,jokie uzuojautos zodziai cia nepades,bet vistiek styprybes tau 
,gal tas angelelis dar sugris pas tave.
nu nerandu zodziu ,jokie uzuojautos zodziai cia nepades,bet vistiek styprybes tau ,gal tas angelelis dar sugris pas tave.
,jokie uzuojautos zodziai cia nepades,bet vistiek styprybes tau ,gal tas angelelis dar sugris pas tave.
QUOTE(Viltis_ @ 2005 06 09, 08:11)
Apie tos vakcinos is Novosibirsko veikima tos salies medikai nedaug pakomentavo. Aiskino, kad yra vaiku, kuriems yra padeje. Tikrai buvo musu pasirinkimas. Nekiso mums del to, kad uždirbtu pinigu. Ji panasiai veikia kaip susirgus pavyzdžiui verajaupiais, ileidziama vakcina ir visam gyvenimui tu nebesergi ta liga. Žinoma, mes pasirinkome tokius vaistus rizikuodami, nezinodami pasekmiu, bet kai nebera kitos iseities-griebiesi siaudo.
Tik nepagalvok, kad as kaltinu tave, tikrai ne.Mano dukryte serga neofrobomatoze tai pamaniau gal jei tiktu ir tie augliukai jei nebeaugtu, bet bijau jei nezinai pliusu ir minusu, labai noreciau padet, bet gal reikia pasikliaut likimu kaip bus taip. ?????
net nezinau kokius zodzius jums pasakyti,tisiog zinau kad skausmas begalinis... gal but noreciau palinketi JUMS tikejimo,ramybes ir stiprybes kuri labai Jums reikalinga.As pati tikiu kad neveltui taip nutinka,ir is tiesu gal but Kamilyte Jums sypsos is virsaus sakydama kad:Man ten gerai ,mane ten myli...
Tesaugo jus ir visa jusu seima musu Visagalis Dievas...
Tesaugo jus ir visa jusu seima musu Visagalis Dievas...
As taip pat reiskiu nuosirdziausia uzuojauta Kamylytes teveliams. Mano butu patarimas gal Jums reikia apsilankyti pas psichologa, nes dabar svarbiausias dalykas isgyventi si skausmas. Tai yra kaip gyventi su tuo...
Aciu visiems. Kai skaitau jusu zinutes-lengviau visa tai istverti. O del psichologo tai tikrai nejaučiu poreikio, nes sunku, bet dat pati galiu su savimi susitvarkyti. Žinot, kai ji mire visi sake, kad mes labai tvirti ir ramus. Nezinau kas palaiko mane, bet jaučiu kazkokią jega is virsaus, manau, kad tai mano angelelis -Kamilyte. Tai tikrai labai stipri jega.
QUOTE(melodija @ 2005 06 09, 19:50)
Tik nepagalvok, kad as kaltinu tave, tikrai ne.Mano dukryte serga neofrobomatoze tai pamaniau gal jei tiktu ir tie augliukai jei nebeaugtu, bet bijau jei nezinai pliusu ir minusu, labai noreciau padet, bet gal reikia pasikliaut likimu kaip bus taip. ?????
nuoširdžiai užjaučiu Jus MAMYTES, baisu pagalvoti, kad vaikučiui kas gali atsitikti...
Mano sesutė taip pat augina vaikutį, kuris serga neurofibromatoze, bet baisu net pagalvoti, kad vaikas serga, o nėra jokių vaistukų jį išgelbėti!!! Rodos viską pasaulyje galėtum paaukoti, net savo gyvybę, kad tik JIS GYVENTŲ!!! Džiaugtusi vaikyste, nuoširdžiai, kaip, tik vaikas gali, džiaugtųsi pavasariu, naujais žaisliukais, patirtų pirmaja meilę...
Mamyte, Melodija, gal žinot kokių ar liaudiškų priemonių, ar naujų vaistukų, kad liga nevešėtų, parašykit, kuo gydot savo mylymą dukrytę...
Maciau per prasau zodzio jus. Saunuoliai, vyras puikiai laikesi. Isivaizduoju kaip liudna, kai isivaizduoji ka galetum veikti siandien su vaikuciu, bet supranti kad to jau niekad nebus. Kas tau palengvina sirdeles skausma? ka veiki?
QUOTE(Viltis_ @ 2005 06 14, 13:17)
Šiandien graži, saulėta diena. Vasara. O man vis tiek liūdna. Mano angelėliui ir gi šilta... Aš auginu dar ir sūnelį, kuriam 15-ka metų. Tikras vyras. Myliu jį. Mano gyvenimo atrama. Bet jis niekada neatstos dukrytės, kuri išėjo...
Viltis,
QUOTE(ader @ 2005 06 14, 16:48)
Maciau per prasau zodzio jus. Saunuoliai, vyras puikiai laikesi. Isivaizduoju kaip liudna, kai isivaizduoji ka galetum veikti siandien su vaikuciu, bet supranti kad to jau niekad nebus. Kas tau palengvina sirdeles skausma? ka veiki?
Abu su vyru dirbame. Mano darbo patalpos darželyje, kuri inai lanke. Tie patys vaikai, ta pati auklėtoja. Kol kas dar negaliu nueiti pas juos. Bet butinai aplankysiu. Vakarais važiuojame i kapelius-skaitome knygutes, meldžiames, prisimename ja. Si sestadieni bus savaite kai inai mire. Sunku tai suvokti. Dabar kai prisimename praeiti-daug buvo mistiniu dalyku, kurie nera suprantami.
gerai kad esat uzimti,ir aciu Dievui kad dar sunelis salia juk dabar jis visas jusu dziaugsmas ir gal but parama. o sitoks skausmas taip greit nepraeina reikes siek tiek laiko, kiek? kas zino,svarbiausia manau kad reikia ismokti susitaikyti su netektim kad ir kaip butu sunku.Sekmes jusu seimai ir laikykites nes Jus likote cia,ir Jums reikia gyventi toliau... 
