtė mūsų dukrytė Reda.
Nuo kūdikystės Ji turėjo sunkios formos įgimtą širdies ydą. Tik negalvojome, kad tai įvyks taip greitai ir netikėtai...
Parašykite kas nors, noriu pasidalinti savo širdgėla...

<{POST_SNAPBACK}>

Dieve kaip baisu, dideles stiprybes jums ir jusu seimai

tegul jusu Redute angeliukas saugu jusu seima is dangaus platybiu

kaip sunku rasyt pro asaras, nepatyriau tokio jausmo, Linkiu daug daug daug stiptybes

Gytarė

Super senbuvis

Gytarė

Super senbuvis

2007-02-27 07:12

27 vasario 2007 - 07:12

Nuoširdžiai užjaučiu. Stiprybės. Tik laikas gydo. Lėtai... Labai lėtai...

R&D

Senbuvis

R&D

Senbuvis

2007-02-27 15:08

27 vasario 2007 - 15:08

Stiprybes mamytes.

širdulė

Ištikimas dalyvis

širdulė

Ištikimas dalyvis

2007-02-27 19:35

27 vasario 2007 - 19:35

Ačiū, mielosios. Tai tikrai sunkiai pakeliamas skausmas, kuris niekaip nepalieka širdies... Niekada negalvojau, kad reikės netekti trylikametės dukrytės, nors Ji ir sirgo sunkia liga. Auginant mūsų, dabar jau angeliuką, buvo visko : ir šalto, ir šilto. Ne vieną kartą susidūrėme su gydytojais, kurie parodė ne užuojautą, bet šaltaširdiškumą. Mažai, kas mus suprasdavo, nes giminėje tokio sunkaus ligonio niekas neturėjo...
Su vyru visada stengėmės kuo didesne meile apglėbti savo dukrytę, stengėmės, kad jai nieko netrūktų. Matėme, kad prasidėjus brendimui Jai darėsi vis sunkiau, bet tikėjome, kad viskas baigsis gerai... Operuotis labai nenorėjo, nes bijojo mirti... Be to gydytojai sakė, kad mūsų Redutei išgyventi po operacijos yra vos keli procentai. Jie prognozavo. kad Ji iš viso gyvens tik iki dviejų metų...
Tą dieną taip pat negalvojome, kad gali įvykti tokia tragedija. Deja, viskas užtruko tik pusvalandį... Ji mirė ant mūsų rankų, nes greitoji, kaip visada, nesiskubino... Taigi, dabar mano gyvenimas- tik pilka kasdienybė. Geriu vaistus, kad nors kiek nusiraminčiau, bet tai mažai padeda. Galvoje vis ta pati mintis... ir klausimas KODĖL? taip greitai ir netikėtai... Namuose dabar tyla ir ramybė. Dažnai net bijau tos tylos...
AČIŪ JUMS UŽ SUPRATIMĄ...

JuGeMa

Ištikimas dalyvis

JuGeMa

Ištikimas dalyvis

2007-02-27 20:41

27 vasario 2007 - 20:41

QUOTE(širdulė @ 2007 02 27, 20:35)

<{POST_SNAPBACK}>

o Dieve stiprybes

perskaiciau siuos zodziu ir pradejau verkti

akedite

Senbuvis

akedite

Senbuvis

2007-02-28 00:45

28 vasario 2007 - 00:45

nežinau, ar tai paguos, bet aš stengiuosi uždrausti sau galvoti KODĖL ??????
nes nėra atsakymo kodėl....kodėl tai atsitiko man ?

Širdule, stiprybės jūsų šeimai
laikykitės vienas kito ir artimųjų

PS man labai padeda šis skyrelis, čia gali pasiguosti, kai labai labai sunku ištverti...

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis