Įkraunama...
Įkraunama...

Angelų mamos

Laikas nuo laiko parasau cia i dvynukiu mamyciu tema, bet retai. O suzinojau is Tomo, kai paklausiau, kaip tau sekasi. Laikykis mirksiukas.gif
Atsakyti
Tikrai labai sunku ir skaudu skaityti tokias istorijas,ir dar kartą išlenda mūsų daktarų netaktiškas elgesys,nors iš kitos pusės čia jų darbas ir emocijas turi valdyti.. Žinau,kad užduodat dažnai sau tokį klausimą KODĖL ,bet niekada nerasit į jį atsakymo,o tai ir yra baisiausia,bet laikas gydo žaizdas ir lieka nedidelis randelis. Mamytės laikykitės.
Atsakyti
Mamos labai užjaučiu ir palaikau jus,.SVETIMO SKAUSMO NIEKADA NEBŪNA..
Atsakyti
Didelės didelės stiprybės,juk gyvenime buna i šviesių dienų. Gal pasirodysiu netaktiška,vistiek visą gyvenimą negyvensi viena,gal tavo sūneliui tiks ir kito vyro draugija,tik jokiu būdu nasakau,kad kažkas gali atstoti TĖVELĮ.
Atsakyti
man taip gaila, uzjauciu jus abu, linkiu, kad laikas, kuris gydo zaizdas, kuo greiciau tai padarytu
Atsakyti
sad.gif Prunce, kaip ir visos supermamos tariu užuojautos žodžius .Sunku, pažystamas jausmas , bet neparodyk šito sūneliui , nes vaikai ..........
Atsakyti
Iš tikrūjų neturiu žodžiu kaip skaudu ,galiu tik palinkėti stiprybės ir manau kad tavo dukrytė jus saugo iš dangaus
Atsakyti
QUOTE(koletė @ 2004 10 03, 07:31)
Dėkui brangiosios už užuojauta ir supratingus žodžius,deja mažajai Kornelijai nebuvo jokios ydos,nebuvo jokio apsigimimo,patanatomai darydami skrodimą nerado nieko tik paraudusia gerklytę,organai visi buvo sveiki...Tad ir aš neturiu atsakymo į šį klausimą...


Praradau ir aš savo mažylį kai jam buvo vos 4mėn. situacija panaši, paguldžiau miegučio, tik kudikėlis iš jo nebepabudo. Mintyse ir jausmuose kilo didelė sumaištis, niekaip negalėjau suprasti kaip visiškai sveikas kudikėlis gali šitaip beprasmiškai užgesti... Gydytojų įrašas į mirties liudijima... kolopsas... , klausinėjau ką aš netaip padariau???? gydytojai tik pasakė jog tai staigi mirtis. Man vistiek dar kyla klausimas kodėl????

Auginau sūnelį, tad guodžiausi tuo kad jam aš reikalinga. Pasinėriau į darbus, kad kuo greičiau viskas pasimirštų, taip lengviau buvo galima nuvyt liūdnas mintis. Po šio atsitikimo buvau pilna baimių... bijojau kūdikių, miegančių vaikų, negalėjau matyti lėlių .

Po 6metų, sužinojau kad laukiuosi, gydytojai apskaičiavo jog vaikiukas turi gimti balandžio 4 d. (būtent tą dieną mirė mano kūdikėlis), su baime laukiau tos dienos, nežinomybė ir daug klausimu maišėsi mano galvoje. Vaikelis gimė anksčiau laiko, ačiū dievui viskas gerai,Tikiuosi jog viskas bus gerai 4u.gif Kai pagalvoji, taigi dabar po kambarius bėgiotų 3 raudonskruosčiai bernužėliai.

Tad mamos kurios tai išgyvenot, linkiu stiprybės 4u.gif
Svarbiausia nepalūžti,skausmas gali palaužti ir sugniuždyti, reikia užsiimti kokia nors veikla, nes gyvenimas eina į priekį, iškeliavę anapilin, visada išliks su mumis...mūsų mintyse, mūsų širdyse heart.gif heart.gif heart.gif

Papasakojau savo istorija nes žinau, kad palengvėja kai sužinai jog tu ne vienas, aš paguodą suradau pas tetą kurią buvo ištikusi tokia pat netektis...išsikalbėjom, išsiverkėm viena kitai ant peties...

BŪKIM STIPRIOS heart.gif
Atsakyti
Geguzes 21 d.mire mano 3,5 metu dukryte KAMILE.Jai buvo diagnozuotas smegenu kamieno auglys.Ne vienos salies medikai mums negalejo padeti.Mes leidome ir vakcina is Novosibirsko,bet... Po laidotuviu praejo kelios dienos, labai sunku,bet as zinau, kad turiu gyventi,neisterikuoti,nedauzyti indu,nes Kamilyte danguje.Ji viska mato,o nuo to jai bus sunku.Su vyru kiekviena vakara vaziuojame i kapines, skaitome jos megstamas knygutes, meldziames, kalbames su ja.Svetimo skausmo tikrai nebuna, tai gali suprasti tik tas,kuris palaidojo savo vaika.Ramybes Jums...
Atsakyti
Viltis, didžiausia užuojauta cry.gif
Man skausmo tikrai ne mažiau, kai yra laidojami vaikai ar jauni žmonės. Tuoj bus metai, kai mirė giminaičio berniukas kartu su mamyte, bet nesusitaikau iki šiol. Vakar palaidojom pusbrolį 22m. Skaudu be galo.
Atsakyti
neseniai geguzes 18 d butu buve mano mazytei jau penki metukai cry.gif siaubas kai pagalvoju koke didele ji butu buvus 4u.gif Ta diena pati baisiause mano gyvenome cry.gif tikiuosi to daugiau neteks patirti
Atsakyti
Viltis, begalinė užuojauta, tau. Pirmieji metai patys sunkiausi. Turi praeiti kaškiektai laiko kad galėtum viską sudėlioti į savo vietas. Visi į artimojo netektį reaguojame skirtingai. Žinoma aš suprantu jog tavo dukrytė buvo vyresnė ir jum daug sunkiau bus tai išgyventi, prisiminimai pradžioje sujauke vidinius jausmus, prisiminus byra ašaros, gumulas spaudžia gerkle, norisi bėkti nežinia kur, gal dar kūdikis sugrįš....Deje... mum lieka tik kapelis, prie kurio ateinam sukalbėti maldele kūdikio ir savo ramybei.
Aš norėjau pasakyti, jog laikas gydo žaizdas, aš laiminga kad pažinau savo Edvinutį, nors ir trumpą laiką, jo buvimas(danguje) man teikia stiprybės, aš jaučiu jog jis mano žvaigždė.

Viltis papasakok ką tu šiuo metu išgyveni??? Ką jauti???
Atsakyti