TU LABAI STIPRUS ZMOGUS IR VISKAS BUS GERAI SVARBIAUSIA TUO TIKETI.
Laikykis, mazule. Zinai, manau, kad jei Kornelija tau sapne pasake, kad gris, tai ji ir grizo Lukrecijos pavidalu. Na, man taip atrodo. Negaliu isivaizduoti tavo skausmo, nes, kaip pati sakei, norint suprasti, reikia tai isgyventi (taciau to patirti nelinkiu nei tau, nei kuriai nors kitai ). Galiu tau tik palinketi daug stiprybes. Tu isgyvenai sunku laikotarpi ir toliau privalai laikytis, nepasiduoti depresijai, nebetiketi prietarais, nes auga mazoji Lukrecija, o jos sirdeleje gyvena Kornelija (nu, gal ir nusisnekejau, bet cia man taip atrodo).Sekmes ir stiprybes 
Kolete, mieloji, tikrai nera nieko baisiau uz tai, ka patyrei tu... Matyt taip buvo lemta, bet kodel vieniems tas likimas buna toks negailestingai ziaurus, o kitus apsaugo nuo baisiu smugiu?... Amzinas kodel... kai tenka kalbeti apie mazu angeleliu netektis...
Tu tapai stipri, tu dabar zinai, kad gali isgyventi viska... Laikykis, dziaukis savo mazyle ir zinok, kad jai nieko blogo negali atsitikti, nes ji turi mylinti angela sarga...
O kalbant apie zmogaus stiprybe, tai as stebiuosi ir zaviuosi savo drauges mama - pries kelerius metus ju visa seima vaziavo automobiliu ir avarijos metu zuvo mano drauge bei jos tetis... Tuo metu pykau ant viso pasaulio, dievo ir likimo, kad leidzia ivykti tokioms neteisybems... Buvo kraupu ziureti i jos mama, besiblaskancia tarp dvieju karstu, neisivaizdavau, kad silpna moteris gali isgyventi tokia netekti...
...Bet isgyveno... Jai dar liko sunus, del kurio ji turejo taip padaryti...
O tu, Kolete, turi nuostabia dukryte, vyra, bei grazius prisiminimus apie savo angeleli... Stiprybes tau!!!
Tu tapai stipri, tu dabar zinai, kad gali isgyventi viska... Laikykis, dziaukis savo mazyle ir zinok, kad jai nieko blogo negali atsitikti, nes ji turi mylinti angela sarga...
O kalbant apie zmogaus stiprybe, tai as stebiuosi ir zaviuosi savo drauges mama - pries kelerius metus ju visa seima vaziavo automobiliu ir avarijos metu zuvo mano drauge bei jos tetis... Tuo metu pykau ant viso pasaulio, dievo ir likimo, kad leidzia ivykti tokioms neteisybems... Buvo kraupu ziureti i jos mama, besiblaskancia tarp dvieju karstu, neisivaizdavau, kad silpna moteris gali isgyventi tokia netekti...
...Bet isgyveno... Jai dar liko sunus, del kurio ji turejo taip padaryti...
O tu, Kolete, turi nuostabia dukryte, vyra, bei grazius prisiminimus apie savo angeleli... Stiprybes tau!!!
MIELOSIOS,VISOS ESAM MOTINOS,VISOMS NORIU PALINKĖTI SUPER DIDELĖS STIPRYBĖS AUGINANČIOMS IR NETEKUSIOMS MAŽYLIŲ IR NESVARBU AR MAŽYLIS DAR NEBUVO GIMES IR MAMA PATYRĖ PERSILEIDIMĄ,ŠIRDIES SKAUSMAS TOKSPAT.AR PALAIDOJO GIMUSI,PAAUGUSI.DAUGUMA LINKE MANYTI,KAD GIMDYMO NAMUOSE,BRAUKIAMOS TIK DŽIAUGSMO AŠAROS DEJA SKAUSMO AŠARŲ NIEKAS NELINKES MATYTI.TAD DVASINĖS STIPRYBĖS REIKIA MUMS VISOMS IR ESAMOMS IR BUSIMOMS MAMOMS.
SU PAGARBA KOLETĖ
Tu labai stipri, Kolete, ne mes vaikus, o jie mus turėtų laidoti... Tačiau kartais likimas žiauriai bando mus, priversdamas suprasti, kad žmogus gali iškęsti daug. Labai daug. Mes patys nežinome savo galimybių ribų. Sako, mums duota tiksliai tiek, kiek galime pakelti. Tikiu, kad ši netektis ir buvo didžiausia... Žmonės, tikintys reinkarnacija tavo sapną suprastų tiesiogiai - Kornelija iš tiesų sugrįžo pas Tave, juodas periodas baigėsi...
Stiprybės tau, tu nuostabi mama
Stiprybės tau, tu nuostabi mama
Koletei
Ir man labai graudu pasidarė perskaičius
Stiprybės tau
Ir man labai graudu pasidarė perskaičius
Stiprybės tau
Kažkada per tris mėnesius mirė penki artimi žmonės. Iš pradžių tėvas, paskui sesers vyras, po to mano labai artima pusseserė ir taip toliau...
