QUOTE(rragana @ 2008 09 27, 01:10)
mane siandien muse ... praejo 3 menesiai po vestuviu, galvoje didelis guzas - trenke i vonios veidrodi, tas suduzo, po to smauge, pabegau, nutrenke ant lovos, dauze su pagalvem, po ranka pasitaikiusiom, buvo girtas. Nuo pat santykiu pradzios (tuoj trys metai bus) girtas budavo agresyvus, yra pastumes ne karta, pagriebes stipriai ir pan. Agresija atsiranda tik kai girtas, ir kai as neva jam nenusileidziu, kazka nurodineju atseit (susivaidena jam), nors daugybe kartu esam dviese tusinesi, gere alkoholi ir kol viskas nuostabu, tol okei. bet jei tik menkiausias gincas.... Neesam nei asociali seima, nei ka.
Siaip gyvenime nuostabus vyras, geles dovanoja, plepam istisai telefonu (kai abu bunam darbe) apie savo jausmus vienas kitam, laisvalaiki leidziam tiesiog nuostabiai, mylim vienas kita, kalbames apie ateiti, planuojam vaikus. Ir ta jo agresija i kokius 4 menesius karta pasireiskia... siandien del visisko sudo susigincijom, o viskas isaugo i nerealu konflikta. Esam abu degtukai. Pirma karta gyvenime pasipriesinau jam, visada anksciau pagalvodavau, jei tuos agresyvius pykcius atsakysiu ne nuraminimu, nugesinimu, bet tuo paciu. Voziau jam per veida, pasakiau, kad negrasintu... o tada ir prasidejo. Galvojau, kad jei butu salia peilis, griebtu ji ir perreztu mane be gailescio... Lyg ne jis butu ta momenta, lyg visai kitas zmogus, kurio nepazistu...
Nezinau, ka daryt, kaip toliau gyvent... Esam ne karta kalbejesi apie jo agresija ir alkoholi. Jis suvokia kaip mane iskaudino, bet kita karta vel i zveri virsta, lyg prie manes kitas zmogus stovetu... Jis pats yra pripazines, kad saves negali valdyt, kad nepazista saves ta momenta... Ar mums eit pas psichologa, ar viska imti ir baigti? Neisivaizduoju... As iki dabar nesuvokiu, kaip toks viduje jautrus, supratingas, mylintis, linksmas, malonus, mandagus, mielas, meilus, rupestingas (nemoku apsakyt kiek stipriai), visokiu kitokiu geru savybiu milijona turintis vyras, su kuriuo siaip jau jausciausi nerealiai laiminga, gali pavirsti momentais i kita zmogus, i kazkoki zveri... Nesivaizduoju...
Siaip gyvenime nuostabus vyras, geles dovanoja, plepam istisai telefonu (kai abu bunam darbe) apie savo jausmus vienas kitam, laisvalaiki leidziam tiesiog nuostabiai, mylim vienas kita, kalbames apie ateiti, planuojam vaikus. Ir ta jo agresija i kokius 4 menesius karta pasireiskia... siandien del visisko sudo susigincijom, o viskas isaugo i nerealu konflikta. Esam abu degtukai. Pirma karta gyvenime pasipriesinau jam, visada anksciau pagalvodavau, jei tuos agresyvius pykcius atsakysiu ne nuraminimu, nugesinimu, bet tuo paciu. Voziau jam per veida, pasakiau, kad negrasintu... o tada ir prasidejo. Galvojau, kad jei butu salia peilis, griebtu ji ir perreztu mane be gailescio... Lyg ne jis butu ta momenta, lyg visai kitas zmogus, kurio nepazistu...
Nezinau, ka daryt, kaip toliau gyvent... Esam ne karta kalbejesi apie jo agresija ir alkoholi. Jis suvokia kaip mane iskaudino, bet kita karta vel i zveri virsta, lyg prie manes kitas zmogus stovetu... Jis pats yra pripazines, kad saves negali valdyt, kad nepazista saves ta momenta... Ar mums eit pas psichologa, ar viska imti ir baigti? Neisivaizduoju... As iki dabar nesuvokiu, kaip toks viduje jautrus, supratingas, mylintis, linksmas, malonus, mandagus, mielas, meilus, rupestingas (nemoku apsakyt kiek stipriai), visokiu kitokiu geru savybiu milijona turintis vyras, su kuriuo siaip jau jausciausi nerealiai laiminga, gali pavirsti momentais i kita zmogus, i kazkoki zveri... Nesivaizduoju...
Smurtautojo pagrindinis pozymis-po agresijos ispuolio, kelias dienas buna geras, o po to vel kartojasi ir taip be pabaigos...
Gal pabandyk su juo nesigincyti, nusileisti, kai jis girtas.Juk kenti ir skauda tau paciai


Na, o rimciau tai tikrai apie tai turetum susimastyti.GAl pasiulyk jam nueiti pas psichologa.