Atminty įsirėžė jausmas, kaip sesuo kūkčiojo man ant peties ir per ašaras vos girdimu balsu pasakė, kad pradėjo paniškai bijoti durų ir artimų žmonių telefonų skambučių...
Tame balse buvo tiek skausmo, kad norėjosi paprasčiausia nebebūti..
Vienos laidotuvės pasibaigdavo, prasidėdavo kitos...
Po ketvirtų laidotuvių norėjosi vilku kaukti...
Gyvenau kažkokiam iliuzijų pasaulyje, kur nebuvo nieko, išskyrus blogas žinias...
Tačiau visa tai prabėgtų dokumentinio filmo kadrais kažkur antrame plane, jei kas atsitiktų su mano sūnumis... Tai būtų skausmas, nuo kurio plyštų kapiliarai akyse ir dūšia rėktų kaip skerdžiamas galvijas... Nuprotėčiau, smegenys gautų infarktą ir pražiltų širdis...
Noriu pasakyt, Kolete, skaičiau tavo eilutes ir ašaros byrėjo kaip pupos... Vyrai retai verkia (bent turėtų) ir tai yra NETEISINGA, kai tėvai laidoja vaikus...
Gal mano eilutės visiškai ne vyriškos, bet šiuo metu man visiškai į tai nusispjaut.
Nežinau net ką pasakyt...
Tokių žodžių paprasčiausia nebūna...
Ką bepasakytum, viskas bus banalu ir labai nereikšminga palyginus su tuo SKAUSMU...
Būk savimi ir duok mažąjai Lukrecijai viską, ką gali ir daug daugiau...
pagarbiai,-
Padla
Atminty įsirėžė jausmas, kaip sesuo kūkčiojo man ant peties ir per ašaras vos girdimu balsu pasakė, kad pradėjo paniškai bijoti durų ir artimų žmonių telefonų skambučių...
Tame balse buvo tiek skausmo, kad norėjosi paprasčiausia nebebūti..
Vienos laidotuvės pasibaigdavo, prasidėdavo kitos...
Po ketvirtų laidotuvių norėjosi vilku kaukti...
Gyvenau kažkokiam iliuzijų pasaulyje, kur nebuvo nieko, išskyrus blogas žinias...
Tačiau visa tai prabėgtų dokumentinio filmo kadrais kažkur antrame plane, jei kas atsitiktų su mano sūnumis... Tai būtų skausmas, nuo kurio plyštų kapiliarai akyse ir dūšia rėktų kaip skerdžiamas galvijas... Nuprotėčiau, smegenys gautų infarktą ir pražiltų širdis...
Noriu pasakyt, Kolete, skaičiau tavo eilutes ir ašaros byrėjo kaip pupos... Vyrai retai verkia (bent turėtų) ir tai yra NETEISINGA, kai tėvai laidoja vaikus...
Gal mano eilutės visiškai ne vyriškos, bet šiuo metu man visiškai į tai nusispjaut.
Nežinau net ką pasakyt...
Tokių žodžių paprasčiausia nebūna...
Ką bepasakytum, viskas bus banalu ir labai nereikšminga palyginus su tuo SKAUSMU...
Būk savimi ir duok mažąjai Lukrecijai viską, ką gali ir daug daugiau...
pagarbiai,-
Padla
Labai užjaučiu ir jei reikia peties ant kurio norėtumei paverkti sakyk, aš ne taip toli, Šiauliuose, susitiksime...
Skaitau ir verkiu,nors pati iskentejau ta paty,ir zinau ka reiskia laidoti savo vaika,as dar ir dabar nesuvokiu kaip mes,moterys ,mamos,dukros iskenciame tokius baisius dalykus kaip vaikuciu mirtis.Plysta is skausmo sirdis vien pagalvojus kad paguldzius pietu mazyle,ji nebeatsikele.Nezinau kaip taip gali but?????Zinau viena kad mamos niekada nepamirs savo mazyliu,kurie jau angelai.Linkiu visoms buti be galo stiprioms,nes ne viena nezinom savo likimu.Kolete, linkiu uzauginti mazaja Lukrecija didele ir labai grazia gera mergaite.Aukit didutes ir bukit laimingos!!!! 
Mielosios, Kolete,Iewa,
Bukite stiprios, manau gyvenimas Jums butinai atlygins uz Jusu patirta skausma ir asaras, juk danguje Jus saugo nuolat Jusu angeleliai
Bukite stiprios, manau gyvenimas Jums butinai atlygins uz Jusu patirta skausma ir asaras, juk danguje Jus saugo nuolat Jusu angeleliai
Mieloji Kolete,
istvermes tau ir didziules meiles Lukrecijai.
Dieve, koks nuostabus tavo angelelio vardas...
istvermes tau ir didziules meiles Lukrecijai.
Dieve, koks nuostabus tavo angelelio vardas...
Oi mamos kaip graudu skaityt ka jus rasot, sirdis plysta .Te dievas jums padeda.
.Te dievas jums padeda.
